Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjai E. R., jos atstovei advokatei A. Ž., suinteresuotam asmeniui J. P., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., R. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (97 b.l.). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja E. R. yra P. J. dukra (9 b. l.). J. P. mirė 2007-09-05 (14 b. l.). Palikėjai nuosavybės teise priklausė turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (16-17 b. l.). Po palikėjos mirties Kauno miesto 4-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (15 b. l.). Po palikėjos mirties pareiškėja mokėjo mokesčius už namą (18-64 b. l.). Palikėja J. P. 1998-11-05 sudarė testamentą, kuriuo turtą paliko E. R. (94 b. l.).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojos S. S. parodymų nustatyta, kad palikėja gyveno (duomenys neskelbtini) , pareiškėja rūpinosi abiem tėvais, slaugė, prižiūrėjo ūkį. Po J. P. mirties pareiškėja iš karto priėmė motinos palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjos turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: naudojosi namu, gerino tiek jį, tiek namų valdą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais ir pan. Kiti galimi paveldėtojai – broliai J. P. ir R. P. sutinka, kad visas turtas tėvų testamentais paliktas seseriai E. R..

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog E. R. po savo motinos J. P. mirties 2007-09-05 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 22,00 Lt, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. rugsėjo 5 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 22,00 Lt (dvidešimt du litus – 6,37 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.