- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2601/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- AB "Swedbank"
- Ieškovas
- J. R., B. R.
- Trečiasis asmuo
- Bankrutuojanti "KUPIŠKIO STATYBA" B.Ruzgienės "Kraštupėnai"
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-4926-262/2011 pagal ieškovų J. R. ir B. R. individualios įmonės „Kraštupėnai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl hipotekos ir įkeitimo lakštų panaikinimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio statyba“ ir E. E. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai J. R. ir B. R. IĮ „Kraštupėnai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti 2002 m. gegužės 22 d. Hipotekos lakštą (identifikavimo Nr. 04120020001224) ir 2002 m. gegužės 22 d. Įkeitimo lakštą (identifikavimo Nr. 04120020001227). Ieškovai taip pat prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB, pradėti priverstinio išieškojimo procedūras iš Hipotekos ir Įkeitimo lakštais įkeisto ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto: pastato, esančio Kupiškyje, Vytauto g. 3, ir po šiuo pastatu esančio žemės sklypo nuomos teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi, ieškovų prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui pradėti priverstinio išieškojimo procedūras iš 2002 m. gegužės 22 d. sutartinės Hipotekos ir 2002 m. gegužės 22 d. Įkeitimo lakštais įkeisto ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto: pastato, esančio Kupiškyje, Vytauto g. 3, ir po šiuo pastatu esančio žemės sklypo nuomos teisių.
Šalies argumentai
Atsakovas „Swedbank“, AB, pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovus įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 23 061,07 Lt sumą, o nurodytos sumos neįmokėjus, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius atsakovas, kuris yra kredito įstaiga, teikianti finansines paslaugas, susijusias su indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu, piniginių lėšų skolinimu, mokėjimo paslaugomis ir kt. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas iš įkeisto turto negali atgauti 384 351,33 Lt skolos; dėl šios skolos yra suformuoti atidėjimai, kurie negali būti naudojami finansavimo sandoriams sudaryti, todėl, neturėdamas galimybių šiuo metu išieškoti Kredito sutarties pagrindu trečiajam asmeniui paskolintų lėšų ir mokėdamas palūkanas indėlininkams bei kitiems kreditoriams, atsakovas nuolat patiria nuostolius. Nurodė, jog dėl patiriamų nuostolių sudėtingumo tikslus jų dydis šiuo metu negali būti apskaičiuotas, o atsakovo reikalavimas trečiajam asmeniui yra piniginio pobūdžio, todėl, vadovaujantis CK 6.261 ir 6.210 straipsniais, atsakovo patiriamų minimalių nuostolių dydžiui nustatyti tinkama ir pagrįsta taikyti 6 proc. metines palūkanas, apskaičiuojamas už numatomą vienerių metų bylinėjimosi procesą, t. y. 23.061,07 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo prašymą ieškovai prašė jį atmesti. Nurodė, kad, taikant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo institutą, atsakovas privalo įrodyti, jog egzistuoja objektyvi tikimybė dėl nuostolių atsiradimo ateityje, jog atsakovo nuostoliai gali kilti būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, jog atsakovas savo prašymą grindžia hipotetine, o ne realia nuostolių atsiradimo tikimybe ateityje. Teigė, jog nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuostoliai ateityje realiai gali kilti būtent dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas nurodė, jog vien hipotetinių nuostolių atsiradimo tikimybė nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teisinį institutą. Pažymėjo, jog atsakovo prašyme dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytos aplinkybės bei argumentai nepatvirtina, kad atsakovo nuostoliai ateityje realiai gali kilti būtent dėl teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo teigimu, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, būtina visuma abiejų sąlygų, t. y. atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas, o iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas „Swedbank“, AB, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovus J. R. ir B. R. IĮ „Kraštupėnai“ įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 23 061,07 Lt sumą, o nurodytos sumos neįmokėjus, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas yra finansų įstaiga teikianti finansines paslaugas, susijusias su indėlių ar kitų lėšų priėmimu, piniginių lėšų skolinimu, mokėjimo paslaugomis. Dėl pradelstos BUAB „Kupiškio statyba“ 384 351,33 Lt skolos pagal Kredito sutartį atsakovas įšaldė pinigų sumą, kuri negali būti naudojama finansavimo sandoriams sudaryti, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali realizuoti savo daiktinės teisės – atgauti iš įkeisto turto 384 351,33 Lt skolos, t. y. negali šių lėšų kartu su įšaldyta suma naudoti naujiems kitų asmenų finansavimo sandoriams. Tokiu būdu atsakovas patiria nuostolius negautų pajamų suma. Atsakovas patiria minimalius nuostolius dėl pritaikytų priemonių, kadangi nesant šio draudimo, atsakovas galėtų realizuoti savo daiktines teises, kreipdamasis į hipotekos skyrių.
2. Ieškovai gali neturėti finansinių galimybių padengti atsakovo nuostolių ieškinio atmetimo atveju; jie yra susiję šeimos vykdoma individualia veikla, todėl atsakovo patiriami nuostoliai būtų atlyginami iš to paties turto. Po turto hipotekos priverstinio įgyvendinimo ieškovai nebeturės nei įkeisto turto, nei pajamų iš šio turto nuomos, t. y. ieškovų turtas žymiai sumažės. Dėl to preliminari 23 061,07 Lt minimalių nuostolių suma laikytina didele, ir yra pakankamas pagrindas pripažinti galimą atsakovo patirtų nuostolių išieškojimo apsunkinimą. Kredito gavėjui bankroto bylos iškėlimas reiškia, kad atsakovas automatiškai patirs nuostolių, todėl yra objektyvi būtinybė siekti kuo greitesnio kredito grąžinimo, mažinant atsakovo nuostolius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas ir teismas turėtų taikyti CPK numatytą nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovai J. R. ir B. R. IĮ „Kraštupėnai“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nuostoliai ateityje realiai gali kilti būtent dėl ieškovų prašymu taikytų priemonių. Pažymi, jog atsakovas yra viena stambiausių kredito įstaigų Lietuvoje, todėl nepagrįsti argumentai, jog pritaikytos priemonės turės tiesioginės įtakos jo pagrindinei veiklai ir dėl to jis patirsiąs didelius nuostolius. Nurodo, jog atsakovas neįrodė, kad būtent šio kredito suteikimui jis skolinosi lėšas ir dėl šių lėšų negrąžinimo privalo mokėti palūkanas kreditoriams, kad po įkeisto turto negrąžinimo ieškovai nebeturės nei įkeisto turto, nei pajamų iš šio turto nuomos; ieškovų įkeistas turtas 2003 metais atsakovo vertintojų buvo įvertintas 480 000 Lt, t. y. daugiau nei sudaro trečiojo asmens BUAB „Kraštupėnai“ skola atsakovui (384 351,33 Lt), be to, turto vertė yra reali, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl nuostolių išieškojimo apsunkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal proceso įstatymo nuostatas, galiojusias paminėtos teismo nutarties priėmimo metu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą bei lygiateisiškumą bylos procese. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija), gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jomis nustatytų suvaržymų atsakovui gali egzistuoti reali galimybė atsirasti jo nuostoliams, kurių pagrindą preliminarų dydį ir išieškojimo apsunkinimą turi įrodyti atsakovas pagal CPK nustatytas rungimosi taisykles.
Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį (CPK 147 str. 1 d.), be to, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, jog ieškovas bus (ne)pajėgus atlyginti atsakovui galimus nuostolius, o teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato tokių atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008). Tuo atveju, kai atsakovas įrodinėja, kad dėl jo turtui taikytos priemonės jis negalės vykdyti prisiimtų sutartinių prievolių, sutriks veikla, negaus pajamų, turės skolintis lėšų ir/ar mokėti palūkanų už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, jis turi pateikti konkrečius duomenis apie tai, jog nurodyti galimi nuostoliai yra ne tik tikėtini, bet ir realiai prognozuojami.
Bylos duomenimis, atsakovas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis, negalėdamas realizuoti savo daiktinės teisės, dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau patiria ir patirs 23 061,07 Lt nuostolių, negautų pajamų forma, nes turto realizavimo apribojimas užkerta jam kelią vykdyti konkrečią finansinę veiklą ir gauti iš jos pajamų.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 12 str., 178 str.), ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį atsakovo prašymą, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei įrodymų, kad dėl ieškovų finansinės padėties gali būti apsunkintas jo galimų nuostolių atlyginimas (CPK 185 str.). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).
Apelianto nurodytų galimų nuostolių (jo teigimu, dėl turto realizavimo apribojimo negali vykdyti finansinės veiklos, iš kurios gautų papildomas pajamas), atsiradimo tikimybė neturi objektyvaus pagrindo; atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai turi galimybę artimiausiu metu parduoti įkeistą turtą už nurodomą šio turto kainą, ir tokiu būdu gauti pinigines lėšas, kurias galėtų sėkmingai investuoti į finansinius sandorius. Įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (CPK 147 str. 1 d.). Pažymėtina, jog apeliantas, atskirajame skunde teisingai nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, reikia pateikti įrodymus, jog nuostoliai gali atsirasti ateityje ir nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio, neįrodė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo akivaizdžios galimybės, tarp jų - nepateikė įrodymų, kad privalo mokėti palūkanas kreditoriams už trečiojo asmens BUAB „Kupiškio statyba“ Kredito sutarties įvykdymui panaudotų lėšų skolinimąsi (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo atsakovo teiginių dėl palūkanų mokėjimo sieti išimtinai su ieškovų prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas negalėdamas realizuoti ginčo turtą, patiria jo nurodytus nuostolius (23 061,07 Lt) ir kad jie yra realiai tikėtini.
Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ieškovų finansinės padėties galėtų būti apsunkintas galimų nuostolių atlyginimas atsakovui. Priešingai, be byloje nurodyto turto, Registrų centro duomenų bazės (www.registrucentras.lt) duomenimis, ieškovai nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto – parduotuvę, garažą, butą ir žemės sklypų, kurių nepaneigė apeliantas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuostolių atlyginimo išieškojimas iš ieškovų ateityje galėtų būti apsunkintas. Tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmes, o atsakovas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, jis galės pasinaudoti CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reikalaudamas patirtų nuostolių.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovui neįrodžius nuostolių dėl ieškovų iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo realios galimybės ir ieškovų finansinio nepajėgumo atlyginti atsakovo nurodomų galimų nuostolių, neturi pagrindo apelianto argumentai dėl jų užtikrinimo (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį.