Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 19 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį – 50 MGL bauda su 300 eurų turto konfiskavimu, 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d., pagal BK 243 straipsnį – 10 parų arešto bausme, 3) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurio vykdymas atidėtas 1 metams, 4) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d., pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme kartu su paskirtais įpareigojimais, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D., 2018 m. birželio 30 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, žodinio konflikto metu išplūdęs M. S. necenzūriniais žodžiais, rankomis ją stūmė, dėl to nukentėjusioji M. S. griuvo ir susižalojo kelius, tęsdamas savo veiksmus M. S. atsikėlus ir paėjus toliau, dar kartą ją stūmė, nuo to ji atsitrenkė į sieną, po to vieną kartą rankos delnu sudavė M. S. į kairį žandą, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas žastuose, juosmenyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, kol nesusirado draugės, su kuria šiuo metu gyvena. (duomenys neskelbtini) gyvena dėdė J. S., su kuriuo palaiko gerus santykius, tačiau pas jį ateina jo draugė M., kurios pavardės nežino ir ji mėgsta nurodyti, ką daryti. 2018 m. birželio 30 d. buvo sutarę su kaimynu H. eiti žvejoti, todėl atvažiavo ryte pas jį, tačiau dėl didelio vėjo niekur nėjo, ir kartu kieme gėrė alų. Matė, kad namuose ir kieme vaikščiojo ir kažką dirba dėdė J., tačiau jis buvo atskirai, o pas jį namuose buvo atėjusi ir M., kuri kažkuriuo metu atėjo ir pradėjo kabinėtis prie H., o po to prie jo paties. M. pasakė, kad ji dingtų ir nesikabinėtų. H. dar liepė nusiraminti, tačiau jam pasakė, kad "jei ji kabinėjasi, tai tegul paaiškina, kur dingo daiktai, kuriuos paliko, kuomet buvo persikėlęs gyventi į Vilnių". D. D. ją ranka lengvai pastūmė, kad ji pasišalintų, tačiau M. nebuvo parkritusi, ir pastūmęs nuėjo atgal prie stalo, o M. nuėjo prie namo ir nueidama vėl pradėjo kažką burnoti, todėl priėjęs prie jos liepė jai liautis. Dėl to kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs, D. D. pastūmė M. S. dar kartą, dėl ko ji atsitrenkė į namo verandos kampą ir vieną kartą ranka sudavė per veidą, tačiau nestipriai. Pripažįsta, kad vieną kartą sudavė ir pastūmė, tačiau M. tikrai nebuvo parkritusi ir nurodė, kad dėl įvykio gailisi (b. l. 45– 46, 58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 30 d., ryte nuėjo pas pažįstamą J. S. gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pas J. kurį laiką gyveno jo sūnėnas D. D., kurį pažįsta, tačiau labai artimų santykių nepalaiko. Būdama pas J. kieme, kur jis pjovė tuo metu malkas, pamatė kad sėdi jo sūnėnas Danas su kaimynu H. ir nuėjo prie jų, su jais pasisveikinti. Matė, kad ant staliuko stovi stiklinės su rudu skysčiu, galimai alumi, tačiau tiksliai pasakyti, ar jie vartojo alkoholį, negali. Besikalbant su H., D. pradėjo kažką kalbėti apie malkas ir jam pasakė, "kad tau gerai ir taip nereikia kūrenti". D. galimai nepatiko toks pasakymas, jis kaip ir supyko. Jai paėjus kiek toliau girdėjo, kad D. pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, o jai bandant aiškintis kas atsitiko, jis priėjęs prie jos smarkiai ją pastūmė , dėl ko ji parkrito ant žemės. H. skubiai sugriebė jį ir laikė, tuo metu spėjo atsikelti ir nueiti iki Jono namo. Tuo metu J. galimai pamatė ar išgirdo, kad kažkas vyksta ir D.liautis, pasakė, tačiau jis dar labiau įsiuto, ir pribėgęs prie M. dar kartą smarkiai pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į namo sieną ir smarkiai susitrenkė nugarą. J. su H. jį vėl sugriebė ir laikė, tačiau D. buvo labai agresyviai nusiteikęs ir kai įėjo į Jono namus, jis užgauliodamas įėjo į butą, kur pastūmė M., dėl ko ji vėl atsitrenkė į sieną ir rankos delnu sudavė smarkų smūgį į ausį. Nuo tokio smūgio ji juto stiprų fizinį skausmą. Dėl šio įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 6–7, 18–19).

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra seniai pažįstamas su kaimynystėje gyvenančia M. S., kuri dažnai ateina, padeda atlikti moteriškus darbus, o jis jai vyriškus. 2018 m. birželio 30 d., ji jo namuose skalbė rūbus, o jis tuo metu tvarkė kieme malkas. Tiksliai negali pasakyti kada, atvažiavo sūnėnas D. D., kuris norėjo pažvejoti ir į kiemą atėjo kaimynas H., kur jie abu gėrė alų. Paaiškino, kad tvarkydamas malkas nematė, kada M. nuėjo prie jų ir kas tarp jų įvyko, tačiau vėliau pamatė, kad D. pastūmė M. ir ji atsitrenkė į namo sieną, todėl kartu su H. bandė nuraminti D., tačiau jis buvo galimai kažko piktas, jo akys buvo "baltos", galimai dėl per didelio alkoholio kiekio. Kiek apraminus, M. nuėjo į kambarį, tačiau D. ištrūko ir įsiveržęs į kambarį dar kartą M. pastūmė bei sudavė vieną kartą ranka į veidą ir po smūgio jis išėjo iš namų. M. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau D. tuo metu namuose pareigūnai nerado. D. M. neatsiprašė ir nurodė, kad dėl ko kilo konfliktas J. S. nežino (b. l. 26–27).

Liudytojas H. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, kur pas kaimyną J. S. dažnai ateina jo moteris M. S.. Su Jonu turi problemų, kadangi kelis metus iš eilės niekaip negali susitvarkyti malkų, dėl to ir kilo konfliktas. 2018 m. birželio 30 d., apie pietus su Jono sūnėnu D. D., kuris buvo atvažiavęs pažvejoti, tačiau buvo didelis vėjas, todėl žvejoti negalėjo, ir jie kieme gėrė alų. J. buvo kiek toliau ir kas vyko, nematė. Prie jų atėjo M.ir jai juokais pasakė, kad "ji nesivestų J. ir kad jis susitvarkytų malkas" ir dėl to įvyko žodinis konfliktas, tačiau jai sakė juokais, nes žinojo, kad J. netvarkys tų malkų, nes eilę metų jas J. tvarkė. M. pradėjo klausinėti, ar ir jam tos malkos trukdo ir t.t. Į pokalbį įsijungė ir D., tačiau jis buvo nusiteikęs rimtai ir agresyviai, kad M. būdama svetimame kieme daro tvarką. Kas vyko tiksliai pasakyti negali, tačiau vienu momentu pamatė, kad D. stūmė M. ir jį atsitrenkė į namo verandą. Dar bandė D. nuraminti, kad taip elgtis negalima, tačiau jis atsisuko ir liepė nesikišti. Matė, kaip M. įėjo į namus ir kas buvo namuose, ar buvo suduoti M. kokie tai smūgiai nematė, matė, kad ją kelis kartus pastūmė ir tiek (b. l. 32–33).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2018 m. birželio 30 d. išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 30 d., 13.48 val., apie įvykį pranešė M. S., nurodydama, kad nuėjus pas pažįstamą į butą, jo neblaivus sūnėnas puolė pranešėją, stumdėsi, trenkė jai per ausis ir grasino užmušti, tačiau greitosios medicinos pagalbos medikų atsisakė (b. l. 11).

Iš 2018 m. birželio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 6–10).

Iš 2018 m. liepos 2 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2012/2018(02), matyti, kad M. S. konstatuota poodines kraujosruvos žastuose, juosmenyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti kietais bukais daiktais, šešiais ar daigiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas griuvimo metu ant kelių metu. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaroje galėjo būti padarytos griūvant ir atsitrenkiant į namo sieną (b. l. 23).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto M. S. metu, rankomis ją stūmė, dėl to nukentėjusioji M. S. griuvo ir susižalojo kelius, tęsdamas savo veiksmus M. S. atsikėlus ir paėjus toliau, dar kartą ją stūmė, nuo to ji atsitrenkė į sieną, po to vieną kartą rankos delnu sudavė M. S. į kairį žandą, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas žastuose, juosmenyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Tokie kaltinamojo D. D. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis D. D. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 95).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki 1 (vienerių) metų bausmės.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teistas (b. l. 64–67), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 86–89), dirba (b. l. 90), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi (b. l. 75), D. D. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b. l. 801).

Prokurorė kaltinamajam, už nusikalstamos veikos padarymą, siūlo paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos dydį.

D. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, praeityje teistas, administracine tvarka baustas, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą, bausmės rūšimis – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies minimalus dydis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 61).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę paskirtą D. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.