Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1114-536/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-09
Bylos Nr.
1-1114-536/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-239-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J.G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1114-536/2011(proceso Nr. 1-10-2-239-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.
VILNIAUS M. 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Laurai Dolerytei,dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,gynėjai advokatei Simonai Augėnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Rusijos Federacijoje., Lietuvos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, UAB „Tavilta“ generalinis direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2009-10-13 nuo 10 val. 55 min. iki 11 val. 35 min. Vilniaus apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (toliau - NTV ENTS), esančiame Kosciuškos g. 8A, Vilniuje, jis, skyriaus tyrėjos R. P. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-353-09, davė melagingus parodymus. Pagal kaltinimą šių melagingų parodymų esmė buvo ta, kad jis, J. G., neva nežinojo, kad 2008-11-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VA VMI) atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma Nr. (21.26)-322-21215 buvo suklastota, neva nežinojo, kas ir kur ją gavo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. G. kaltu neprisipažino, nors patvirtino, kad 2009-10-13 NTV ENTS apklausiamas liudytoju, melagingai pareiškė, kad nežinojo apie VA VMI 2008-11-11 atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažymos Nr. (21.26)-322-21215 suklastojimą, apie tai, kas ir kaip ją suklastojo. Iš tikrųjų gi po 2009 m. gegužę jo vadovaujamos įmonės būstinėje atliktos kratos įmonės direktorė O. P. jam prisipažino, kad šią pažymą kompiuterio pagalba pagamino įmonės darbuotoja V. S., o ji, O. P., savo parašu patvirtino šios pažymos kopiją, kuri vėliau buvo panaudota siekiant užtikrinti įmonės dalyvavimą paskelbtame konkurse. Tokius teisingus parodymus jis vėliau davė Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje O. P. atžvilgiu.

Kitos baudžiamosios bylos, iš kurios vėliau buvo išskirta ši teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, ikiteisminio tyrimo metu LR Aplinkos ministerijoje buvo paimta VA VMI atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma Nr. (21.26)-322-21215 (b.l. 22, 23-24, 25-27). Jos tekste nurodoma, kad ši pažyma išduota UAB „Tavilta“, t.y. įmonei, kuriai, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų (kitų duomenų apie šios įmonės administraciją, akcininkus byloje nėra), jis vadovauja. Pažyma datuota 2008-11-11, ji pasirašyta Registrų poskyrio vyr. specialistės O. M..

VA VMI pranešė, kad O. M. nuo 2008-11-04 iki 2008-11-21 sirgo (o tai reiškia, kad ji 2008-11-11 negalėjo pasirašyti minėtos anksčiau pažymos), o pažyma nurodytu numeriu iš tikrųjų buvo išduota ne 2008-11-11, o 2008-11-21, ir ne UAB „Tavilta“, o UAB „Vėsa ir partneriai“ (b.l. 19). Šis raštas patvirtinamas jame minimos pažymos kopija (b.l. 20).

Tokie duomenys leidžia teigti, kad kaltinamajame akte minima pažyma yra netikras dokumentas.

2009-10-13 nuo 10 val. 55 min. iki 11 val. 35 min. Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS J. G. tyrėjos R. P. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-353-09 įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, buvo apklaustas liudytoju. Apklausos protokole (b.l. 30-31) nurodoma, kad kaltinamasis pagal jo žodžius nežinojo, kad minėta anksčiau 2008-11-11 pažyma Nr. (21.26)-322-21215 buvo suklastota, nežinojo, kas ją pateikė LR Aplinkos ministerijai.

2010-12-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teisme apklausimas liudytoju teisiamojo posėdžio metu, J. G. šiuos parodymus pakeitė ir davė parodymus (b.l. 67, 70-72), analogiškus parodymams, duotiems šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Tokių faktinių aplinkybių visetas leidžia tvirtai teigti, kad J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, minimi kaltinajame akte, iš tikrųjų yra melagingi.

J. G. nesugebėjo paaiškinti, kodėl gi esant tokioms aplinkybėms jis nepripažįsta savo kaltės, tačiau kaltinamojo gynėja S.Augėnaitė pabrėžė, kad nors kaltinamojo parodymai, 2009-10-13 duoti Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS tyrėjai, neatitinka tikrovės, kaltinamasis už tai atsakyti negali: liudytoju jis buvo apklausiamas baudžiamojoje byloje dėl UAB „Tavilta“ LR Aplinkos ministerijai pateikto suklastoto dokumento. Kadangi jis, kaltinamasis, yra šios įmonės vadovas, šioje byloje jam taip pat galėjo būti pareikšti įtarimai. Tokiu atveju J. G. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. nuostatoms. Tyrėja ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. nustatytos apklausos tvarkos.

Teismas turi sutikti su tokiais gynėjos argumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. kiekvienam asmeniui numatyta teisės į teisingą procesą garantija. Šios konvencijos taikymo praktikos pagrindu yra susiformavusi nuostata, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. nuostatas konkretizuoja Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p., kuriame nurodoma, kad negali būti apklausimas kaip liudytojas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai tokius parodymus jis duoti sutinka taikant Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. numatytus ypatumus.

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-353-09 buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl šios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte minimos pažymos UAB „Tavilta“ panaudojimo (b.l. 17). Pradedant šį ikiteisminį tyrimą buvo preziumuojama, kad nurodytą nusikalstamą veiką galėjo padaryti J. G..

LR Aukščiausiasis Teismas kasacinėse bylose Nr. 2K-225/2009 ir 2K-168/2011 priimtose nutartyse yra išaiškinęs, kad liudytojo kaip baudžiamojo proceso dalyvio statusas paprastai yra neutralus: kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Teismas paminėtose nutartyse nurodo, kad liudytojas paprastai apklausiamas apie kitų asmenų jam žinomus veiksmus, ir jo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie jo tikėtiną dalyvavimą darant nusikalstamas veikas; liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti šiam proceso dalyviui įtarimus ar kaltinimus.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų yra aišku, kad kai J. G. 2009-10-13 buvo apklausiamas liudytoju, jis buvo tiesiogiai suinteresuotas tos bylos baigtimi: būdamas UAB „Tavilta“ generalinis direktorius, jis turėjo pagrindo manyti, kad yra apklausiamas dėl jo paties galimai padarytos nusikalstamos veikos. Šios apklausos metu gauti duomenys kaip tik ir tapo pagrindas pareikšti jam kaltinimą šioje byloje.

Teisėta asmens, galinčio duoti parodymus prieš save, apklausa liudytoju įmanoma tik laikantis Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. taisyklių, pagal kurias apie savo galimas nusikalstamas veikas galintis duoti parodymus asmuo tokiai apklausai turi duoti sutikimą, o apklausa turi būti atlikta pagal prokuroro nutarimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. būtų sutikęs būti apklausiamas apie jo galimai padarytą veiką, ir kad prokuroras dėl tokios apklausos būtų priėmęs atitinkamą nutarimą. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. nurodyta, kad ir apklausus asmenį pagal Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. taisykles šis už melagingų parodymų davimą neatsako.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad J. G. teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save 2009-10-13 Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS vykusios apklausos liudytoju metu buvo suvaržyta, ir jis už šiuos melagingus parodymus atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. negali. Atsižvelgiant į tai J. G. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymo davimo išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajam, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pagrindu naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

J.G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtą išteisintajam ikiteisminio tyrimo metu, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ