Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-03 · Administracinė byla Nr. eI2-4721-1066/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
eI2-4721-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02765-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4721-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02765-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (15/4-01) 31-00169/44U-4341/(15/5-5) 4U-440 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004350850 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui V. P.“ (toliau – Sprendimas); arba 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, ir panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Savo skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 3 metus nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos, įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos.

2.2. Pasak pareiškėjo, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas atsakovui pateikė jo įgytą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – Lvovo m. aukštosios profesinės mokyklos Nr. 20 2017 m gegužės 24 d. išduotas liudijimas Nr. 265, pagal kurį pareiškėjas baigė profesinę mokyklą bei įgijo suvirintojo kvalifikaciją (toliau – ir Liudijimas). Tačiau, nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, paaiškėjo, kad Liudijimas yra suklastotas. Pareiškėjas su tokia atsakovo išvada nesutinka, teigdamas, kad jis iš tikrųjų yra baigęs suvirintojo mokymus, įgijęs suvirintojo kvalifikaciją, taip pat baigęs suvirintojo kvalifikacijos kėlimo kursus, be to, tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje dirbo tiesiogiai pagal įgytą kvalifikaciją – suvirintoju. Anot pareiškėjo, jis Ukrainoje dirbo statybininku, atliko įvairius statybos rangos darbus, todėl pareiškėjui 2017 m. darbdavys pasiūlė įgyti suvirintojo profesinę kvalifikaciją – pareiškėjas sutiko. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad jo įgytas Liudijimas gali būti suklastotas. Juolab, kad pareiškėjas jau anksčiau yra baigęs suvirintojo kvalifikacijos kėlimo mokymus ir įgijęs trečiojo laipsnio suvirintojo kvalifikaciją. Tai įrodo jam išduotas liudijimas – Darbuotojų mokymų, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centro “Dyzel temp” 2020 m. birželio 23 d. išduotas liudijimas Nr. 161302.

Tokiu atveju, pasak pareiškėjo, atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų, yra nepagrįsta.

2.3. Mano, kad atsakovas galimai buvo suklaidintas dėl pareiškėjo mokymosi fakto tikrumo. Anot pareiškėjo, Profesinės mokyklos atsakymas buvo gautas kitą dieną, kai buvo išsiųstas atsakovo paklausimas. Pareiškėjas mokslus baigė 2017 m., t. y. prieš 3 metus, todėl, pareiškėjo manymu, gavus atsakovo užklausimą dėl Liudijimo tikrumo, Profesinės mokyklos darbuotojai privalėjo patikrinti archyve, kas objektyviai reikalauja papildomų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Tačiau, kadangi atsakovui buvo atsakyta labai greitai (skubotai), galimai buvo padaryta klaida, tikrinant pareiškėjo mokymosi faktą.

2.4. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog Liudijimas yra netikras, pareiškėjui nebuvo žinoma. Pareiškėjas tvirtina, kad jis galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų žinojęs, kad Profesinės mokyklos išduotas Liudijimas yra netikras, jis net nebūtų jo teikęs atsakovui. Pareiškėjas, pateikdamas galimai suklastotą Liudijimą, sąžiningai klydo, todėl jo tyčios čia nėra. Tokiu atveju aplinkybė, kad atsakovui buvo pateiktas galimai suklastotas Liudijimas, šiuo atveju vertintina kaip klaida, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

2.5. Dėl pareiškėjui taikytos papildomos priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką paaiškino, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti pareiškėjui jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, nes jis nekelia realios nelegalios migracijos grėsmės. Pabrėžė, kad atsakovas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat atsakovas neįvertino, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Pabrėžė, kad ginčijamame Sprendime nėra pateikta jokių argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės.

Mano, kad tokiu atveju jam taikyta judėjimą ribojanti priemonė – draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką – yra akivaizdžiai neproporcinga, nes nėra grėsmės galimybės akivaizdumo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Dėl pareiškėjo pateikto Liudijimo atsakovas nurodo, kad atsakovui 2020 m. birželio 16 d. Profesinė mokykla, kurioje galimai pareiškėjas mokėsi, elektroniniu paštu pateikė šios Profesinės mokyklos direktoriaus raštą Nr. 01-193, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė ir suvirintojo kvalifikacijos neįgijo. Tokia informacija patvirtina, kad Liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas, o parašai ant Liudijimo nėra autentiški. Atsakovas, įvertinęs šią informaciją, konstatavo, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Esant tokiai situacijai, atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas.

3.2. Atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, atsižvelgė į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

3.3. Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, atsakovas padarė išvadą, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

3.4. Nesutinka su pareiškėju, kad Profesinės mokyklos direktoriaus pateiktame rašte galėjo būti suklysta. Aplinkybės dėl Liudijimo sudarė pagrindą Departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą gyventi, nes nustatyta, kad pareiškėjas minėtoje Profesinėje mokykloje nesimokė ir pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas. Jei pareiškėjas iš tiesų gavo Lvovo m. profesinės mokyklos diplomą, jam neturėtų būti sudėtinga šią aplinkybę įrodyti.

3.5. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Departamentui yra pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo įgytą kvalifikaciją, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo buvo paprašyta pateikti turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, tačiau minėto liudijimo Departamentui nepateikė. Departamentui buvo pateiktas tik Liudijimas, kuris neatitinka tikrovės. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo Departamentui dieną) trečiojo laipsnio suvirintojo kvalifikacijos pagal „Dyzel temp“ 2020 m. birželio 23 d. išduotą liudijimą Nr. 161302 dar nebuvo įgijęs. Tačiau, net, jei ir „Dyzel temp“ 2020 m. birželio 23 d. išduotas liudijimas Nr. 161302 būtų pateiktas Departamentui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, pareiškėjas vis tiek neatitiktų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi pareiškėjas pagal „Dyzel temp“ 2020 m. birželio 23 d. išduotą liudijimą Nr. 161302 įgytą kvalifikaciją neturėtų ne mažesnės negu vienerių metų darbo patirties.

3.6. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovas nemotyvavo draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, taip pat neįvertino, ar ginčijamas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nurodo, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pagal nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą Departamentas negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas verčiasi ūkine-komercine veikla ar turi verslo interesų kitose Šengeno valstybėse, nes pats pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas – dirbti suvirintojo darbą Lietuvoje.

3.7. Atsakovo teigimu, šiuo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Tokią išvadą padarė dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti. Pareiškėjas savo skunde šių objektyviai nustatytų aplinkybių nepaneigė.

3.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamas Departamento Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešai tvarkai yra numatytas minėto įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir tai yra savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Vadinasi, Sprendimas priimtas kitu savarankišku pagrindu – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi).

3.9. Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), kadangi ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintojas) UAB „Jusainė“.

4.2. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėjo paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

4.3. Pareiškėjas Departamentui pateikė Lvovo m. aukštosios profesinės mokyklos Nr. 20 2017 m. gegužės 24 d. išduotą liudijimą (registracijos Nr. 265), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė profesinę mokyklą bei įgijo suvirintojo kvalifikaciją.

4.4. Departamentas 2020 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu: vpu20@ukr.net tokią pažymą išdavusiai Profesinei mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame prašoma patvirtinti, kad pareiškėjas mokėsi minėtoje Profesinėje mokykloje ir patvirtinti Departamentui pateikto Liudijimo autentiškumą. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateikto Liudijimo skaitmeninė kopija.

4.5. 2020 m. birželio 16 d. Departamentui Profesinė mokykla elektroniniu paštu atsiuntė Profesinės mokyklos direktoriaus pasirašytą raštą Nr. 01-193, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė, pareiškėjas suvirintojo kvalifikacijos neįgijo, Liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas, o parašai ant Liudijimo nėra autentiški.

4.6. Departamentas 2020 m. liepos 30 d. skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350850, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus.

6. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ? jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

7. Dėl pareiškėjo kvalifikacijos dokumentų:

7.1. Pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, tvirtina, kad Departamentui pateiktas jo įgytą profesiją patvirtinantis Liudijimas nėra suklastotas. Pareiškėjas teigia, kad iš tikrųjų yra baigęs suvirintojo mokymus, įgijęs suvirintojo kvalifikaciją, taip pat baigęs suvirintojo kvalifikacijos kėlimo kursus, be to, tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje dirbo tiesiogiai pagal įgytą kvalifikaciją – suvirintoju.

7.2. Teismas su pareikšta pareiškėjo pozicija nesutinka ir šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo Departamentui pateiktas Liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė Lvovo profesinę mokyklą bei įgijo suvirintojo kvalifikaciją, yra neatitinkantis tikrovės, todėl negali būti įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo turimą profesinę kvalifikaciją. Šios aplinkybės pareiškėjas niekaip nepaneigė, tik pateikė deklaratyvius teiginius (išsakė abejones) dėl galimai įvykusios klaidos (suklaidinimo) ar trečiųjų suinteresuotų asmenų apgaulės. Tokie pareiškėjo samprotavimai niekaip nepaneigia Departamentui 2020 m. birželio 16 d. Profesinės mokyklos direktoriaus pasirašytame rašte Nr. 01-193 nurodytos informacijos, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė, pareiškėjas suvirintojo kvalifikacijos neįgijo, kad Liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas, o parašai ant Liudijimo nėra autentiški. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikia jokių įrodymų, kad jis įgijęs suvirintojo kvalifikaciją pagal aptariamą dokumentą, todėl teismas konstatuoja, kad yra visiškai pagrįstos Departamento padarytos išvados, kad pateiktas Liudijimas neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos. Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad atsakovas galimai buvo suklaidintas dėl pareiškėjo mokymosi fakto tikrumo, kaip neįrodytą dėl to, kad neabejotina, jog Profesinė mokykla disponuoja tiksliais duomenimis, kas mokėsi minėtoje mokykloje ir kas (kokiais metais) ją baigė, todėl atmestina versija dėl galimai įsivėlusios klaidos. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti oficialiame Profesinės mokyklos direktoriaus pasirašytame 2020 m. birželio 16 d. rašte Nr. 01-193 pateikta informacija. Minėtas raštas buvo gautas iš oficialaus Profesinės mokyklos elektroninio pašto: vpu20@ukr.net ir pasirašytas minėtos aukštosios mokyklos direktoriaus V. K.. Pareiškėjas, siekdamas, įrodyti Liudijimo tikrumą, galėjo surinkti papildomus įrodymus, tačiau to nedarė, o vėliau pateikė kitos įstaigos išduotą dokumentą kvalifikacijai pagrįsti. Tai sustiprina išvadą dėl Liudijimo netikrumo. Tai, kad pareiškėjas tvirtina, jog jis galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų išduodant jam minėtą Liudijimą, rodo pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą (nėra aiškios pozicijos, kad jis baigė mokymus, dėl kurių buvo išduotas Liudijimas) ir nepaneigia anksčiau teismo padarytos išvados. Juolab, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu, ar ši aplinkybė, jog Liudijimas yra netikras, pareiškėjui buvo / nebuvo žinoma. Visiškai sutiktina, kad dėl tinkamo dokumentų sutvarkymo ir jų pateikimo Departamentui, kurie nekeltų abejonių užsieniečio ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumu, visų pirma, yra atsakingas pats užsienietis. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015). Taip pat atsakovo teisingai pastebėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 pateiktas išaiškinimas, kad užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo neišduoti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo) konstatavimu, o tai, ar asmuo dokumentą suklastojo pats, ar asmuo žinojo, kad dokumentas buvo suklastotas, ir siekė tokį dokumentą pateikti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste.

7.3. Nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kad pateiktas Liudijimas yra neatitinkantis tikrovės, teismo vertinimu, atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų, yra pagrįsta.

7.4. Pareiškėjas remiasi tuo, kad jo kvalifikaciją įrodo 2020 m. birželio 23 d. Ukrainos įstaigos „Dyzel temp“ išduotas dokumentas. Visgi šis dokumentas nebuvo pateiktas Departamento vertinimui su prašymu, ir jo turėjimas nekeičia aplinkybės, kad Departamentui buvo pateiktas tikrovės neatitinkančio turinio dokumentas. Be to, sutiktina su Departamentu, kad net jeigu ir vertinti pareiškėjo kvalifikaciją pagal šį dokumentą, akivaizdu, kad 1 metų darbo patirties po šio dokumento išdavimo (2020 m. birželio 23 d.) pareiškėjas neturėjo. Taigi šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Dėl uždraudimo atvykti:

8.1. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

8.2. Kriterijai, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką nustato Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

8.3. Tvarkos 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

8.4. Pagal Tvarkos 12 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

8.5. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS) teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalys).

8.6. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktą duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

8.7. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju yra pagrindas netaikyti pareiškėjui jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, nes jis nekelia realios nelegalios migracijos grėsmės. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, akivaizdu, kad negali būti daroma kitokia išvada nei Sprendime konstatuota. Pareiškėjas tokiu savo elgesiu (pateikdamas tikrovės neatitinkantį dokumentą) šioje situacijoje siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o tai neabejotinai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas. Teismas pažymi, kad jis atitinka anksčiau minėtoje Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (11–12 punktai). Taigi šiuo atveju, įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, kitokių teisinių pasekmių pareiškėjo atžvilgiu Departamentas taikyti ir negalėjo. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsižvelgė į visas pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes ir jas įvertino teisingai. Departamento sprendimas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkardyti galimai neteisėtą pareiškėjo migraciją ir nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė. Tokiais atvejais priimti draudimo sprendimą ir įvesti atitinkamus užsieniečio duomenis į C. SIS numatyta ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1987/2006 nuostatose. Atsakovo Sprendime taikytas ribojimas pareiškėjui yra adekvatus ir, teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes nesuvaržė užsieniečio teisių labiau nei tai buvo būtina.

8.8. Nesutiktina, kad atsakovas nenagrinėjo Tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas išsamiai aptarė (analizavo) pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pateikė jų vertinimą, taip pat surinko reikiamą informaciją (kreipėsi su paklausimu į Profesinę mokyklą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas atliko išsamų tyrimą ir priėmė surinktų duomenų visuma pagrįstą Sprendimą.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

10. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11. Nenustačius kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis