Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-22 · Byla Nr. Iv-1350-95/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-22
Bylos Nr.
Iv-1350-95/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03448-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liuda Arlauskienė
Trečiasis asmuo
G. B.
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1350-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03448-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Danutei Martinkevičienei, atsakovės atstovei Neringai Adomaitienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, Vilniaus AVPK) su prašymu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, Profesinė sąjunga) nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK MV viršininkui G. B. (toliau – ir Nesutikimas).

Prašyme nurodė, kad 2010-11-16 pareiškėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 str. 4 d., kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. B.. Profesinė sąjunga skundžiamu Nesutikimu informavo Vilniaus AVPK, kad nusprendė neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. B., nurodydama, kad jis yra persekiojamas už iniciatyvą tarnyboje ir aktyvią veiklą profesinėj e sąjungoje. Pareiškėjas mano, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą G. B. yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens naryste profesinėje sąjungoje, atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Taigi, atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas. Akcentavo, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas yra vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Profesinės sąjungos turi pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Pabrėžė, kad Profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės, todėl profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir viršijantis profesinės sąjungos kompetencijos ribas, varžantis darbdavio teises, užkertantis kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui. Be to, nebaudžiamumo atmosfera neigiamai įtakoja kitų pareigūnų darbą bei darbo drausmę.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino prašyme nurodytus argumentus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 18-21) nurodė, kad sistemiškai aiškinant galiojančias teisės aktų nuostatas, mano, kad suformuota teismine praktika nepagrįstai susiaurintos profesinių sąjungų, veikiančių vidaus reikalų sistemoje, teisės. Darbo kodekso 43 str. 2 d. nustatyta, kad socialinė partnerystė vystoma naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, o Statuto 43 str. 4 d. įtvirtintas draudimas bausti profesinės sąjungos narius dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Tai įstatymo įtvirtinta garantija profesinės sąjungos nariams nebūti persekiojamiems už narystę arba veiklą profesinėje sąjungoje. Toje pačioje straipsnio dalyje taip pat nustatyta kita socialinė garantija – nebūti nubaustam be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Taigi, įstatymas nenumato įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu. Sistemiškai vertinant teisės aktų visumą, akivaizdu, kad profesinės sąjungos veikla pagrįsta įvairiu darbdavio veiksmų ir sprendimų vertinimo spektru, t. y. darbdavio priimamų teisės aktų teisėtumo vertinimas, darbo įstatymo laikymosi kontrolė, socialinių garantijų įgyvendinimo užtikrinimas, įskaitant ir tarnybinių nuobaudų pagrįstumas. Darbdavys, kreipdamasis į profesinę sąjungą ir prašydamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui, tik patvirtina, kad profesinė sąjunga turi teisę sutikti arba nesutikti su tarnybine nuobauda. Tai yra profesinei sąjungai įstatymo suteikta garantija ir teisė į bendrą bei teisingą sprendimo priėmimą. Kadangi Statute ši teisė yra suteikta, pasinaudojimas ja negali būti įvardintas kaip Profesinės sąjungos poveikis vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimui. Profesinė sąjunga, vykdydama savo veiklą, nesiekia dirbtinai kurti kliūčių pareiškėjui vykdyti vidaus administravimo funkcijų. Profesinės sąjungos taryba, nagrinėdama Vilniaus AVPK prašymą dėl išankstinio sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę G. B., nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai siekia nubausti G. B., kuris yra Profesinės sąjungos narys. Toks darbdavio elgesys negali būti traktuojamas niekaip kitaip, nei siekimas susidoroti su pareigūnu, kuris yra Profesinės sąjungos narys. Mano, kad Profesinės sąjungos taryba neviršijo savo įgaliojimų išnagrinėdama tarnybinio patikrinimo išvadą ir siekdama identifikuoti tikrąsias pareigūno baudimo priežastis. Užimdama aktyvią poziciją pareigūno teisių gynyboje, Profesinė sąjunga įvertino faktą, kad pareigūną yra siūloma bausti nepagrįstai, o tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai. Pažymėjo, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas tiesiogiai įtakoja Profesinės sąjungos nario ekonominę situaciją ir karjeros galimybes – esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai pareigūnas netenka teisės būti paskatintas, įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas ir t. t., todėl skiriant tarnybinę nuobaudą būtina griežtai laikytis privalomų procedūrų, vengti bet kokios diskriminacijos ar subjektyvumo, tarnybinę nuobaudą skirti tik pagrįstai, visiškai įrodžius pareigūno kaltę ir jo neteisėtus veiksmus. Visų pirma, vadovas, o, prireikus ir teismas, kiekvienu atveju turi įvertinti Profesinės sąjungos Nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. ar toks nesutikimas iš esmės pagrįstas. Ginčo atveju, darbdavio interesai pažeisti nebuvo, nes jis neturėjo pagrindo, vadinasi ir teisės, siūlyti taikyti tarnybinę atsakomybę, nes nebuvo įrodyti neteisėti G. B. veiksmai ir jo kaltė. Tokiais atvejais tik įsigilinus į tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, galima įvertinti visas aplinkybes bei Profesinės sąjungos tarybos Nesutikimo pagrįstumą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime nurodytus motyvus, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą

Tretysis suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimo į pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo su pateiktu prašymu nesutiko, palaikė atsakovės atsiliepime ir atstovės teismo posėdyje išdėstytą poziciją bei prašė pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovė) 2010-11-30 rašto Nr. 01-01-421 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Nesutikimas, Sprendimas), kuriuo Profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. B., nes jis yra persekiojamas už iniciatyvą tarnyboje ir aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje (b. l. 13-14).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėto Nesutikimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – profesinės sąjungos įstatymo suteiktų teisių apimtis ir jų įgyvendinimo ribos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-40) tvirtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas 2010-10-22 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Vilniaus AVPK MV galimai netinkamai vykdomo viešojo administravimo Nr. 2VL-91, kurioje konstatavo, kad: 1) Vilniaus AVPK MV viršininkas G. B. 2009-10-08 priėmė sprendimą Nr. 10-27-SP2-6344 „D. A. V. Lietuvos Respublikos pilietybės“ ir 2010-07-21 priėmė sprendimą Nr. 10-27-SP2-6294 „Dėl A. S. Lietuvos Respublikos pilietybės“, neturėdamas tam įgaliojimų, t y. pažeisdamas Pilietybės įstatymo 25 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtus sprendimus G. B. priėmė dėl neteisingai suprastų materialinės teisės normų bei ydingos praktikos, nesiūlytina spręsti jo tarnybinės atsakomybei klausimo (pažymėtina, kad dėl 2009-10-08 sprendimo yra pasibaigę patraukimo tarnybinėn atsakomybė terminai); 2) Vilniaus AVPK viršininko K. L. 2009-07-31 įsakymu Nr. 10-V-554 Vilniaus AVPK MV nustatytas darbo laikas, jog „kiekvieno mėnesio antrąjį trečiadienį asmenys aptarnaujami iki 14.00 val.“, nesant jokių nustatytų aptarnavimo išimčių dėl prašymų (skundų) priėmimo iki 16.30, t. y. nustatyto darbo laiko pabaigos trečiadienį, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimų, o MV nėra tinkamai užtikrinama galimybė asmenims pateikti prašymą/skundą visą nustatytą darbo dienos laiką; 3) Vilniaus AVPK MV darbuotojams 2010-04-14 vykstant į Užsienio reikalų ministeriją paimti ministerijos darbuotojų prašymus išduoti asmens dokumentus su mobilia biometrinių duomenų nuskaitymo įranga, buvo nesilaikyta Asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia ir naikinimo tvarkos aprašo 21 p. reikalavimų; 4) Vilniaus AVPK MV, nesant teisinio pagrindo, žodiniu viršininko G. B. nurodymu nuo 2010-04-20 asmenims skubos tvarka išduodamos neturinčios teisinės reikšmės ir nereikalingos Pažymos dėl kvietimo užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo, už šią paslaugą nepagrįstai imant 31,61 Lt rinkliavą. Vilniaus AVPK MV viršininko G. B. veikloje dėl minėto neteisėto nurodymo davimo, viršijant įgaliojimus ir savivaliaujant, įžvelgiami ne tik šiurkštūs tarnybinio nusižengimo požymiai (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 13 d., 4 str. 2 d., 29 str. 6 d. 4 p.; nesilaikyta Rinkliavų įstatymo 4 str. 3 d. reikalavimų, MV nuostatų 16.1 p. ir pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimų;), tačiau ir piktnaudžiavimo tarnyba požymiai (BK 228 str.); 5) Vilniaus AVPK MK viršininkas G. B., patalpindamas Alytaus AVPK MV viršininko V. D. laišką internetiniame policijos puslapyje, apžeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 9 p. reikalavimus. Be kita ko, joje buvo pateikti ir atitinkamai siūlymai. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingi: 1) Vilniaus AVPK viršininkui pateiktas siūlymas spręsti Vilniaus AVPK MV viršininko G. B. tarnybinės atsakomybės klausimą dėl išvadoje konstatuojamosios dalies 4 p. nurodyto pažeidimo ir nedelsiant imtis priemonių nutraukti išvadoje nurodytą neteisėtą MV veiklą; 2) pavesti Vilniaus AVPK MV viršininko G. B. elgesį apsvarstyti Vilniaus AVPK etikos komisijos posėdyje dėl išvados konstatuojamosios dalies 5 p. nurodyto pažeidimo (b. l. 5-12, 27-40).

Vilniaus AVPK 2010-11-16 raštu Nr. 10-1-19744 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. B.“ kreipėsi į atsakovę prašant spręsti klausimui dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK MV viršininkui G. B., profesinės sąjungos nariui (b. l. 25).

Profesinė sąjunga 2010-10-29 vykusiame posėdyje svarstė klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK MV pareigūnui G. B. ir priėmė vienbalsį sprendimą – neduoti sutikimo skirti tarnybinė nuobaudą profesinės sąjungos nariui G. B. (b. l. 24).

Minėtą sprendimą Profesinė sąjunga įformino 2010-11-30 rašte Nr. 01-01-421 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, t. y. skundžiamame Nesutikime (b. l. 13-14).

Kaip matyti iš Nesutikimo turinio, atsakovė nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Vilniaus AVPK MD viršininkas G. B. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 13 d., 4 str. 2 d., 29 str. 6 d. 4 p., Rinkliavų įstatymo 4 str. 3 d., Migracijos valdybos nuostatų 16.1 p. bei Pareigybės aprašymo 7.1 p., nes nuo 2010-04-20 jo žodiniu nurodymu asmenims skubos tvarka išduodant neturinčias teisinės reikšmės ir nereikalingas Pažymas dėl kvietimo užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo, už šią paslaugą nepagrįstai imant 31,61 Lt rinkliavą. Profesinė sąjunga akcentavo, kad išvardintos tariamai pažeistos teisės aktų nuostatos yra abstrakčios bei nekonkrečios, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006-07-03 aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas; Administracinių teismų praktika Nr. 9), nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu: „Iš pareigybės aprašymo matyti, jog reikalaujama užtikrinti teisės aktuose rinktinei nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą rinktinei skirtų biudžeto lėšų naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka, tarnybos (darbo) santykius reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą bei vykdyti kitas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavestas funkcijas. Šios formuluotės yra bendrojo pobūdžio, todėl bet kokio jose išvardintų teisės aktų (konkrečiai nenurodytų) pažeidimo rinktinėje faktas savaime negali būti traktuojamas kaip rinktinės vado pareigų netinkamas atlikimas arba jų neatlikimas“. Pastebėjo, kad priešingai, nei teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje, aktyviais veiksmais G. B. siekia kuo racionaliau ir efektyviau užtikrinti Migracijos valdybai keliamų uždavinių įgyvendinimą, yra iniciatyvus ir organizuotas vadovas. Tarnybinė charakteristika nekelia jokių abejonių, kad pareigūnas yra vadovo vertinamas už puikią tarnybą bei aktyvią profesinę veiklą. Atsakovė mano, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai nuolatos daro šiam pareigūnui spaudimą ir siekia vienokiu ar kitokiu būdu susidoroti su juo, užkirsdami kelią bet kokiai jo iniciatyvai tobulinti Migracijos padalinių veiklą, sukonkretinti valdymo struktūrą bei teikti kuo kokybiškesnes paslaugas gyventojams. Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo minimus visus veiksmus G. B. derino su aukštesniais Migracijos departamento ir policijos vadovais, tačiau šiuo atveju siekiama visą atsakomybę užkrauti G. B.. Todėl, atsižvelgiant į tai, Profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. B., nes jis yra persekiojamas už iniciatyvą tarnyboje ir aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje.

Tačiau, teismas pastebi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmė turinčių rašytinių įrodymų, patvirtinančių G. B. persekiojimą už jo iniciatyvumą tarnyboje ir aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje.

Iš esmės byloje ginčas kilo dėl to, ar Profesinei sąjungai įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, pareigūnų kaltės ir pan.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Įstatymas. Šio įstatymo 21 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti ir Statute, kurio 43 str. 4 d. reglamentuojama, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 d. ir šio Statuto 53 str. 1 d. 13 p.) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-01-14 nutarime yra konstatavęs, kad Įstatymo 21 str. 2, 3, 4, 5 ir 6 d. normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Statuto 43 str. 4 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Be kita ko, teismas pažymi, kad ABTĮ 13 str. 1 d. reglamentuojama, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taigi, dėl šiam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), kurie vertintini kaip teisės šaltiniai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Tokią išvadą teismas daro remdamasis Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimu, kuriame nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (...) Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“. Todėl paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą, nėra jokio nei juridinio, nei faktinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, ne kartą yra pabrėžęs, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Statuto 43 str. 4 d. išvardytų priežasčių 2004-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004; 2006 -02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748-06; 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791-2007; 2009-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900-2009; 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370-2009 ir kt.).

Teismas, inter alia, atkreipia dėmesį, kad pagal Statuto 26 str. 8 d. nuostatas, vidaus reikalų statutinėse įstaigose teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, tarp jų, ar vidaus reikalų įstaigos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, ar galimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl įstatymu nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, kokia konkreti nuobauda turi ir gali būti skiriama, įstatymų leidėjas suteikia vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas. Statuto 43 str. 4 d. nuostata, kad skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, yra taikoma iki Statuto 26 str. 8 d. nurodyto lygmens vadovas priima individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris sukelia pareigūnui teisines pasekmes. Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą bei teisėtumą kilus ginčui gali tik teismas (Statuto 26 str. 11 d., ABTĮ 15 str.) Akcentuoja ir tai, kad tuo atveju, jei profesinės sąjungos renkamasis organas nustato, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas siekia skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl dalyvavimo profesinėje veikloje, šią aplinkybę turi pagrįsti sprendime dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiais įrodymais bei turimais įrodymais pagrįstais motyvais, o ne prielaidomis ar įtarimais.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Objektyviai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bei suformuota praktika, nenustatęs byloje jokių faktinių aplinkybių, kad G. B. siekiama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narytės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai, priimdama Nesutikimą, varžo pareiškėjo teisę taikyti G. B. tarnybinę nuobaudą už galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą. Nors atsisakyme duoti sutikimą skirti G. B. tarnybinę nuobaudą nurodyta, kad jis yra persekiojamas dėl jo iniciatyvos tarnyboje ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, tačiau, kaip jau minėta ir byloje nustatyta, atsakovė nepateikė jokių šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taigi, Profesinė sąjunga savo motyvaciją grindžia ne objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis, minėti argumentai nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Be to, iš ginčijamo Nesutikimo akivaizdu, kad atsakovė, spręsdama pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui (tarnybinę nuobaudą, ne tik rėmėsi prielaidomis, bet ir nepagrįstai ėmėsi svarstyti klausimus (tarnybinio patikrinimo išsamumo, nešališkumo, tarnybinės išvados pagrįstumo, asmens kaltės, nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, ir pan.), kurie nepatenka į Statuto 43 str. 4 d. apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.

Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ginčijamas Nesutikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Profesinė sąjunga Nesutikimu viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires. Kadangi toks atsakovės aktas (veika) prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl Nesutikimas, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nurodytais motyvais naikintas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010-11-30 raštą Nr. 01-01-421 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda Arlauskienė