Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 8 d. apie 2.15 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), apipildamas degiu skysčiu, tyčia padegė V. B. priklausantį 2000 eurų vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo automobilio dokumentai, 50 Eur vertės automagnetola, 70 Eur vertės vaikiška kėdutė, tuo visuotinai pavojingu būdu sunaikino 2120 Eur vertės turtą, priklausantį V. B..Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl per griežtos jam paskirtos bausmės. Apelianto manymu, apylinkės teismas neatsižvelgė į jo nusikaltimu padarytos žalos dydį, jo kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Teismas neįvertino aplinkybės, jog automobilio padegimu nuteistasis neketino sukelti didelės žalos visuomenei ar aplinkiniams, automobilis stovėjo atokiau, todėl pavojus jiems negrėsė. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertinta tai, jog žalą jis norėjo sukelti tik vienam asmeniui. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalsimo padarymo, taip pat neatsižvelgė į sunkias jo gyvenimo sąlygas.Pažymima, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygino žalą per trumpą laiką, todėl jo gyvenimo kokybė nepasikeitė, nepablogėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nusikalstama veika padaryta nuteistajam kryptingais veiksmais siekiant sunaikinti nukentėjusiojo turtą daugiabučio namo kieme – automobilių stovėjimo aikštelėje. Apylinkės teismas atsižvelgė į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus. Dviem ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, šį tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tuo pačiu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos nusikaltimo padarymo laiką, pažeisdamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą pareigą nustatytu laiku būti namuose. Iš byloje esančio ankstesniu nuosprendžiu L. L. paskirto bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos rašto matyti, kad jam paskirtų BK 75 straipsnyje numatytų pareigų ir baudžiamojo poveikio priemonių nuteistasis nevykdė, kelis kartus buvo nerastas namuose, nepradėjo dirbti nemokamų darbų, be to, buvo baustas ir administracine tvarka, kas rodo jo nenorą laikysis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų bei visuomenėje nusistovėjusių normų. Nusikaltimus L. L. pradėjo daryti dar nepilnametis, jam skiriamos švelnesnės rūšies bausmės, taip pat atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas, nors iki apkaltinamojo nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo ir mokėsi, tačiau (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas nepatenkinamai. Buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat charakterizuojamas neigiamai, jo atžvilgiu yra atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas. Skiriant bausmę, negalima neatsižvelgti į tai, jog L. L. padarė ne tik nusikalstamą veiką, nukreiptą į kito asmens nuosavybę, tačiau jo veiksmai kėlė pavojų ir kitiems baudžiamuoju įstatymu saugomiems gėriams – visuomenės saugumui, gyvūnijai, augmenijai, žmogaus gyvybei bei sveikatai ir kt. Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog realios žalos visuomenei jis neketino sukelti ir ji nekilo, o jis tik norėjo padaryti žalos vienam asmeniui. Pats nusikaltimo padarymo būdas – automobilio padegimas daugiabučio namo kieme, esant netoliese ir kitoms transporto priemonėms – lemia didesnį tokio nusikaltimo pavojingumą. Nuteistasis, atlikdamas nusikalstamus veiksmus daugiabučių namų teritorijoje, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokiais savo veiksmais keliamą pavojų. Nors realiai sunkių padarinių, išskyrus nukentėjusiojo turto sunaikinimą, kitiems įstatymu saugomiems gėriams ir neatsirado, dėl pasirinkto visuotinai pavojingo turto sugadinimo būdo tokiems padariniams kilti neabejotinai iškilo reali grėsmė. Nors veikos kvalifikavimui nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, tačiau skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sunaikintas nukentėjusiojo turtas – automobilis ir jame buvusi automagnetola bei vaikiška kėdutė, padarant 2120 eurų turtinę žalą. Nors, kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, nukentėjusiajam žala buvo atlyginta, tačiau negalima teigti, jog tai mažina nuteistojo atsakomybę. Draudimo bendrovė dėl nusikalstamų L. L. veiksmų turėjo atlyginti nukentėjusiajam žalą, kuri, vertinant pinigine išraiška, yra pakankamai žymi (2120 eurų), o V. B., netekęs automobilio, neabejotinai patyrė nepatogumų. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti veikos kvalifikavimą bei nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę keisti švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis teismams nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas. Į jo skunde nurodomas aplinkybes – prisipažinimą ir gailėjimąsi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jų reikšmę, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį.Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo L. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. L., išlaidas iki 2017 m. vasario 20 d. sudaro 78,17 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis L. L. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.