Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, kuria įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. įtariamas tuo, kad jis 2011 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 29 d. 18 val. iki 30 d. 8 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su Kęstučiu J. Š. B. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 37 smūgių pastarajam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame bei užpakaliniame paviršiuose, kraujosruvas minkštuose audiniuose krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje bei nugaros kairėje, krūtinkaulio lūžį, dešiniųjų III-VII, kairiųjų VI-XII šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu kairėje, kraujosruvą širdiplėvėje, kairio plaučio plyšimą poodines kraujosruvas veide, juosmenyje, dilbiuose, plaštakose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus keliuose, muštines žaizdas veide, lūpose, kraujosruvas minkštuose audiniuose veide, dešinėje smilkininėje, momeninėse, pakaušyje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, lūpų kairėje, juosmenyje, daugiaskeveldrinius nosikaulių lūžius, kraujosruvas kairio inksto skaidulinėje kapsulėje, kraujosruvas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje, momeninėse, kaktinėse skiltyse, po ko Kęstutis J. Š. B. nuo krūtinės ląstos sužalojimų visumos, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, mirė, t.y. šiais savo veiksmais A. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis, kuria įtariamajam A. Š. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, atitinka BK 119 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatas.

Paties įtariamojo, liudytojų apklausų, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kitai ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai manyti, jog A. Š. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Įtariamajam išaiškintina, jog sprendžiant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, asmens įtariamo padarius konkrečią nusikalstamą veiką kaltės klausimai nėra ir negali būti sprendžiami, nėra vertinamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų sąsajumas. Sprendžiant suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimus teismas privalo nustatyti: ar ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, jog konkretus asmuo padarė nusikaltimą; ar egzistuoja bent vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

Kaip jau minėta, iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamojoje nutartyje yra pagrįstai nustatyta, jog A. Š. būdamas laisvėje gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad A. Š. yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi net ir atsižvelgus į tai, kad įtariamasis anksčiau nėra teistas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi, vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. A. Š. niekur nedirba, yra išsiskyręs, piktnaudžiauja alkoholiu, šios aplinkybės rodo, kad jis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, veda asocialų gyvenimo būdą. Konstatuotas faktas taip pat sustiprina tikimybę, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bandyti vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės bėgdamas (slėpdamasis) nuo teisėsaugos institucijų. Taikyti įtariamajam A. Š. suėmimą yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Įtariamojo skunde nėra ginčijamas teismo sprendimo atitikimas BPK 127 straipsnio reikalavimams, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, jog skundžiamas teismo sprendimas minėto straipsnio reikalavimus atitinka.

Suimtojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Esant aptartos aplinkybėms naikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo A. Š. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.