- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- II-198-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01215-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
- Pareiškėjas
- V. M.
- Advokatai
- Aivaras Žilvinskas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. M., jos atstovui advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 10N-77573207-16 administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulė S. Ž. A. A. 2016-07-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., kad jis 2016-07-30 apie 17.34 val., Olandų g. 57, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iš priekio, ko pasekoje atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, kuriame važiavusi keleivė po eismo įvykio buvo sužalota, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 p., 126 p. reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja M. P. 2016-11-14 surašė protokolą, kuriame nurodė, kad A. A. 2016-07-30 apie 17.34 val., Olandų g. ties 57 pastatu, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pasirinktu greičiu, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko nesugebėjo laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M., eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja M. P. 2016-11-14 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir paskyrė jam 57 eurų dydžio baudą už tai, kad 2016-07-30 apie 17.34 val., Olandų g. ties 57 pastatu, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pasirinktu greičiu, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko nesugebėjo laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M., eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 p., 126 p. reikalavimus.
V. M. dėl minėto nutarimo teismui pateikė skundą, nes su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, administracinis tyrimas medžiagoje Nr. 07-16-9432630 buvo atliktas netinkamai, aplaidžiai, nebuvo išsiaiškintos esminės tyrimui aplinkybės.
Skundžiamame nutarime tik pažymėta, kad dėl eismo įvykio apgadinti abu automobiliai, tačiau nieko nepasakyta apie eismo įvykio metu nukentėjusius asmenis, apie jiems padarytą žalą nepaisant to, kad nukentėjusiųjų automobilyje važiavo visa šeima: nukentėjusiosios vyras A. M. vairavo automobilį, taip pat automobilyje buvo jo sutuoktinė V. M., jų dukra S. B. ir pastarosios mažametė dukra, A. ir V. vaikaitė, K. B..
Visi nukentėjusieji patyrė emocinį stresą, mažametė keleivė K. B. buvo vedama vizito pas vaikų psichologą dėl eismo įvykio sukeltų padarinių. Tačiau labiausiai eismo įvykyje nukentėjo V. M., kuri patyrė sunkius sveikatos sužalojimus.
Pažymi, kad kadangi automobilis Audi A6 priklausė nukentėjusiosios dukrai S. B., pastarajai atsakingas draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo kompensaciją už automobilį, pažymėdamas 2016-09-23 pranešime, kad automobilis pripažintas sunaikintu.
Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji V. M. dėl eismo įvykio iškart tapo nedarbinga (iki įvykio dirbo auklėtojos padėjėja lopšelyje-darželyje), t. y. turėjo nedarbingumo laikotarpį iškart po įvykio, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki pat 2017 m. lapkričio 2 d., kai buvo atleista iš darbo savo pačios prašymu dėl sveikatos būklės. Nukentėjusiajai nedarbingumo laiką paskyrė ją gydanti šeimos gydytoja (VšĮ „Naujininkų poliklinika“).
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, asmens susargdinimas sužalojimas ar susargdinimas ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui jau savaime prilygsta nesunkiam sveikatos sutrikdymui (taisyklių 7.1. punktas). Tuo tarpu nukentėjusiosios V. M. vien tik nedarbingumo dėl ligos laikotarpis truko mažiausiai 3 mėnesius, iš ko tyrėjai turėjo būti savaime aišku, kad jos sveikata sutrikdyta rimtai. Tačiau skundžiamame nutarime apie nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą apskritai nėra jokių duomenų, tad konstatuotina, kad byla ištirta netinkamai.
Pasak pareiškėjo, 3 mėnesius trukęs nukentėjusiosios nedarbingumo laikas buvo susijęs tik su jos darbo santykių trukme (darbo sutartis nutrūko nuo 2017 m. lapkričio 3 d.), tačiau faktiškai jos gydymas tęsėsi toliau.
Pareiškėjo nuomone, tinkamai vykdžius tyrimą buvo galima nesunkiai išsiaiškinti šias esmines aplinkybes:
Iš UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2016-08-25 magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo Nr. 16-10597 matyti, kad nukentėjusiajai diagnozuota be kita ko L4 stuburo slankstelio kūno viršutinės plokštelės impresinis lūžimas bei kitos problemos.
Iš UAB „Kardiolita“ neurochirurgo 2016-08-26 konsultacijos matyti, kad nors nukentėjusioji ir anksčiau buvo stebima dėl stuburo degeneracinių pakitimų, tačiau pažymima, kad dėl 2016-07-30 autoavarijos būklė ypač pablogėjo, atsinaujino skausmai, nustatyta radikulopatija. Gydytojas pažymėjo, kad dėl autoavarijos nustatyta L4 slankstelio viršutinio kūno krašto impresija. Be to, nurodyta, kad dėl patirtos traumos tikslinga dar du mėnesius tęsti konservatyvų gydymą (t. y. paskirtas ramybės režimas, korsetas, neleista kelti svorių ir kt.), o negavus efekto, kreiptis pakartotinai, dėl degeneracinių pakitimų tikslingas chirurginis gydymas.
Iš pakartotinės UAB „Kardiolita“ neurochirurgo 2016-10-28 konsultacijos matyti, kad dėl 2016-07-30 avarijos pacientei atsinaujino skausmai, radikulopatija, pastaruoju metu taikant konservatyvų gydymą būklė nebegerėja. Gydytojas nurodė, kad tikslingas chirurginis gydymas, juosmeninio stuburo dekompresija, fiksacija, korporodezė. Apribotas fizinis aktyvumas, neleidžiama kelti svorio.
Iš VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Epikrizės Nr. 5441/2016 matyti, kad šioje ligoninėje nukentėjusioji gydyta 2016-12-09 – 2016-12-20. Jai nustatyta lėtinė abipusė L4, L5, SI radikulopatija, vyraujanti dešinėje, paūmėjimas, bei kitos stuburo problemos. Nurodytos komplikacijos, tarp kurių - ūmus intensyvus skausminis sindromas, dubens organų disfunkcija ir kt. Nurodytos gretutinės komplikacijos, tarp kurių, be kita ko, - pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas. Dėl stiprių skausmų ir kitų nustatytų sveikatos sutrikdymų, apsunkinto judėjimo, taip pat pažymima apie pacientės nusiskundimus blogu miegu, bloga nuotaika, baimės jausmą. Epikrizėje nurodoma, kad pacientės būklė pablogėjo po 2016-07-30 autoavarijos, dėl patirtos traumos skausmai ryškiai suintensyvėjo, vartojo medikamentus, tačiau skausmai nemažėja, dėl to rekomenduotas chirurginis gydymas. Suintensyvėjus skausmams ligonė atvyko ir hospitalizuota ištyrimui ir gydymui. Remiantis neurochirurgo konsultacija, dėl skausmų ir stuburo nestabilumo indikuota chirurginė operacija. Remiantis psichiatro konsultacija, dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo (vidutinio sunkumo epizodas), paskirtas medikamentinis gydymas preparatais Quetiapine, Lorazepam, Flupentixol. Gydant stuburo problemas, paskirti medikamentiniai preparatai -Sol. NaCl, Sol, Euphyllin, Sol. Dexamethason, Sol. Analgin, Sol. Diclac, Finlepsin, Smitriptylin, Ranitidin, Nebilet, Lorafen. Paskirtos reabilitologo procedūros. Pažymėta, kad gydymo eigoje skausmai šiek tiek sumažėjo, tačiau staigesnių judesių metu, keliantis iš horizontalios ar sėdimos padėties, suintensyvėja ir plinta abipus, išlieka kojos tirpimas, pėdos judesių ribotumas, apsunkinta eisena, vargina dažnas šlapinimasis, dalinis šlapimo nelaikymas, apsunkintas judėjimas.
Iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2017-01-13 išrašo matyti, kad nukentėjusioji buvo hospitalizuota nuo 2017-01-04 iki 2017-01-13 dėl juosmens skausmų, plintančių į abi kojas, kojų nerangumo, silpnumo, ir dėl pasikartojančio depresijos epizodo, būklei pablogėjus po 2016 07 30 avarijos, kuomet diagnozuotas L4 kūno viršutinio endplate‘o impresinis lūžis, ėmė trumpėti eisena, atsirado neurogeninės klaudikacijos reiškiniai, būklė blogėja, būdingi stiprėjantys skausmai. Konservatyvus gydymas be efekto. 2017 01 05 planine tvarka pacientė operuota, operacijos metu be kita ko atlikta atitinkamų slankstelių fiksacija, laminotomija, dekompresija, diskektomija, korporodezė, atlikus medialinį pjūvį stuburas nuskeletuotas apibus, atlikta transpedikulinė L2-L3-L4 fiksacija, įstatyti strypai, ir kt. (Ligonei atliktos operacijos pobūdis matomas iš pridedamos nuotraukos). Išraše nurodoma, kad ligonė dėl pasikartojančio depresijos epizodo konsultuota psichiatro. Pradėta reabilitacija: kineziterapija, masažas, dietoterapija. Paskirti priešuždegiminiai medikamentai: Etorikoksibum, Gabapentini, Amitriptilini.
Iš UAB „Draugystės sanatorija“ 2017-02-08 išrašo matyti, kad pacientė buvo hospitalizuota nuo 2017-01-19 iki 2017-02-08, dėl to, kad pablogėjus būklei po 2016-07-30 avarijos, ir atlikus 2017-01-05 operaciją, ji siųsta II reabilitacijos etapui. Nurodomi nusiskundimai: skausmai juosmens srityje, plintantys į d. koją, d. kojos aptirpimas, pasilpimas, apsunkintas ėjimas, mobilumo, apsitarnavimo stoka. Konstatuota, kad reabilitacijos eigoje savijauta pagerėjo nežymiai. Išrašant ligonei vis dar būdingi tokie nusiskundimai: skausmai juosmens srityje, plintantys į d. koją, d. kojos pasilpimas, apsunkintas ėjimas, riboti ir skausmingi juosmens judesiai. Skirti medikamentai Trentali, Gabapentini, rekomenduota tęsti gydomąją mankštą, toliau gydytis pagal šeimos gydytojo rekomendacijas.
Iš UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2017-03-21 išrašo matyti, kad gydytojas psichiatras nukentėjusiajai diagnozavo neurasteniją ir nurodė, kad pacientę vargina nemiga, baimingumas, įtampa, dažnas nerimas, prisiminimai apie patirtą avariją blogas miegas, stuburo skausmai. Ji vartojo preparatus Lorafen, Amitriptilin ir Quetiapine, jai paskirti preparatai Mirtazapine ir Quetiapine.
Iš UAB „Kardiolita“ neurochirurgo 2017-03-17 konsultacijos matyti, kad pacientei po operacijos išlieka juosmens skausmai, radikulopatija, pooperacinė eiga sklandi. Nurodyta vengti skausmus provokuojančių veiksnių, palaipsniui grįžti į kasdienį gyvenimo ritmą.
Taip pat ir šiuo metu nukentėjusioji reguliariai lankosi VšĮ „Naujininkų poliklinikoje“ pas įvairius specialistus, įskaitant šeimos gydytoją neurologą ir psichiatrą gydydama eismo įvykio sukeltus sveikatos sutrikdymus.
Pareiškėjo nuomone, nukentėjusiajai dėl eismo įvykio galėjo būti sunkiai sutrikdyta sveikata, kaip tai numato minėtų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 punktas. Tyrėja privalėjo ištirti teisės aktų nustatyta tvarka nukentėjusiosios sveikatai padarytos žalos mastą ir tik tuomet spręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens veikų kvalifikacijos. Šiuo atveju yra požymių, jog buvo padarytas ne administracinis nusižengimas, o galimai nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas pažeidus kelių eismo taisykles), arba mažų mažiausiai BK 281 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas pažeidus kelių eismo taisykles) ir turėjo būti sprendžiamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nukentėjusioji V. M. niekada nėra gavusi tokio policijos rašto, kuriame būtų konstatuota, kad ji neva nenukentėjo per eismo įvykį. Jai tai yra visiška naujiena ir netikėtumas, nes iki pat šios dienos ji vis dar gydosi dėl eismo įvykio padarytus sveikatos sutrikdomus ir kenčia nuo jų pasekmių. Iš to tik dar kartą akivaizdžiai matyti, jog administracinis tyrimas buvo atliktas netinkamai. Tik dabar, t. y. 2017-04-11 el. laišku gavusi tokią informaciją iš AB „Lietuvos draudimo“, nukentėjusioji V. M. suprato, kad netinkamai atliktas administracinis tyrimas gali turėti įtakos ir jos teisių gynimui žalos atlyginimo procese, kurį administruoja atsakingas draudikas AB „Lietuvos draudimas“.
Skundžiamame nutarime taip pat nepasisakyta ir apie tai, ar kaltininkas atlygino nukentėjusiesiems žalą, nors tai irgi svarbu sprendžiant jo atsakomybės klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į V. M. skundą nutarimą priėmusi institucija prašė skundo netenkinti, nurodė, kad nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, paremtas rašytiniais įrodymais. Tyrimo metu paimti paaiškinimai iš visų eismo įvykio dalyvių ir liudytojų, apžiūrėtos transporto, priemonės, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, paimti V. M. medicininiai dokumentai iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės, kur V. M. buvo pristatyta po eismo įvykio ir po apžiūros išleista, 2016-11-03 raštu kreiptasi į VšĮ Naujininkų polikliniką, kur V. M. iki eismo įvykio ir po eismo įvykio tęsė gydymą, 206-11-07 iš VšĮ „Naujininkų poliklinikos“ gauta V. M. asmens sveikatos istorija. 2016-11-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė-Čobot išnagrinėjusi pateiktus V. M. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2016/64948 su CD laikmena iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės ir asmens sveikatos istoriją iš VšĮ Naujininkų poliklinikos, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis davė išvadą, kad V. M. diagnozuotas juosmens ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyvaus ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Diagnozuotas juosmininio ketvirto slankstelio kūno viršutinės dengiamosios plokštelės įspaustinis lūžis, nepatvirtintas instrumentinio tyrimo (2016-07-30 KT Nr.949) duomenimis, kadangi peržiūrėjus pateiktus vaizdus nustatyta L4 viršutinės dengiamosios plokštelės gilus sklerozuotas Šmorlio mazgas be ūmiam lūžiui būdingų radiologinių požymių. Ilgalaikis gydymas siejamas su stuburo juosmeninės dalies pažengusia degeneracine patologija (MRT Nr. 16-10597, 2016-08-25 nustatyta tarpslankstelinė osteochondrozė, spondiloartrozė, L2 anterolistezė, L3 retrolistezė, L3-L4 mediolateralinė išvarža, L2-L3 mediolateralinė protruzija, L4-L5 disko išvarža su kritine stuburo kanalo stenoze).
Atsiliepime nurodoma, kad tyrimas medžiagoje atliktas pilnai, visapusiškai, objektyviai, apklausti visi dalyviai ir liudytojai, išreikalauti nukentėjusios V. M. visi gydymosi medicininiai dokumentai praėjus trims mėnesiams po eismo įvykio ir pateikti teismo medicinos ekspertui (2016-11-10), kuriuose yra ir V. M. skunde nurodyti kompiuterinio tyrimo (KT) ir Magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) rezultatai, kurie įvertinti teismo medicinos eksperto. Ilgalaikis V. M. gydymas siejamas su stuburo juosmeninės dalies pažengusia degeneracine patologija.
Apklaustas teisme V. M. parodė, kad važiavo automobiliu į ligoninę pas dukrą ir atsistojo prieš perėją, sustojo praleisti žmones ir į galinę dalį trenkėsi, atrodo, automobilis BMW. Vyras už vairo buvo, o ant sėdynės ji, V. M. ir anūkė, taip pat dukra. Buvo smūgis, anūkėlė trenkėsi į priekį ir atgal, ji, V. M. taip pat. Ji, V. M. nesuprato kas atsitiko, ji pradėjo nejausti kojų, pradėjo suktis galva. Nepamena kaip atvažiavo greitoji. Spaudimas buvo aukštas, po lašeline gulėjo. Stuburas pradėjo skaudėti ir kojos nutirpo. Išėjo į biuletenį ir visą laiką gydėsi. Iki lapkričio 2 d. buvo biuletenyje, po to negalėjo eiti į darbą, tai išėjo iš jo. Po to, atsigulė vėl į ligoninę dėl skausmų. Iki eismo įvykio galėjo dirbti, buvo problemų su stuburu, bet po eismo įvykio reikėjo operacijos ir negalėjo dirbti. Prasidėjo depresija ir nervai pakrikę, ir miegas blogas. Pasak V. M., tyrėjai nieko nesakė apie sveikatą, parašė pareiškimą ir po to jai skambino ir sakė, kad pratęsė biuletenį. Tyrėja po to pati paskambino ir pasakė, kad byla baigta. Ji, V. M. vieną kartą buvo pas tyrėją.
Apklaustas teisme ekspertas J. R. paaiškino, kad išnagrinėjus pateiktą medžiagą, gali teigti, kad bylos medžiagoje yra nuoroda į tai, kad buvo teismo med. ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot apžiūrėti ir įvertinti med. dokumentai 2016 m. lapkričio mėn. Specialistė nenustatė traumos požymių, kuri būtų sietina su eismo įvykiu. Kompiuterinėje tomogramoje, kuri buvo atlikta įvykio dieną, t. y. 2016-07-30, matėsi stuburo 4-o slankstelio kraštelio įspaustinis lūžimas, bet specialistė nesusiejo su trauma, o įvertino, kad tai sąlygota lėtinio patologinio pakitimo. Toliau pateiktuose dokumentuose rado neurochirurgo G. T. konsultaciją, vizitacija buvo 2016-08-26. Konsultacijoje nurodoma, kad įvertinus juosmens, stuburo srities magnetinio rezonanso tyrimą, tai matoma 4-o stuburo juosmens slankstelio viršutinio krašto impresija, kurie galimai susiję su patirta trauma, ir toliau išvardijami kiti stuburo patologiniai pakitimai. Galima teigti, kad pateiktuose dokumentuose yra dvi nuomonės. Jei būtų nustatyta, kad pakitimai susiję su trauma, tai eismo įvykio sužalojimas atitiktų nesunkų sveikatos sutrukdymo mąstą. Jei nesusiję, tai išvada liktų tokia pati kokia yra. Mano, kad jei yra prieštaravimai atskirų specialistų, tai reikia skirti tyrimą, specialistams pateikti kompiuterinę tomogramą, MRT, kad specialistai atsakytų į klausimą, ar pakitimai sietini su trauma, o ne su lėtiniais patologiniais procesais. Pasak J. R., stuburo operacija daroma, nes yra toli pažengę pakitimai stubure. Tuos negalavimus turi nukentėjusioji jau 10 metų. Ta operacija turėjo būti padaryta, nepaisant ar buvo nustatytas tas nežymus kompresinis lūžis, jei būtų patvirtinta, kad susijęs su trauma. Jei nukentėjusioji būtų sveikas žmogus, neturėtų jokių lėtinių susirgimų, tai tokios operacijos nereikėtų daryti, net jeigu patirtų slankstelio kompresinį lūžį, toks koks nustatytas šiuo atveju. Mano, galėjo paūminti nukentėjusiosios būklę, pastiprėti skausmai, po įvykio. Kai vyksta staigus stuburo perlenkimas, tai būklė ir pojūčiai galėjo paūmėti. J. R. teigimu, apie psichinio pobūdžio sutrikdymus buvo kalbama daug metų, dar 2009 m. nukentėjusioji gydėsi Marcinkevičiaus ligoninėje Neurologijos skyriuje. Paūmėjimų yra galimybė, apie tai gali pasisakyti specialistas. Lėtinio mąsto nustatymo taisyklėse yra nuostata, kad sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui neturi įtakos lėtinio susirgimo paūmėjimui. Jei advokato padėjėjo klausimuose yra klausimas, kad ar patirta trauma neišprovokavo paūmėjimų, ilgesnio gydymo ir taip toliau. Jie vadovaujasi tuo ką randa objektyviai. Jeigu yra lūžis, tada kvalifikuoja, kad tai yra lūžis, nesunkaus sutrikdymo mastas. Vilniaus apskrities VPK tyrėjos teiginys „nenukentėjo“ pažymoje, kaip suprato surašytas remiantis specialisto išvada, kurioje rašoma, kad dubens ir juosmens srities sumušimas nepatvirtintas objektyvaus, klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nelaikomas.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-07-30 apie 17.34 val., Vilniaus apskrities KPV TOP gautas pranešimas telefonu iš Vilniaus apskrities VPK OVS, kad Vilniuje, Olandų gatvėje, įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nustatė, kad 2016-07-30 apie 17.34 val., Vilniuje, Olandų g. 57, A. A., vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Automobilį Audi A6 Avant vairavo A. M.. Įvykio metu nukentėjo automobilio Audi A6 Avant keleivė V. M., kuri 22.30 val. išleista iš RVU ligoninės Stebėjimo palatos nustačius juosmens ir dubens sumušimus. Kadangi automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose yra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., pradeda administracinę teiseną.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta yra Olandų g., Vilniuje, automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-07-30, dirbant pavieniu patruliu, apie 17.34 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu Olandų g., kur įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo keleivė. Atvykus į vietą rado susidūrusius du automobilius AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. paaiškino, kad važiavo Olandų gatve link Filaretų g. antrąją eismo juosta ir prieš pėsčiųjų perėją sustojęs praleisti pėsčiuosius pajuto smarkų smūgį į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A. paaiškino, kad nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusio minėto automobilio Audi galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir nukentėjo automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė V. M., kuri iki jo, N. B. atvykimo buvo išvežta į RVUL. Automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio iššovė oro pagalvė, todėl jam buvo priimtas sprendimas anuliuoti techninę apžiūrą.
Šalies argumentai
A. A. 2016-07-30 paaiškinime nurodyta, kad 2016-07-30 apie 5.00 val., vairavo jam priklausantį automobilį BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo per Polocko g., buvo sausa, diena, važiavo asfaltu, buvo dvi eismo juostos, važiavo antra eismo juosta, greitis buvo 45 km/h, šviesos buvo įjungtos, buvo perėja, iki susidūrimo tarp automobilių buvo apie 3-3,5 metro, atsitrenkė į automobilio „Audi“ galinę dalį. Automobilio „Audi“ vairuotojas pradėjo stabdyti prieš pat perėją, jis, A. A. bandė sustoti, bet buvo jau per mažas atstumas tarp automobilių. Jis, A. A. važiavo su draugu V. K., patyrė stresą, moteris sėdėjo gale to automobilio, į kurį atsitrenkė, ją išvežė greitoji, tiksliai nežino, nes ir pats patyrė stresą.
A. M. 2016-07-30 paaiškinime nurodyta, kad 2016-07-30 apie 17.00 val., vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. B.. Važiavo Olandų g. link Antakalnio. Oro sąlygos buvo sausos, važiavo kraštine antra eismo juosta, visos šviesos automobilio gabaritų išvažiuojant degė. Prieš pėsčiųjų perėją sustojo praleisti pėsčiųjų, tuo metu į automobilio galinę dalį įvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. A.. Su juo, A. M. važiavo V. M., S. B., K. B.. V. M. kaip nukentėjusioji buvo nuvežta su greitosios pagalbos automobiliu į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę.
S. B. 2016-08-08 paaiškinime nurodyta, kad 2016-07-30 apie 17.30 val., važiavo link Santariškių jai priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet už vairo sėdėjo (važiavo) jos tėvas A. M.. Važiavo Olandų g., link Santariškių, ji, S. B. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, sustojo prie pėsčiųjų perėjos, praleido pėsčiuosius ir pajuto stiprų smūgį. Išlipo iš automobilio, truputi apsisuko galva. Po kelių minučių pamatė, kad į juos trenkėsi automobilis. Dar po kelių minučių pamatė, kad mamai bloga (V. M.). Iškart iškvietė greitąją pagalbą. Važiavo antra važiavimo juosta, greitis buvo apie 50 km/h. Į juos atsitrenkė automobilis „BMW“, valstybinių numerių neatsimena, nurodyti negali. Po susidūrimo jos, S. B. tėtis įjungė avarinį ženklą ir sustabdė automobilį, jie išlipo, o jos motina V. M. liko automobilyje. Nežino kas skambino į policiją, numeriu 112, pranešdamas apie įvykį. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo šoko būsenoje, nieko neaiškino. Atvyko greitoji ir išvežė jos, S. B. mamą į Lazdynų ligoninę. O vėliau atvyko policijos pareigūnai. Eismo įvykio metu ji, S. B. sužalota nebuvo. Į savo polikliniką po eismo įvykio nesikreipė. Sužalota buvo tik jos, S. B. mama V. M..
V. M. 2016-08-08 paaiškinime nurodyta, kad 2016-07-30 apie 17.30 val., važiavo link Santariškių automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso dukrai S. B., bet už vairo sėdėjo vyras A. M.. Važiavo Olandų g. link Santariškių. Ji, V. M. sėdėjo galinėje sėdynėje, sustojo prie pėsčiųjų perėjos, praleidinėjo pėsčiuosius ir pajuto stiprų smūgį. Ji, V. M. trenkėsi galva, pajuto galvos skausmą, svaigimą ir pykinimą, stuburo skausmus ir kojų atitirpimą. Negalėjo išlipti iš automobilio, dukra S. B. iškvietė greitąją pagalbą, ją išvežė į ligoninę. Po susidūrimo su automobiliu, ji, V. M. neišlipo iš jų automobilio, buvo šoko būsenoje. Kai atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ją, V. M. ištraukė iš automobilio ir išgabeno į Lazdynų ligoninę, kur paguldė į stebėjimo palatą. Po eismo įvykio gydymą tęsė savo poliklinikoje „Naujininkų poliklinika“. Eismo įvykio metu buvo sužalota, ji turi nedarbingumo pažymėjimą iki 2016-08-19.
Specialistės Jolantos Majauskaitės-Čobot 2016-11-10 paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi jai pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad V. M. diagnozuotas juosmens ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Diagnozuotas juosmininio ketvirto slankstelio kūno viršutinės dengiamosios plokštelės įspaustinis lūžis, nepatvirtintas instrumentinio tyrimo (2016-07-30 KT Nr. 949) duomenimis, kadangi peržiūrėjus pateiktus vaizdus nustatyta L4 viršutinės dengiamosios plokštelės gilus sklerozuotas Šmorlio mazgas be ūmiam lūžiui būdingu radiologiniu požymių. Ilgalaikis gydymasis siejamas su stuburo juosmeninės dalies pažengusia degeneracine patologija (MRT Nr. 16-10597, 2016-08-25 nustatyta tarpslankstelinio osteochondrozė, spondiloartrozė, L2 anterolisteze, L3 retrolistezė, L3-L4 mediolateralinė išvarža, L2-L3 mediolateralinė protruzija, L4-L5 disko išvarža su kritine stuburo kanalo stenoze).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties, nustačius A. A. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu būtina perkvalifikuoti pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, A. A. proceso metu neneigė, kad 2016-07-30 apie 17.34 val., Olandų g. ties 57 pastatu, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pasirinktu greičiu, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko nesugebėjo laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. M., eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemonės. Be to, iš 2016-07-30 protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog eismo įvykio metu sužalota keleivė. Tačiau vėliau buvo surašytas naujas protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuose jau nieko nėra pasisakyta dėl V. M. sveikatos būklės, nors kaip minėta 2016-07-30 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. A. buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iš priekio, ko pasekoje atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, kuriame važiavusi keleivė po eismo įvykio buvo sužalota, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, t. y. A. A. buvo kaltinamas padarius pažeidimus, numatytus pažeidimo metu galiojusiame ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. Pažeidimo metu galiojusiame ATPK 127 str. 1 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialistės Jolantos Majauskaitės-Čobot 2016-11-10 paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi jai pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad V. M. diagnozuotas juosmens ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas, t. y. specialistė nenustatė traumos požymių, kuri būtų sietina su eismo įvykiu. Teisme apklaustas ekspertas J. R. paaiškino, kad kompiuterinėje tomogramoje, kuri buvo atlikta įvykio dieną, t. y. 2016-07-30, matėsi stuburo 4-o slankstelio kraštelio įspaustinis lūžimas, bet specialistė nesusiejo su trauma, o įvertino, kad tai sąlygota lėtinio patologinio pakitimo. Tačiau išraše iš medicininių dokumentų neurochirurgo G. T. konsultacijos, kuri buvo atlikta 2016-08-26, matyti, kad V. M. sekama dėl stuburo degeneracinių pakitimų nuo 2014 m. 3 mėn., tuomet diagnozuota diskozė, stuburo kanalo kritinė stenozė, buvo siūlytas chirurginis gydymas, būklė ypač pablogėjo po traumos (autoavarija 2016-07-30, keleivė) atsinaujino skausmai, radikulopatija. Konsultacijoje nurodoma, kad V. M. nustatyta juosmens stuburo MRT-L4 slankstelio kūno viršutinio krašto impresija (pakitimai galimai susiję su patirta trauma). Pateiktuose dokumentuose yra dvi nuomonės. Pasak eksperto J. R., jei būtų nustatyta, kad pakitimai susiję su trauma, tai eismo įvykio sužalojimas atitiktų nesunkų sveikatos sutrukdymo mąstą, jei nesusiję, tai išvada liktų tokia pati kokia yra. Mano, kad jei yra prieštaravimai atskirų specialistų, tai reikia skirti tyrimą, specialistams pateikti kompiuterinę tomogramą, MRT, kad specialistai atsakytų į klausimą, ar pakitimai sietini su trauma, o ne su lėtiniais patologiniais procesais. Iš VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės epikrizės Nr. 5441/2016 matyti, kad V. M. juosmeninės stuburo dalies skausmai vargina jau daug metų. Ligonė vartodavo vaistus, miorelaksantus, gydėsi stacionaruose, būklė pablogėjo nuo 2016 m. liepos mėn., kai 2016-07-30 būdama keleivė patyrė autoavariją, ir po patirtos traumos skausmai ryškiai suintensyvėjo, vartojo medikamentus, tačiau skausmai nemažėja.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nutarimo priėmimo metu, t. y. 2016-11-14 nebuvo turimi ir tiriami visi duomenys reikalingi tinkamai suformuluoti kaltinimui ir priimti sprendimui.
Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Esant priešingiems byloje specialistų tyrusių ir vertinusių V. M. sveikatos būklę po eismo įvykio paaiškinimams, specialisto paaiškinimui teisme, kad būtina surinkti visus aktualius medicininius tyrimus ir skirti specialisto tyrimą, surašytas naujas protokolas ir nutarimas priimtas neištyrus visų byloje esančių V. M. sveikatos dokumentų, reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių surinkimą ir tyrimą, spręstinas klausimas dėl papildomų aukščiau aptartų įrodymų surinkimo dėl V. M. galimai kilusių pasekmių sveikatai nustatymo aplinkybių. Teismo vertinimu, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, būtina nustatyti aplinkybes 2016-07-30 apie 17.34 val., Olandų g. 57, Vilniuje, eismo įvykio metu galimo V. M. sveikatos sutrikdymo.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nutarimas naikintinas, byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 10N-77573207-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti, grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.