Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
1A-550-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00507-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
A. K.
Civilinis ieškovas
A. K.
Advokatai
Antanas Danielius
Kategorijos
Teisėjas Algis Vieraitis Baudž. byla Nr. 1A-550-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-56-1-00507-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3; 1.2.14.3.1.;1.1.10.1.; (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. K., nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (E. K. turto vagystė) ir nuteistas 14 (keturiolikos) parų areštu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (A. K. turto plėšimas) ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina ir vykdytina paskirta bausmė, bausmės pradžia laikytina faktinė A. K. sulaikymo diena.

A. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. K. priteista penki tūkstančiai šeši šimtai litų: šeši šimtai litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir penki tūkstančiai litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. K. byloje patirtos išlaidos jos atstovės advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. K. priteista vienas šimtas litų proceso išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2011-09-09 apie 1 val. (duomenys neskelbtini) . A. K. gyvenamajame name slapta pagrobė E. K. 100 Lt (vieno šimto litų) vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330c-2“, 30 Lt (trisdešimties litų) vertės mobilaus ryšio telefoną „Alcatel ULK9“ ir 25 Lt (dvidešimt penkių litų) vertės cigarečių dėtuvę – bendros 155 Lt (vieno šimto penkiasdešimt penkių litų) nedidelės vertės svetimą E. K. turtą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Be to, A. K. namuose po baigtos vagystės, savo nusikalstamus veiksmus tęsdamas toliau, panaudodamas fizinį smurtą - patraukdamas A. K. už rankos ir tuo pargriaudamas ją ant virtuvės grindų, suduodamas ranka į burną ir kitas kūno vietas, taip pat atimdamas galimybę jai priešintis – per juosmenį kojomis apžergęs ją gulinčią ir prispaudęs jos kūną prie grindų, tuo taip pat padarydamas nukentėjusiajai A. K. kraujosruvas kakle, kairio žasto bei kairės čiurnos srityse, sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, pagrobė, ištraukdamas iš rankų ir piniginės, nukentėjusios A. K. pinigus – 600 lt (šešis šimtus litų). Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės iš esmės neneigia, yra nuteistas pagrįstai, tačiau mano, kad teismo išvada, jog nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų skirti švelnesnes bausmes nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, yra neteisinga. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį, kad jis išlaiko mažametį vaiką, žmona laukiasi kūdikio. Dėl teismo paskirtos pakankamai ilgos, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės nukentės esamo ir būsimo vaikų interesai, mano, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendį palikti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Nuteistasis skunde prašė skirti švelnesnę bausmę – areštą arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skirta teisingai ir pagrindo ją keisti skundo motyvais – nebus kam rūpintis ūkiu ir šeima, nėra.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 178 str. 4 d. sankcijoje – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

Bausmę individualizuojant, skirtina bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant į anksčiau minėtas BK 54 str., 61 str. įtvirtintas normas.

Teismas skirdamas bausmes pagrįstai ir tinkamai įvertino veikų pavojingumą ir pobūdį – tai tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, susijusios su svetimo turto grobimu. Viena iš jų priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita – baudžiamasis nusižengimas. Vertindamas veikų pavojingumą teismas pagrįstai atsižvelgė į pagrobto turto vertę bei aplinkybes – baudžiamasis nusižengimas vertintas kaip mažesnio pavojingumo nei rūšinis tokios sudėties veikos pavojingumas dėl dalyko vertės, kuri artima minimaliai jos ribai baudžiamajai atsakomybei kilti. Vertinant plėšimo pavojingumą, teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad jis atitinka rūšinį šios veikos pavojingumą, atsižvelgė į turto vertę, teisingai įvertino realiai sukeltas pasekmes – nukentėjusioji, kuri yra pensinio mažiaus, patyrė akivaizdžius kūno sužalojimus, neteko pagrobto turto kaip vienintelio pragyvenimo šaltinio. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, kuri visumoje vertinama neigiamai, nes A. K. teisiamas jau šeštą kartą, ankstesni teistumai neišnykę, padaryti nusikaltimai taip pat buvo tyčiniai. Kadangi A. K. padarė naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, jis yra recidyvistas. Veikos padarymo metu nedirbo ir neieškojo darbo, piktnaudžiavo alkoholiu, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nuo nusikalstamos veikos nesulaikė ir šeimos sukūrimas bei mažamečio vaiko auginimas. Įvertinus šių aplinkybių visumą bei vadovaujantis BK 56 str. 1 d., A. K. pagrįstai skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, už BK 178 str. 4 d. numatytą nusižengimą – areštas, už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimas. Teismo išvada, jog švelnesnių bausmių skyrimas neatitiktų veikų pobūdžio, pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės, bausmės paskirties, pagrįsta.

Skirti švelnesnes bausmes teisinio pagrindo nėra. Kadangi BK 178 str. 4 d. ir 180 str. 1 d. sankcijose numatytos alternatyvios bausmių rūšys ir nustatyta, jog pagrįstai skirtos griežčiausios bausmių rūšys, detaliau skundo argumentai dėl švelnesnės nei įstatymas numato bausmės skyrimo (BK 62 str., 54 str. 3 d. nuostatos) nepasisakoma.

Nustatant bausmių dydžius, teisėjų kolegijos manymu, teismas BK 54 str. bei 61 str. nustatytų taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui nusikalsti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę, darytina išvada, jog teismas pagrįstai ir teisingai už baudžiamąjį nusižengimą skyrė arešto bausmę, mažesnę nei šios bausmės rūšies, taikomos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis (nes pavojingumas veikos labai nedidelis), už apysunkį nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

LR BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymėtina, jog net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, A. K. skirtos bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai, todėl darytina išvada, jog minėtos normos pažeistos nebuvo, pakankamai atsižvelgta tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir šeimynines aplinkybes, todėl mažinti bausmes teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegijos manymu, teismas teisingai skyrė bausmes bei pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Pagal BK 75 straipsnį (2007 m. liepos 21 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

A. K. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 3 metai, tačiau nuteistojo asmenybė, elgesys, pavojingumas, padarytų veikų pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir motyvavo savo išvadą, jog BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neteisingas.

A. K. nuteistas jau šeštą kartą, visi ankstesni nusikaltimai buvo tyčiniai, kaip ir tie, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nei už vieną iš ankstesnių veikų teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Jis yra recidyvistas. Veikų padarymo metu nuteistasis nedirbo ir darbo neieškojo, piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Nors nuteistasis po paskutinio teistumo susituokė, susilaukė vaiko, šiuo metu turi du nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių – sunkiai sergantis kūdikis, tačiau pažymėtina, jog mažamečio vaiko turėjimas nuo nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl įvertinus nuteistojo asmenybę, ankstesnių teistumų skaičių, veikų pobūdį, pavojingumą, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis