- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-105-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00963-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. R. įgalioto atstovo E. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarimu E. R. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ir nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. E. R. nubaustas už tai, kad 2015-10-25, 02.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo (2,22 promilės) laipsnis, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tamsiuoju paros metu vairavo neįjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 94 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. R. įgaliotas atstovas E. Z. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarimą. Taikyti ATPK 124¹ str. 5 d. materialinę teisės normą ir E. R. nubausti dėl nesustojimo policijos pareigūnams, kai jie buvo įjungę mėlynos spalvos švyturėlius paskiriant baudą nuo 57 Eur iki 115 Eur. Paskirti E. R. pagal ATPK 126 str. 4 d. 579,24 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Taip pat prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir E. R. nubaudė neteisingai. Akivaizdu, kad E. R. automobilį vairavo neblaivus, tai atitinka ATPK 126 str. 4 d., tačiau nepagrįstai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas aiškiai nurodė, kad iš galo negalėjo stabdyti pažeidėjo automobilio su lazdele ar krivule, iš galo važiuojant niekas nestabdo automobilio su krivule ar lazdele. Pažeidėjas yra/buvo kaltinamas, kad nestojo policijos pareigūnų automobiliui (duomenys neskelbtini) g., toks kaltinimas yra administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl teismas neturi/neturėjo teisės peržengti kaltinimo ribų, nes tai prieštarauja teisės viršenybės principui bei turinio prieš formą principui. Nors teismo posėdžio metu policijos pareigūnai, kurie pasivijo su įjungtais raudonos spalvos švyturėliais E. R. prie jo garažo, teigė, kad jie aplenkė E. R. garažų masyve ir parodė su lazdele, jog jis sustotų, tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad policijos pareigūnai neturėjo jokios galimybės aplenkti E. R. prie jo garažo masyvo, nes ten pravažiuoti gali tik vienas automobilis. Toks policijos pareigūnų ciniškas melas turėtų būti vertintinas ne tik kritiškai, bet ir svarstytina galimybė patraukti juos atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. Tuo labiau, kad policijos pareigūnai net ir teisme teigė, kad jie vienas nuo kito nusirašė tarnybinius pranešimus su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, kas prieštarauja elementariai teisinei logikai ir teisėtumo principui bei parodo apgailėtiną policijos pareigūnų požiūrį į jiems valstybės suteiktas teises vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
Skunde nurodoma, kad šiuo atveju iš bylos duomenų akivaizdu, kad E. R. nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, bet padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 5 d. Šioje byloje galima įžvelgti teisės normų koliziją ir konkurenciją, o konkrečiai – teisės normų konkurenciją turinio požiūriu. Skundo autoriaus nuomone, ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d. sutampa tik iš dalies, nes kiekvienas nepaklusimas sustoti policijos pareigūnui yra pažeidimas, bet ne kiekvienas pažeidimas yra nepaklusimas sustoti policijos pareigūnui. Ši konkurencija reiškia, kad ATPK 124¹ str. 5 d. specialioji norma išsamiau aprašo šios veikos požymius (apima daugiau požymių), todėl byloje yra teisės normų konkurencija turinio požiūriu, nes konkuruoja dvi specialiosios teisės normos ir čia turima dalies ir visumos santykį, kuris nėra subordinacijos santykis. Tai turiningasis santykis, kai vienos normos požymiai gali sudaryti kitos normos požymių dalį. Šių normų konkurencijos atveju taikytina daugiau požymių turinti norma, t. y. šiuo atveju ATPK 124¹ str. 5 d. Atkreipiamas dėmesys, kad E. R. kaltinamas nestojęs policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) g., o ne prie garažų, todėl tai akivaizdus ATPK 124¹ str. 5 d. pažeidimas, o ne ATPK 130 str. 1 d., nes E. R. (duomenys neskelbtini) g. nebuvo stabdomas su krivule ir lazdele, o tik paprasčiausiai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kai jie įsijungė mėlynos spalvos švyturėlius. Šiuo atveju socialinė situacija yra reguliuojama kelių viena kitai konkuruojančių teisės normų (ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d.) ir tokia priešprieša šalinama pagal teisės normų konkurencijos taisykles. Taikoma ta norma, kuri apima daugiau požymių ir dėl to yra siauresnės apimties, t. y. numato daugiau veikos požymių ir mažiau veikos variantų; elgiamasi ne šabloniškai, o kūrybiškai, t. y. atsižvelgiama į konkrečios veikos aplinkybes, nes normų konkurencija visada yra konkreti: normos konkuruoja tik taikymo konkrečiai veikai atžvilgiu. Išanalizavus ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d. teisės normų konkurenciją darytina išvada, kad turi būti taikoma ATPK 124¹ str. 5 d. norma, nes ši norma apima daugiau požymių ir dėl to yra siauresnės apimties.
Skunde taip pat pabrėžiama, kad šioje situacijoje pagal konkrečias veikos aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad E. R. tik nesustojo Basanavičiaus g., kai policijos pareigūnai įjungė mėlynos spalvos švyturėlius, bet nebuvo stabdomas krivule ar lazdele. Be to, policijos pareigūnai net nestabdė E. R. transporto priemonės, nes jie tokiu atveju turėjo vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais. Pareigūnai tiesiog važiuodami pamatė, kad E. R. automobilio galiniai žibintai nedega ir apsisuko, įjungė mėlynos spalvos švyturėlius ir bandė pasivyti E. R.. Tai jie patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl E. R. ir turi būti baudžiamas pagal jam surašytą protokolą, bet tik pagal kitą – ATPK – 124¹ str. 5 d. – straipsnį. Teismas negalėjo kaltinti ir bausti E. R. už tai, kad jis, neva, nestojo prie savo garažo, kai jį su lazdele stabdė kitas policijos pareigūnas. Šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė byloje neteisingą nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o E. R. skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde kaltė padarius ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus nėra ginčijama, prašoma švelninti už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą skirtą nuobaudą. Skunde ginčijamas pažeidimo kvalifikavimas pagal ATPK 130 str. 1 d. tvirtinant, kad šiuo atveju yra ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d. normų konkurencija ir pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 124¹ str. 5 d.
Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, procesinių pažeidimų, dėl kurių nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, padaryta nebuvo.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės E. R. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. R. kaltę padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste konkuruoja ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 5 d. normos ir akivaizdu, kad E. R. veiksmai atitinka ATPK 124¹ str. 5 d. sudėtį. Sutikti su tokiais apelianto teiginiais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad Jonavoje, J. Basanavičiaus g., nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. E. R. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. Administracinę atsakomybę pagal šią normą užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ATPK 124¹ str. 5 d., pagal kurią apeliantas prašo kvalifikuoti E. R. veiksmus, numatyta, kad administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui. Pagal KET 12 p., eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Tame pačiame KET punkte taip pat konkretizuota, kada vairuotojas privalo sustoti: transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Iš skundo turinio nėra aišku, kuo remdamasis apeliantas grindžia teiginius, kad šiuo atveju E. R. nevykdė KET 12 p. nurodyto reikalavimo, dėl to turi būti baudžiamas pagal ATPK 124¹ str. 5 d. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad policijos patruliai K. A. ir M. F., (duomenys neskelbtini) pastebėjo iš kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ išsukantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo neįjungęs artimųjų šviesų. Pareigūnai apsisuko ir ėmė stabdyti automobilį įjungę švyturėlius bei garsinį signalą ir per garsiakalbį nurodydami automobilio vairuotojui sustoti dešiniau. Automobilis nestojo, apie tai buvo pranešta budėtojui ir paprašyta pagalbos. Šias aplinkybes patvirtino ir persekiojimą perėmę pareigūnai R. K. ir T. M.. Pareigūnų parodymai buvo ištirti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, esminių prieštaravimų tarpusavyje ar su kitais byloje esančiais įrodymais nenustatyta, todėl teismas neturėjo pagrindo pareigūnų parodymais netikėti ir jais nesivadovauti. Byloje nėra nustatyta, kad pareigūnai būtų pažįstami su pažeidėju, siektų jam pakenkti duodami melagingus parodymus apie stabdymo aplinkybes. Tokių duomenų skunde nenurodė ir apeliantas.
Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai net nestabdė E. R., pamatę E. R. automobilį važiuojantį be artimųjų šviesų, jie apsisuko ir įjungė mėlynos spalvos švyturėlius, tačiau su krivule ar lazdele E. R. nebuvo stabdomas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad stabdant transporto priemonę policijos pareigūnams nėra keliami reikalavimai vienu metu naudoti visus galimus stabdymo būdus, numatytus Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – instrukcija). Galimus transporto priemonės stabdymo būdus numato instrukcijos 25 p., kuriame nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Šiuo atveju pareigūnai E. R. automobilį stabdė važiuodami tarnybiniu automobiliu jam iš paskos, todėl reikalavimas sustoti buvo išreikštas taip, kaip nurodyta instrukcijos 25 p., t. y. privažiuojant prie stabdomos transporto priemonės iš galo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu ir reikalavimą sustoti išreiškiant žodžiu per garsiakalbį. Neaišku kuo remdamasis apeliantas teigia, kad E. R. turėjo būti stabdomas krivule ar lazdele, kadangi tokio reikalavimo, kaip minėta, instrukcija nenumato. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes E. R. pažeidimas (važiavimas neįjungus šviesų) buvo pastebėtas tiek E. R., tiek policijos pareigūnų automobiliams judant, todėl pareigūnai neturėjo realios galimybės ir pareigos naudoti skundo autoriaus nurodomas stabdymo priemones (krivulę, lazdelę), kurios naudojamos transporto priemones pareigūnams stabdant iš vietos.
Apeliantas savo teiginius, kad policijos pareigūnai net nestabdė E. R., grindžia ir tuo, kad tokiu atveju jie turėjo vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Jokių kitų argumentų dėl šios aplinkybės apeliantas skunde nenurodo. Apeliantas tik išvardina reikalavimus pareigūnams, stabdantiems transporto priemones tamsiuoju paros metu, tačiau nenurodo jokių duomenų ar aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad nustatytų reikalavimų pareigūnai nesilaikė. Pažymima, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų manyti, kad pareigūnai E. R. automobilį stabdė nesilaikydami (pažeisdami) teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pradėtas tarnybinis patikrinimas ar pan.), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad reikalavimų stabdant E. R. transporto priemonę buvo laikomasi. Aplinkybė, kad E. R., kaip jis tvirtino teismo posėdyje, negirdėjo ir nematė, kad yra stabdomas, jo kaltės nešalina ir nuo atsakomybės už nepaklusimą policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę neatleidžia, taip pat nesudaro pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą ATPK straipsnį. Ši E. R. versija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir pagrįstai paneigta kitų byloje surinktų, patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, išsamiai aprašytų skundžiamame nutarime, visuma. Aplinkybė, kad E. R. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas prie garažų masyvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) taip pat nesudaro teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą ATPK straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ta pažeidimo vieta, kurioje E. R., stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, t. y. J. (duomenys neskelbtini). Tai, kurioje vietoje E. R. buvo sustabdytas faktiškai, juridinės reikšmės veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi, kadangi šis pažeidimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo nevykdo teisėto pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę.
Nepagrįstais laikytini ir apelianto teiginiai, kad šioje byloje yra akivaizdi ATPK 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d. normų konkurencija. Iš minėtų normų turinio akivaizdu, kad šios normos reguliuoja savo esme skirtingas situacijas, kurios bendrų požymių, reikšmingų sprendžiant dėl pažeidimo kvalifikavimo pagal vieną ar kitą ATPK straipsnį, kaip skunde tvirtina apeliantas, neturi. ATPK 130 str. 1 d. dispozicijoje yra aiškiai apibrėžta, kokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį: <...> nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...>. ATPK 124¹ str. 5 d. taip pat aiškiai apibrėžti veiksmai, pripažintini šios normos pažeidimu: <...> transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės <...>. Nei teorijoje, nei teismų praktikoje šių normų konkurencija nėra įžvelgiama ir skundą nagrinėjantis teismas neturi objektyvaus pagrindo minėtas normas vertinti kaip konkuruojančias turinio požiūriu. Iš skundo turinio galima manyti, kad apeliantas savo įsitikinimą, kad E. R. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ str. 5 d., grindžia tokiomis aplinkybėmis, kad E. R. nesustojo iš paskos važiuojant policijos pareigūnų automobiliui su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, kai to reikalauja taisyklės. Toks apelianto vertinimas neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad policijos pareigūnai paskui E. R. vairuojamą automobilį su įjungtais garso ir šviesos signalais važiavo būtent su tikslu jį sustabdyti, ką aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė per garsiakalbį nurodydami vairuotojui priimti dešinę ir sustoti. Vertinant paminėta akivaizdu, kad E. R. veiksmai visiškai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius, ką teisingai skundžiamame nutarime nustatė ir apylinkės teismas. ATPK 124¹ str. 5 d. numatyto pažeidimo esmė yra ta, kad vairuotojas privalo duoti kelią specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais (atitinkamai praleisdamas ar sustodamas, kai to reikalauja KET). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad E. R. nevykdė ATPK 124¹ str. 5 d. įtvirtintos vairuotojo pareigos, nėra. Priešingai, bylos duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimo E. R. veiksmuose. Apeliantas savo skunde jokių naujų, teisiškai reikšmingų argumentų, turinčių reikšmės sprendžiant dėl E. R. atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., nenurodė. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytam įrodymų vertinimui ir nutarimo motyvų dar kartą nekartoja.
Skunde taip pat prašoma E. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., skirti 579,24 Eur piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismo vertinimu, tenkinti šį prašymą ir paskirtą nuobaudą švelninti nėra pagrindo.
ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas už šį pažeidimą E. R. paskyrė 700 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Apeliantas, nors ir prašydamas paskirti mažesnę piniginę baudą, jokių argumentų ar motyvų, kodėl mano, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda šiuo konkrečiu atveju yra pergriežta, nenurodo. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.
Administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuoja ATPK 30 str., kuriame nurodoma, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad paminėtų reikalavimų skiriant nuobaudą pirmosios instancijos teismas laikėsi, įvertino visas nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą nuobaudą, kuri šiuo atveju nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. administracine tvarka už KET reikalavimų nesilaikymą anksčiau baustas jau ne kartą, pažeidimai tyčiniai. ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, už kurio padarymą E. R. nubaustas skundžiamu nutarimu, itin pavojingas, keliantis grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Nors dėl šio pažeidimo fakto E. R. savo kaltės neneigė, tačiau iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad savo veiksmų jis kritiškai nevertina, dėl padaryto pažeidimo nesigaili. Tiek pažeidimo pavojingumą, tiek pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose tiksliai laikantis administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų reikalavimų. Paskirta nuobauda - 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams – savo dydžiu yra kiek mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis, todėl nuobaudą dar labiau sušvelninus, nebūtų užtikrinti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismas pažymi, kad pagal ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. R. padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. R. įgalioto atstovo E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.