- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-814-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Trečiasis asmuo
- V. G., E. J.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų V. G. ir E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – E. J. ir V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2008-10-09 neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą likviduoti šią bendriją, likvidatoriumi paskiriant E. J.. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai vykdyti šios bendrijos 2008-10-09 neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl šios bendrijos likvidavimo, likvidatoriumi paskiriant E. J.; uždrausti E. J. eiti 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos likvidatoriaus pareigas; paskirti D. K. 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos turto administratore su visomis bendrijos pirmininko teisėmis ir pareigomis, numatytomis 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose; įpareigoti 365-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją vykdyti visus D. K. nurodymus, savo turiniu atitinkančius 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko kompetenciją, įtvirtintą pastarosios bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 14 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino.
Tretieji asmenys E. J. ir V. G. pateikė teismui prašymą pakeisti minėtos 2009 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria D. K. buvo paskirta 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos turto administratore su visomis bendrijos pirmininko teisėmis ir pareigomis, numatytomis 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nurodė, jog nutarties dalis, kuria D. K. priskirtos ir bendrijos pirmininkės teisės ir pareigos, prieštarauja LR CPK 145 str. 1 d. 5 p. įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės esmei ir prasmei, yra viršijamos teisės administratoriaus kompetencijos ribose.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime nurodė, jog LR CK 2.110, 2.111 str. ir kiti straipsniai juridinio asmens likvidatoriui suteikia tokio juridinio asmens valdymo teises ir pareigas. Todėl laikinai suspendavos likvidatoriaus teises ir pareigas, juridinis asmuo negali likti be valdymo funkcijas vykdančio asmens.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi trečiųjų asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Nurodė, jog nepagrįstas trečiųjų asmenų argumentas, kad turto administratorius negali turėti bendrijos pirmininko teisių ir pareigų ir tuo viršijama teisės aktuose numatytos administratoriaus kompetencijos ribos. Pažymėjo, kad LR CPK numato asmens turto administravimą kaip laikinąją apsaugos priemonę (LR CPK 145 str. l d. 5 p.) ir nekelia ypatingų reikalavimų asmeniui, kuris skiriamas administratoriumi, todėl administravimo turinys apibrėžtinas ne tik pagal LR CK 4.240 ir 4.241 str. nuostatas, bet ir pagal LR CPK 148 str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-18 nutartis Nr. 3K-3-644/2006). Teismas 2008-11-14 nutartimi uždraudė E. J. eiti bendrijos likvidatoriaus pareigas, todėl iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, administratoriui, kaip nešališkam trečiajam asmeniui (ne bendrijos nariui), pagrįstai buvo priskirtos visos bendrijos pirmininko teisės ir pareigos, kurių pagrindu bendrija ir toliau gali vykdyti savo veiklą.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - trečiųjų asmenų prašymą dėl pritaikytų dalies laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis tenkinti; pakeisti dalį, kuria D. K. paskirta Bendrijos turto administratore su visomis Bendrijos pirmininko teisėmis ir pareigomis, numatytomis Bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose; Bendrija įpareigota vykdyti visus D. K. nurodymus, savo turiniu atitinkančius Bendrijos pirmininko kompetenciją, įtvirtintą Bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose; nustatyti, kad D. K. yra paskirta Bendrijos turto administratore su visomis Bendrijos pirmininko teisėmis ir pareigomis Bendrijos turto administravimo (turto valdymo, disponavimo turtu) srityje, numatytomis Bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose; nustatyti, kad Bendrija yra įpareigota vykdyti visus D. K. nurodymus, savo turiniu atitinkančius Bendrijos pirmininko kompetenciją Bendrijos turto administravimo srityje, įtvirtintą Bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Mano, kad nutarties dalis, kuria teismas paskyrė Bendrijos turto administratore D. K. su visomis Bendrijos pirmininko teisėmis ir pareigomis, prieštarauja LR CPK 145 str. l d. 5 p. įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės esmei ir prasmei. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas. Atsakovo turto administratoriaus skyrimas reglamentuojamas LR CK 4.236 - 4.252 str. Šios teisės akto normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą. LR CK 4.239 str. nustatyta, kad administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Taigi, darytina išvada, jog aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta turto administratoriaus kompetencija apima administratoriaus atliekamus veiksmus tik atsakovo turto administravimo srityje, t.y. tiek, kiek tai susiję tik su atsakovo turto valdymu ir disponavimu. Todėl teismas nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai, savo iniciatyva praplėsdamas LR CPK 145 str. l d. 5 p. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės ribas, t.y. suteikdamas paskirtai Bendrijos turto administratorei visas Bendrijos pirmininko teises ir pareigas, pakeitė Bendrijos vadovą, nenustatant, jog įgaliojimai suteikiami tik turto administravimo srityje, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės teisės aktai nenumato.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti trečiųjų asmenų atskirąjį skundą ir nutartį palikti galioti nepakeistą. Nesutinka su apeliantų teiginiu, jog D. K. paskyrimas Bendrijos turto administratore su visomis bendrijos pirmininko teisėmis ir pareigomis prieštarauja CPK 145 str. l d. 5 p. įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės esmei ir prasmei. Mano, kad būtent laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir prasmės. Nurodo, jog laikinai suspendavus likvidatoriaus teises ir pareigas, priskirtas juridinio asmens valdymo organo kompetencijai, likviduojamas juridinis asmuo negali likti be valdymo funkcijas vykdančio asmens. Trečiųjų asmenų prašymo patenkinimo atveju Bendrijos veikla apskritai būtų paralyžiuota, jeigu D. K. vykdytų tik Bendrijos turto administravimą, nebūtų aišku, kas vykdytų kitas Bendrijos funkcijas, per kurį asmenį Bendrija įgytų teises ir pareigas, nesusijusias su turtiniais interesais, arba susijusias tik iš dalies ir kt. Taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog atsakovo turto administratoriaus skyrimas yra reglamentuojamas LR CK 4.236-4.252 str. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad administravimo turinys apibrėžiamas ne LR CK 4.240 ar 4.241 str. nurodyta apimtimi pagal administravimo rūšį, bet konkrečiai nurodant nutartyje, kaip numatyta LR CPK 148 str. Analogiškai šią teisės normą aiškina ir Lietuvos Aukščiausias Teismas – nurodo, jog turto administratoriaus atstovui suteikiamos administracijos vadovo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-18 nutartis Nr. 3K-3-644/2006).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės. Apeliantai šios 2008-11-14 teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacine tvarka neskundė. Apeliantų atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei turto administratoriaus įgalinimus ir jų apimtį. Tačiau, kaip minėta 2008-11-14 nutartis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama, įsiteisėjo. Apeliantai skundžia 2009-03-20 nutartį, kuria buvo atmestas jų prašymas pakeisti pritaikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo 2008-11-14 nutartis nėra apeliacijos dalykas ir jos peržiūrėjimas reikštų išėjimą už apeliacijos ribų. Todėl teisėjų kolegija dėl 2008-11-14 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako ir atmeta apeliantų argumentus, susijusius su 2008-11-14 nutarties teisėtumu, kadangi jie nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nušalino bendrijos likvidatoriumi paskirtą E. J. ir nutartyje nurodė, kad D. K. pavedamos vykdyti visos bendrijos pirmininko funkcijos (LR CPK 145 str.). Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagal LR CPK 146 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taigi, minėta norma numato, kad toks prašymas turi būti pagrįstas, t.y. motyvuotas ir nurodyti jame motyvai turi patvirtinti objektyvią būtinybę pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, nes, pvz., priešingu atveju asmeniui, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kiltų itin sunkios neigiamos pasekmės arba kad nebėra pagrindo taikyti tokio pobūdžio ir apimties laikinąsias apsaugos priemones, kokios yra byloje pritaikytos. Atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju turi būti pritaikomas paprastas turto administravimas, atmetami, kadangi jie susiję su 2008-11-14 nutarties teisėtumu, kuri šioje byloje nėra apeliacijos dalykas. Be to, apeliantai nepagrindė, kad teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės kaip nors varžo atsakovo veiklą. Pirmosios instancijos teismo 2008-11-14 nutartimi buvo sustabdyti atsakovo likvidatoriaus įgaliojimai, sustabdyta atsakovo likvidavimo procedūra, tačiau neišsprendus iš esmės ieškinio reikalavimo dėl atsakovo narių susirinkimo sprendimo likviduoti atsakovą ir nepanaikinus tokio sprendimo, atsakovo valdymo organai taip pat yra netekę savo įgalinimų. Kad užtikrinti atsakovo veiklos tęstinumą ir visapusišką funkcionavimą iki bylos išsprendimo iš esmės, turėjo būti paskirtas asmuo, kuris visas minėtas funkcijas vykdytų. Patenkinus apeliantų prašymą sumažinti administratoriaus įgalinimų apimtį, liktų neišspręstas klausimas, kas vykdytų funkcijas, kurių negalėtų atlikti teismo paskirtas administratorius, be to, iškiltų sunkumų atribojant administratoriaus funkcijas ir įgalinimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nebuvo pagrindo keisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Apeliantai nepagrindė būtinybės keisti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė motyvų, pagrindžiančių tokią būtinybę.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimų pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o trečiųjų asmenų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.