Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-05 · Byla Nr. ATP-327-397/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-05
Bylos Nr.
ATP-327-397/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00500-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-327-397/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00500-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas G. V. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) surašytas už tai, kad ji 2013-01-03 17.14 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neužtikrino, kad eismas būtų saugus, pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovinčią kitą transporto priemonę bei ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė KET 9, 234 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimu G. Š. pripažinta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – administracine nuobauda - 100 Lt (vieno šimto ) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – administracine nuobauda 3000 Lt (trijų tūkstančių ) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. G. Š. paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti 2013-02-07 Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, o laikant, jog administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 str. 1 d. buvo padarytas, taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti administracinę nuobaudą netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Tvirtina, kad jos tyčios, padarant administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. nebuvo, nes ji jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto ir nepasišalino iš įvykio vietos tam, kad išvengti atsakomybės. Jos pačios parodymai patvirtina faktą, jog jokio smūgio nebuvo juntama, tą patį faktą patvirtino ir liudytojas M. Š.. E. L. auto įvykio nematė, jis pastebėjo tik jau atsirėmusį automobilį. Mano, kad jei smūgis eismo įvykio metu būtų buvęs, būtų suveikusi stovinčio automobilio signalizacija, aplinkui esantys žmonės būtų mane perspėję apie įvykusį įvykį, tačiau nieko panašaus neįvyko. Apeliantei nėra aišku, kuo remiantis Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, konstatavo, jog iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pažeidėjos vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir šį susidūrimą vairuotoja turėjo pajusti.

Apeliantė nurodo, kad remiantis suformuota teismų praktika, administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 str. 1 d., gali būti padaromas tik tyčia, o nagrinėjant administracinę bylą ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Skunde nurodoma, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta, ji turi mažamečius vaikus, pareigos darbe yra tiesiogiai susijusios su specialiąja teise vairuoti. Praradusi teisę vairuoti, praras ir darbą, tad pritaikyta administracinė nuobauda įtakos ne tik jos pačios, tačiau visos šeimos (tame tarpe ir dviejų mažamečių vaikų) materialinį gerbūvį. Jos nuomone, Kauno apylinkės teismo nutarimu jai skirta administracinė nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Mano, kad teismui buvo visi pagrindai taikyti jos atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos viršininkas prašo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas G. Š. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo pagrįstumo bei už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir konkretus asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei, kad šis asmuo iš įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Toks pažeidimas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gali būti padaromas tik tyčia - kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens veiksmus ir elgesį po įvykio. Kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą G. Š. iš esmės kalta pripažinta remiantis Ūkio banko kameros užfiksuotais vaizdo įrašais, liudytojo E. L. parodymais, kuris tos pačios kameros užfiksuotus vaizdus stebėjo monitoriuje, automobilių fotonuotraukomis. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad G. Š. vairuodama automobilį, pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovinčią transporto priemonę. Tokios pirmos instancijos teismo išvados nėra visiškai atitinkančios bylos aplinkybes ir todėl laikytinos nepagrįstomis. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. Š. galėjo nesuvokti, jog buvo padarytas eismo įvykis. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti byloje esančios pažeidėjos vairuoto bei „Ūkio bankui“ priklausančio automobilio fotonuotraukos (b.l. 3-5), kuriose nesimato jokių apgadinimų nei ant vienos iš mašinų. Byloje nėra jokių faktinių domenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad „Ūkio bankui“ priklausantis automobilis VW Passat v. n. (duomenys neskelbtini) buvo iš tiesų apgadintas, ir jam padarytus apgadinimus pažeidėja galėjo pamatyti, suvokti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie jo apgadinimo mąstą, apie apgadinimų padarytą žalą. Iš byloje esančio pažeidėjos paaiškinimo matyti, kad ji paties autoįvykio fakto neneigia, nurodydama, jog įvykio vietoje buvo, sustojusi neužtraukė rankinio stabdžio, jautė, kad jos automobilis pajudėjo į priekį, tačiau kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji nesuprato, nes smūgio nepajautė. Tokių jos parodymų nepaneigia byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančio užfiksuoto įvykio vaizdo įrašo matyti, kad G. Š. automobilis link „Ūkio bankui“ priklausančio automobilio riedėjo ne tuo metu, kai G. Š. jį vairavo, bet tuo metu, kai ji sustojo, persėdo į keleivio vietą, ir automobilis faktiškai nevaldomas, pradėjo judėti laisva eiga ir taip dariedėjęs iki visiškai netoliese stovėjusio Ūkio bankui priklausančio automobilio į jį atsirėmė, atsirėmė labai lėtai, galimai pažeidėjos nurodytomis aplinkybėmis - neužtraukus rankinio stabdžio, laisva pavara (eiga) ir į jį ne atsitrenkė, o tik atsirėmė, taip pranešime kelių policijai nurodė ir E. L. (b.l.7). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad autoįvykį pastebėjęs asmuo apie galimus automobilio sugadinimus būtų informavęs pažeidėją, o ši, tai suprasdama, būtų tyčia iš įvykio vietos pasišalinusi. Tai, jog apie galimas eismo įvykio pasekmes būtų supratęs, nepatvirtino ir šalia automobilio buvęs M. Š., kuris po įvykusio susidūrimo faktiškai automobiliu ir išvažiavo iš įvykio vietos.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tokiu būdu, įvertinus visas virš paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. Š. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, todėl, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ji neturi atsakyti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Dėl paties autoįvykio sukėlimo ir nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, G. Š. savo kaltės neginčija, todėl neperžengiant apeliacinio skundo ribų, byla šioje dalyje netikrintina.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nepagrįstai G. Š. pripažino kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to nutarimas šioje dalyje naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, teisėjas

n utarė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimą:

dalyje, pagal kurią G. Š. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones trejus metus atėmimu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi jai paskirta galutinė nuobauda 3000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejus metus, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje nutarimą, kuria G. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas