Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-03-23 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023-03-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam T. K. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 5, 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendžiu, paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009-05-14; bausmės pabaiga – 2024-02-13. Neatliktos bausmės dalis 2023-03-21 – 10 mėnesių 23 dienos; 2/3 dalys teismo paskirtos bausmės atlikta 2019-02-13.

Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 str. 2 d., įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai teikiamas septintą kartą. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi: (duomenys neskelbtini).

Kriminalinės nuostatos yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, į kurį atsižvelgta, vertinant teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Bylos duomenimis, T. K. nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikaltimas atliktas bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų. Teisės pažeidėjai šį nusikaltimą padarė tam iš anksto gerai pasirengę, pasirūpinę priemonėmis, susibūrę į didelę bendrininkų grupę, turėdami tikslą viešoje vietoje užpulti ir sužaloti žmogų. Bausmės atlikimo metu nuostata į priežiūrą ir apribojimus neigiama. T. K. nuo suėmimo 2009 metais iki 2020-01-29 negebėjo tinkamai prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Laisvės atėmimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis 40 kartų, tai rodo, kad jis negeba tinkamai identifikuoti ryšio tarp kilusių problemų ir pasirenkamo jų sprendimo, kritiškai nevertina savo elgesio, yra atsainus savo elgesio pasekmių atžvilgiu. Atsakomybės jausmas stokojo išreikštumo. Mąstymas gana kategoriškas.

T. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio – vidutinė. Nors šiuo metu stebima didesnė nuteistojo motyvacija valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau, kriminogeniniai poreikiai, apimantys materialinės padėties sunkumų dėl turimų skolų, gyvenimo stiliaus ir draugų, alkoholio vartojimo problemų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi aptartas aplinkybes, Komisijos Nutarime konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarta netaikyti T. K. lygtinio paleidimo BVK 82 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

T. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame nurodoma, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir prieštaringas. Teigia, kad likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti išnaudota prasminga ir naudinga prasme, mažinant valstybinius kaštus, gerinant valstybės įvaizdį, suteikiant asmeniui galimybę įrodyti savo elgesio pokyčius teigiama linkme, siekiant savo tikslų, nepažeidžiant įstatymo tvarkos; galimybes adaptuotis laisvėje, įvertinus, jog nuteistasis, įgijo pasitikėjimą, atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl gavo leidimą užsiimti individualia veikla ir gauti teisėtas pajamas, kurios reikšmingai padeda spręsti jo materialinės padėties sunkumų klausimus, taip pat turėdamas gyvenamąją vietą, todėl yra pakankamo pagrindo tikėti, kad įgytas praktines žinias tinkamai galės ir panaudos būdamas laisvėje savo tikslams siekti, ir turės atgrasomąjį poveikį nuo nusikaltimų darymo; socialinius ryšius; asmenybę charakterizuojančius duomenis, apie kuriuos pasisakoma specialistų išvadose, jog stebimos didesnės motyvacijos ir pastangos valdyti savo netinkamą elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

Nurodo, kad ėmėsi reikšmingų veiksmų, siekiant įrodyti savo elgesio pasikeitimą, vertinant su atliktos bausmės dalimi iki 2020 m., savo pastangomis atsiriboja nuo neigiamą įtaką jam darančių faktorių. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, užsiima darbinei veiklai prilyginama individualia veikla, todėl atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį nuteistasis leidžia pakankamai prasmingai, įgyja naujas žinias, kurios jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gauna teisėtas individualia veikla uždirbamas pajamas, tokiu būdu sprendžia savo skolų klausimą ir akivaizdžiai pagerino savo materialinę padėtį. Nuteistasis įsitikinęs, kad galės realizuoti savo tikslus, kuriuos sieja tiesiogiai su darbine veikla ir asmeninio gyveno kūrimu, todėl norėtų būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant legalias pajams – darbinį atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Teigia, kad neatliktos bausmės dydis, lyginant su paskirtos bausmės atlikta dalimi, yra likęs reikšmingai mažas ir neturėtų būti kriterijus sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes įstatymų leidėjas, nustatė konkrečią ribą, nuo kurios nuteistasis įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Atkreipia dėmesį, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju jis ir toliau būtų prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pripažįsta, kad praeityje elgėsi neatsakingai, nepagrįstai maištavo prieš įstatymo saugomas vertybes, nes negalėjo tinkamai suvokti padarinius, atsirandančius dėl jo veiksmų, tačiau pažymi, kad beveik tris metus stengiasi ir tiksliai laikosi jo atžvilgiu taikomas laisvės apribojimo sąlygas ir jų nepažeidinėja. Dėl savo praeityje netinkamų veiksmų gailisi.

Be kita ko nurodo, kad išvadoje konstatuota, kad jis patiria materialinės padėties sunkumus, su kuo nuteistasis negali sutikti, nes teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaraujantis bylos duomenims. Faktiškai nuteistasis dėl materialinės padėties gerbūvio ir turimų skolų gražinimo, išsprendė klausimą pradėdamas užsiimti apmokama individualia veikla, Komisija aprašydama nuteistojo charakterizuojamus duomenys yra pažymėjusi, kad skolas apmoka. Todėl Komisijos teiginys dėl sunkios materialinės padėties yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Be to, išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, kas taip pat iš dalies prieštarauja byloje esantiems duomenims. Nors Komisija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis buvo baustas 2018 m. už alkoholio vartojimą, nuteistasis dėl savo poelgio labai gailisi bei nurodo, kad jis neneigė saikingą alkoholio vartojimą nesiekdamas savęs pateisinti, tačiau proporcingai vertinant terminą kada vartojo ir kiekybinę reikšmę, atitinkamai laiko, kad vienas kartas per 9 metus ir prieš 5 metus padarytas vidaus režimo pažeidimas, negalėtų turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant tiek neigiamą nuteistojo požymį, kad atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde pažymi, kad Komisija patikrinusi kaip buvo vykdytos ankstesniu protokolu teiktos rekomendacijos, nustatė, kad jos visos iš esmės buvo įvykdytos. Komisija darydama išvadas labiau akcentuoja tuos nuteistojo praeityje fiksuotus neigiamus požymius, kurie ankstesnėmis rekomendacijomis jau buvo išspręstos, tačiau pakankamai blankiai kreipia dėmesį į nuteistojo pastangas ir padarytus elgesio bei mąstymo pokyčius bausmės atlikimo laikotarpiu, todėl toliau formuodama išvadą, nepagrįstai vienoms aplinkybėms teikė didesnės svarbos, negu kitoms, nuteistojo poziciją gerinančius požymius.

Be to, pagal šiuo metu galiojančią Kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 8 str. 1 d.). T. K. mano, kad minėta taisyklė iš dalies buvo pažeista, taikant jam resocializacijos ugdymo programas, vertinant nuteistojo asmens elgesio požymius, jo individualias savybes. Pagrindinis stebėjimo objektas yra nuteistasis ir jo poelgiai, elgesys, mąstymas, tačiau pažymima, kad ne paskutinėje vietoje yra ir kalinimo įstaigos paskirta funkcija prisidėti visomis priemonėmis padėti keistis nuteistajam, o tai gali būti patikrinama tik įvertinus, kokiomis sąlygomis, kokios priemonės panaudotos nuteistojo elgesiui taisyti, kokį poveikį jos turėjo ir t.t. tam, kad būtų maksimaliai įvertintos visos aktualios ir reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesio ir mąstymo keitimu pozityvia, prasminga ir naudinga bendram siekiamam gėriui.

Teigia, kad bausmės tikslai – teisingumas, nebus pažeisti, jeigu jam bus sušvelnintos laisvės suvaržymo priemonės tam, kad galėtų savo tikslus pradėti siekti teisėtais būdais visuomenėje, siekiant įgyti jos pasitikėjimą. Be to, Komisija nesuteikė reikšmės mažėjančiai pakartotino nusikalstamumo rizikos tendencijai ir tai neleido Komisijai pastebėti reikšmingos panaudotos programos modelio efektyvumo, kurį nuteistasis reikšmingai įsisąmonino, pradėjo keistis mąstymas, teigiamai keitėsi asmens požiūris, buvo išplėstas suvokimas apie prisidėjimą prie bendros veiklos teikiamą naudą visuomenei.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, T. K. prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Pagal BVK 82 str. 1 d. 3 p. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo.

Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. K. atitinka ne visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 str. 1 d. 3 p., nes nors jis yra nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų įvykdymą ir atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 bausmės dalis buvo atlikta 2019-02-13, tačiau 2023-03-07 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Iš Nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Komisija sprendimą netaikyti T. K. lygtinio paleidimo iš esmės grindžia tuo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Ši aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 str. 1 d., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Vertinant T. K. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki Panevėžio apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu ir atlieka, buvo teistas 6 kartus, jo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, įvykdyti nusikaltimai nuosavybei; buvo vykdomi vis sunkesni nusikaltimai. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už laibai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, t. y. nužudymą dėl chuliganišku paskatų, įvykdytą bendrininkų grupėje. Taigi, T. K. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę, buvo vykdomos vis sunkesnės ir pavojingesnės nusikalstamos veikos. Nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, teismo vertinimu, aptartos ir nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju taipogi yra pakankamai svarios.

2023-03-07 socialinio tyrimo išvadoje bei skundžiamame Nutarime, be kita ko, nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, teigia, kad nori dirbti pagal turimą kvalifikaciją. Pagal 2020-11-25 Marijampolės kalėjimo (iki 2023-01-01 Marijampolės pataisos namai) pažymą, nuteistajam buvo nurodyta atlikti pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau nuteistasis nesutiko atlikti šių darbų. Jo orumą žeminančio darbo – tualetų tvarkymo, dirbti nenori, be to, darbas pataisos įstaigoje jam nesuteikia jokių socialinių garantijų. 2022-04-28 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu T. K. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – tapyba, spalvinimu, piešimu, popieriaus lankstymu, dėlionėmis bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad vykdydamas individualią veiklą nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023-03-05 gavo 1 640 Eur pajamų. Taip pat patvirtino galimybę įsidarbinti jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Nors nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstama veika (nužudymu), tačiau jo teisės pažeidimų viena pasekmių yra materialinė atsakomybė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis savanoriškai sumokėjo 170 Eur skolos.

Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius, kurie gali būti reikšmingas veiksnys jo teigiamiems elgesio pokyčiams, grįžus į artimiausią aplinką. Tinkama asmeninė parama, kurią teikia socialiniai kontaktai, gali padėti jam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistajam nebūdingos gyvenamosios vietos pastovumo problemos ir tai nesietina su jo nusikalstama veika. Vis dėlto, nuteistojo asmens byloje esančios aplinkybės T. K. apibūdina kaip asmenį, ankščiau linkusį pažeidinėti įstatymus. Su jo nusikalstama veika siejasi ir kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis.

Išvadoje išskirti su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai: impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, elgesys, negalvojant apie pasekmes, kontroliuojančio elgesio atvejai, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai. Pažymėtina, kad T. K. nuo suėmimo 2009 m. iki 2020-01-29 negebėjo tinkamai prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir Marijampolės pataisos namuose baustas drausminėmis nuobaudomis 40 kartų, kas rodo, kad jis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka buvo baustas išskirtinai daug kartų. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti. Nuo 2020-01-29 stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2009-05-14, tačiau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose pradėjo tik pastaraisiais metais.

Iš aptartų 2023-03-07 socialinio tyrimo išvados nuostatų matyti, kad T. K. ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė tinkamai, šiuo metu charakterizuojamas nevienareikšmiškai, tačiau pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Taigi, T. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nepriekaištingas – jam 40 kartų buvo skirtos drausminės nuobaudos, 6 kartus buvo skatintas.

T. K. skunde nurodo, jog jis užsiima individualia veikla ir gauna iš to pajamas, atlygina nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, ši aplinkybe atsirado neseniai iki skundžiamo Nutarimo priėmimo, Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymų T. K. buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla tik 2022-04-28, t. y. praėjus beveik 13 metų po laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Iki to laiko nuteistasis nedirbo, siūlomus atlikti darbus traktavo, kaip jo garbę ir orumą žeminančius, nesuteikiančius jokių socialinių garantijų. Pastebėtina, ir tai, jog T. K. norą vykdyti individualią veiklą taipogi išreiškė ir jam tokia galimybė buvo suteiktai tik po to, kai jis įgijo teisę būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo. Kaip jau minėta, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertintinas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, o ne po to, kai nuteistasis įgyja teisę būti svarstomam dėl lygtinio paleidimo taikymo.

T. K. smurtinio ir pakartotinio elgesio rizika ilgą laiką, t. y. 2014 – 2023 metais, yra pastovi (vidutinė), tačiau stebimi teigiami pokyčiai taip pat ir teigiama elgesio korekcijos dinamika. Taigi, galima teigti, kad bausmės vykdymo metu bausmei keliami tikslai nors ir nebesąlygiškai, tačiau yra po truputį realizuojami. Tačiau, teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad T. K. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, t. y. nekelianti abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Nutarimu iš esmės yra pagrįstai atsisakyta taikyti T. K. lygtinį paleidimą, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 3 p. Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1, 2 ir 4 d. 1 p., 364 str. teismas,

nutaria:

Nuteistojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-03-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.