- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6104-956/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02920-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- A. I., D. I.
- Suinteresuotas asmuo
- D. I., P. I., E. P., A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. I., D. I., P. I., E. P., A. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. I. ir D. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo ir teismo leidimo išdavimo suinteresuotiems asmenims D. I., D. I., P. I., E. P., A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė D. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, bei pareiškėjas A. I. priėmė palikimą nepilnamečių I. I. ir N. I. vardu; pareiškėjas A. I. prašo išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų I. I., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jų mamos D. I. mirties pagal turto apyrašą.
2. Pareiškėjas A. I. pareiškime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė D. I., kuri testamento nebuvo sudariusi. Kartu su sutuoktine susilaukė aštuonių vaikų, iš kurių šeši yra pilnamečiai ir du nepilnamečiai. Po D. I. mirties kartu su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir jau pilnamete dukra D. ne tik toliau gyvena palikėjai asmenines nuosavybės teise priklausančiame name esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau naudojosi šiuo turtu kaip savu, jį prižiūri, moka visus mokesčius. D. I., D. I., P. I., E. P. ir A. S. gyvena J. K., jie neketina palikimo priimti ir neprieštarauja dėl palikimo priėmimo. Jo žiniomis mirusioji D. I. skolų ar kreditinių įsipareigojimų neturėjo. I. I. ir N. I. yra nepilnamečiai, todėl jis, kaip įstatyminis jų atstovas, turi priimti palikimą jų vardu. Nepilnamečių vaikų materialinė padėtis, priėmus mirusiosios D. I. palikimą, nepablogės, kadangi palikėja jos mirties dieną jokių įsiskolinimų neturėjo, priešingai vaikai turės teisę į gyvenamąją vietą, jų materialinė padėtis pagerės.
3. Pareiškėja D. I. pareiškime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama D. I. Po mamos mirties kartu su tėvu, seserimi I. ir broliu N. toliau gyvena mamai asmenines nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojasi kaip savu, jį prižiūri ir moka visus mokesčius.
4. Pareiškėjų atstovė palaikė pareiškėjų pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nebus pretendentų ir jie nepareikš pretenzijų dėl mirusiosios turto ir turtinių teisių. Prašo procesinį sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, D. I., D. I., P. I., E. P., A. S. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad patvirtinus palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nepilnamečių N. I. ir I. I. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Atsižvelgiant į tai, jog nėra žinoma konkreti palikimo sudėtis, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, neprieštarauja ir leidžia pareiškėjui nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
8. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jie bei pareiškėjas A. I. nepilnamečių I. I. ir N. I. vardu priėmė palikimą po D. I. mirties faktiškai pradėdami jį valdyti. Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams ir nepilnamečiams vaikams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų, nepilnamečių vaikų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti D. I. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. I. yra mirusios D. I. sutuoktinis, pareiškėja D. I. yra jos dukra. Pareiškėjas A. I. su sutuoktine susilaukė devynių vaikų: E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), D. I., gimusios (duomenys neskelbtini), A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), N. I., gimusios (duomenys neskelbtini), P. I., gimusio (duomenys neskelbtini), D. I. (pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), N. I., gimusio (duomenys neskelbtini) ir I. I., gimusios (duomenys neskelbtini) D. I. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjos D. I. mirties liko nekilnojamas turtas – (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas palikėjos vardu. Po palikėjos mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šią aplinkybę patvirtina Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. Č. (duomenys neskelbtini) raštas ir Testamentų registro išrašas.
11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai kartu su nepilnamečiais vaikais I. I. ir N. I. iki palikėjos mirties, kartu su ja gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties visi liko gyventi minėtame name. Pareiškėjai gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) , bei žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rūpinosi, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Šias aplinkybes nurodė pareiškėjai pareiškime bei duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai A. I., D. I. ir pareiškėjas A. I. nepilnamečių I. I. ir N. I. vardu aptartu būdu priėmė po D. I. mirties atsiradusį palikimą.
12. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios D. I. palikimo sudėties.
13. Pareiškėjas A. I. taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų I. I. ir N. I. vardu palikimą, atsiradusį po jų mamos D. I. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir D. I., mirusi (duomenys neskelbtini), yra N. I., gimusio (duomenys neskelbtini) ir I. I., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. N. N. I. ir I. I. yra įstatyminiai įpėdiniai, o pareiškėjas yra jų atstovas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. I. ir I. I. yra nepilnamečiai ir pareiškėjas, būdamas jų atstovu pagal įstatymą, be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės priimti jų vardu palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas A. I. pareiškime nurodė, jog D. I. skolų ar kreditinių įsipareigojimų neturėjo, kitų duomenų byloje apie kreditorinius palikėjos įsipareigojimus nepateikta. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad palikėjai nuosavybės teise priklausė – gyvenamasis namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini).
15. Vadovaujantis CK įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad vaikai turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 7 dalies nuostata, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, numatančias, kad vaikų teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaikų atstovai. Teismas neturi duomenų, kad teismo leidimo išdavimas priimti palikimą nepilnamečių I. I. ir N. I. vardu pažeis jų teises ir interesus.
16. Įpėdiniai, priėmę palikimą pradėję faktiškai valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 442, 448, 582 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, priėmė D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Išduoti teismo leidimą A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnamečių vaikų I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jų mamos D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.