- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- II-601-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00770-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Linas Pukinskas (pirm.)
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė nuobaudą – 700 Eur baudą.
R. L. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu – direktoriumi, iki 2021 m. lapkričio 15 d. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 146 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, t. y. patikrinimo metu iš gautų paaiškinimų bei dokumentų nustatyta, kad darbuotojams A. C. ir V. S. nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėn. bei neįvykdytas galutinis atsiskaitymas su V. S. jo atleidimo iš darbo dieną (2021 m. lapkričio 3 d.).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. L. skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti jam skirtą administracinę baudą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesupranta, kodėl yra nubaustas už atlyginimo nesumokėjimą dviem darbuotojams, kuomet įmonės sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų tam atlikti ir jis neturėjo jokių svertų tai pakeisti, įmonė liko jam skolinga atlyginimą už 10 mėnesį, 11 mėnesį iki 15 dienos bei atostoginius/išeitinius, įmonei, jo žiniomis, yra vykdoma bankroto procedūra, pagal savo galimybes bendradarbiavo su darbo inspekcijos atstovu, atsakė į jam užduotus klausimus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad iš pateikto R. L. paaiškinimo matyti, kad jau 2020 m. įmonės finansinė padėtis buvo įtempta, 2021 m. dar labiau suprastėjo. Atsižvelgiant į tai, R. L. būdamas įmonės vadovu bei vykdydamas savo pareigas sąžiningai ir apdariai nesiėmė priemonių dar labiau nedidinti įmonės finansinių įsipareigojimų ir leido darbuotojams dirbti ir pagrįstai tikėtis atlygio už jų atliktą darbą. Tokiais savo veiksmais R. L. veikė neatsakingai ir neapdairiai, taip neužtikrino, kad darbuotojams darbo sutartyje sulygtais terminais būtų sumokėtas darbo užmokestis už jų atliktą darbą. Be to, kaip matyti iš R. L. pridėtų 2021 m. spalio mėnesio įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo piniginėmis lėšomis, gautomis už akcijų perleidimą, kas parodo, kad įmonė turėjo finansines galimybes atsiskaityti su darbuotojais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. nurodė, kad tikrai neturėjo tyčios neatsiskaityti su darbuotojais. Vykdė veiklą nuo 2013 m. ir ne visą laiką dirbo su kolegomis, ir vienas dirbo, bet visą laiką su darbuotojais atsiskaitydavo. Parduodant įmonę įvyko keblumų su įmonės perėmimu iš pirkėjo pusės ir todėl nukentėjo darbuotojai. Jis viską padarė, kas buvo jo galioje. Negalėjo atsiskaityti su žmonėmis, kai sąskaitoje buvo nulis. Jo sąskaita buvo areštuota Sodros, VMI. Tuo metu jis laukė sprendimo iš naujo vadovo, akcininko, kas bus toliau su įmone. Apgailestauja, kad taip įvyko ir prašo nebausti taip, nes suma nemaža ir nuo to lengviau nebus. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad tai ne įmonė pardavė akcijas, o jis pardavė. Jis buvo akcijų savininkas, fizinis asmuo, pardavė akcijas kitam asmeniui, įmonė nieko bendro neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose DK straipsniuose bei kituose teisės aktuose.
DK 146 straipsnyje nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Tuo tarpu 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniame skyriuje 2022 m. vasario 2 d. buvo gautas raštas iš Vilniaus darbo ginčų komisijos, kuriame nurodyta, kad darbuotojams neišmokamas darbo užmokestis, pvz., darbuotojams V. S., A. C. neišmokėtas darbo užmokestis už 2021 m. spalio, lapkričio mėnesius. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad A. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį A. C. sulygtas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, mokant kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad A. C. 2021 m. spalio mėnesį dirbo 136 valandas, lapkričio mėnesį 3-5 d. pažymėtos prastovos, 8-22 d. – atostogos. Iš atlyginimo lapelių nustatyta, kad už 2021 m. spalio mėnesį darbuotojui priskaičiuota išmokėti (duomenys neskelbtini) Eur, už lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) Eur (su galutiniu atsiskaitymu). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB SEB banko išrašo matyti, kad paskutinis darbo užmokestis A. C. buvo mokėtas 2021 m. spalio 19 d. už 2021 m. rugsėjo mėnesį ((duomenys neskelbtini) Eur). V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį V. S. sulygtas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, mokant kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad V. S. 2021 m. spalio mėnesį dirbo 152 val., lapkričio mėnesį 3 d. pažymėta prastova. Iš atlyginimų priskaitymo suvestinės nustatyta, kad už 2021 m. spalio mėnesį darbuotojui priskaičiuota išmokėti (duomenys neskelbtini) Eur, už lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) Eur (su galutiniu atsiskaitymu). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB SEB banko išrašo matyti, kad paskutinis darbo užmokestis V. S. buvo mokėtas 2021 m. spalio 19 d. už 2021 m. rugsėjo mėnesį ((duomenys neskelbtini) Eur). Taigi, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad darbo užmokestis darbuotojams nebuvo sumokėtas bei su darbuotoju nebuvo atsiskaityta paskutinę darbo dieną.
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. L. Taigi, pareigą sumokėti darbuotojams darbo užmokestį bei atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dieną turėjo R. L., tačiau R. L. nesilaikė DK 146 straipsnio 1 ir dalyse nustatytų reikalavimų ir nesumokėjo darbo užmokesčio A. C. ir V. S. už 2021 m. spalio mėnesį bei neįvykdė galutinio atsiskaitymo su V. S. jo atleidimo iš darbo dieną.
R. L. Valstybinei darbo inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atlyginimas už spalio mėnesį A. C. bei V. S. išmokėtas nebuvo dėl negautų lėšų iš verslo partnerių už jiems atliktas paslaugas, lapkričio mėnesį Sodra ir VMI uždėjo inkasinius apribojimus, todėl nebuvo atsiskaityta. Teismo posėdžio metu R. L. nurodė, kad atlyginimų nesumokėjo, nes įmonės sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų tam atlikti ir jis neturėjo jokių svertų tai pakeisti. Taigi, R. L. iš esmės pripažino nesilaikęs DK 146 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Visgi, R. L. nurodytos aplinkybės nešalina jo, kaip vadovo atsakomybės atsiskaityti su darbuotojais. Iš teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė nuostolingai. Nepaisant to, pareiškėjas nesiėmė priemonių dar labiau nedidinti juridinio asmens finansinių įsipareigojimų ir leido darbuotojams dirbti ir pagrįstai tikėtis atlyginimo už jų atliktą darbą. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, keliami ypatingi elgesio standartai ir priskiriamos tokios pareigos, kurių neturi kiti juridinio asmens darbuotojai. Pirma, vadovai privalo veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. L., būdamas juridinio asmens vadovas ir turėdamas pareigą atsiskaityti su darbuotojais pagal DK 146 straipsnyje numatytus reikalavimus, neveikė pakankamai rūpestingai ir atsakingai esant juridinio asmens sunkiai finansinei būklei, todėl teiginys, kad juridinis asmuo neturėjo piniginių lėšų, niekaip nepateisina jo atsiskaitymo su darbuotojais tvarkos pažeidimo bei nešalina jo kaltės ir atsakomybės.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad R. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. būdamas minėto juridinio asmens atsakingu asmeniu, pažeisdamas DK 146 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darbuotojams nemokėjo darbo užmokesčio bei neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį.
ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nusižengimais pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), šiais nusižengimais neretai siekiama išvengti prievolių tiek darbuotojui, tiek valstybei (dėl nesumokėtų mokesčių). Todėl už tokius pažeidimus numatytos ir pakankamai griežtos administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. L. už ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 700 eurų bauda, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Institucija, paskirdama administracinę nuobaudą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę (įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, baustas administracine tvarka), tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda nėra per griežta, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijos ribose, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį ar ją panaikinti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus visas bylos aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai nustačius, kad R. L. padarė administracinė nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.