Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1215-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-26
Bylos Nr.: 2A-1215-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01131-2014-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė (pran.)
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: VĮ „Kauno regiono keliai“, A. S.

Civilinė byla Nr. 2A-1215-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01131-2014-6;

Procesinio dokumento kategorijos:(S)30.2.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-814/2015 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys: VĮ „Kauno regiono keliai“ ir A. S., dėl savavališko statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012-06-14 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-06-14 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2012-06-14 buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo minėtas statinys buvo įvardintas kaip „ūkio pastatas“, taip pat buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovo teigimu, kadangi yra sudaręs santuoką su A. S. (faktiškai šalys kartu negyvena) minėta namų valda ir pastatai priklauso jiems, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jis buvo davęs sutikimą pavėsinės statybai, todėl savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius tiesiogiai pažeidžia jo teises ir interesus. Pažymėjo, kad jis kaip bendraturtis nebuvo tinkamai supažindintas su aktu ir reikalavimu ir iš to kilusiomis teisinėmis pasekmėmis, todėl neturėjo galimybės ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, jog statiniui Lietuvos automobilių kelių direkcija yra išdavusi projektavimo sąlygas, kuriose yra leista statyti laikiną pavėsinę, kas, būtent, ieškovo nuomone, ir yra padaryta, laikantis išduotų projektavimo sąlygų, nes ji yra pastatyta kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis apsaugos zonoje, tačiau laikantis nustatyto atstumo ne arčiau kaip 38 m iki kelio sankasos ribos, o atsakovas surašydamas savavališkos statybos aktą nepagrįstai statinį-pavėsinę įvardino kaip ūkio pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, šiais argumentais:

1. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi subjektinę teisę ginčyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. yra sudarę santuoką, žemės sklypas su jame esančiais statiniais yra bendroji A. jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, sutuoktiniai veda bendrą ūkį, pastatytas pastatas laikomas bendru turtu, ieškovas sutiko, kad jo sutuoktinė statytų statinį sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, trečiojo asmens A. S. teigimu, ginčo pastatą statė iš bendrų su R. S. lėšų, todėl, pasak teismo, skundžiamo savavališko akto reikalavimas sustabdyti statybas sukėlė teisines pasekmes ir ieškovui, nes statybos buvo sustabdytos, todėl savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininkų nuosavybės teisių ribojimu ir tiesiogiai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

2. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai priskyrė ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebaigtą statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, užfiksuotą 2012-06-14 savavališkos statybos akte, neypatingos kategorijos statinių grupei bei konstatavo šio ginčo objekto savavališkos statybos faktą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Inspekcija statytojai A. S. skundžiamus aktus 2012-06-15 įteikė asmeniškai pasirašytinai, statytoja sutiko su faktinių duomenų patikrinimo metu nustatytais ūkinio pastato parametrais ir savavališkos statybos akte nurodyta pastato paskirtimi, kadangi neskundė savavališkos statybos akto įstatymo nustatytais terminais. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo A. S. iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos perspektyvinio planavimo skyriaus 2012-12-10 gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prisijungimo (projektavimo) sąlygų", kuriuo nustatytos sąlygos laikinos pavėsinės magistralinio kelio A6 Kaunas - Zarasai - Daugpilis apsaugos zonoje projektui rengti tačiau, pasak teismo, šios sąlygos buvo išduotos jau po savavališkos statybos akto ir reikalavimo surašymo. Teismas pažymėjo, kad minėtų Sąlygų 2 p., nurodyta, kad laikina pavėsinė, o ne ūkinis pastatas, gali būti projektuojama ir statoma ne arčiau kaip 38 m nuo magistralinio kelio sankasos briaunos, o 13 p. nustatyta pareiga parengtą projektą ir suprojektuotų sprendinių brėžinių kopijas pateikti derinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Tačiau tokio parengto ir suderinto projekto statytoja A. S. Lietuvos automobilių kelių direkcijai nėra pateikusi. Ieškovas taip pat nepateikė byloje argumentų, kad specialiosiose projektavimo sąlygose numatytos sąlygos statytojai buvo neprivalomos, ir kad jų nesilaikymas nėra savavališka statyba. Nurodoma, kad 2014-01-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, jog statinio dalis (apie 4 m) yra nuardyta. O esami matmenys yra: ilgis - 10,10 m, plotis - 6,06 m su atvira stogine, kurios išmatavimai: ilgis - 3,68 m, plotis -2,10 m. 2014-11-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistui pakartotinai patikrinus statinio išorės matmenis nustatyta, kad ginčo pastato ilgis - 10,06 m, plotis - 6,06 m, aukštis - 5,80 m, su stogine, kurios išmatavimai: ilgis - 3,60 m, plotis - 1,96 m. Statinys pastatytas ant betono stulpelių, sienos - medžio karkaso, sienos ir stogas apšiltinti akmens vata, stogas dengtas keraminėmis čerpėmis. Apžiūros metu užfiksuota, kad statinys yra nebaigtas statyti. Dalis statinio - 4 m iš šiaurės pusės, palyginus su 2012-06-13 ir 2013-03-26 Faktinių duomenų patikrinimų vietoje aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nuardyta. Pateiktoje atsakovės 2014-11-12 išvadoje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pastato statybai nėra parengtas projektas, pagal patikrinimo metu užfiksuotą pastato būklę nustatyti tikslesnę pastate esančių patalpų paskirtį nėra galimybės. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas savavališkos statybos aktas savo turiniu atitinka patvirtintų aktų formų turinį, yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotas įgaliotos institucijos reikalavimas ir iš ginčijamo akto visiškai aišku dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas administracinis aktas, nurodyta jo apskundimo tvarka.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, todėl ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija individualaus pobūdžio administracinius aktus, kuriems taikomi 1 mėnesio senaties terminai. Teismas pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog faktinių duomenų patikrinimas ieškovo sklype buvo atliktas 2012-06-13. Savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti 2012-06-14 ir įteikti 2012-06-15 pasirašytinai ieškovo sutuoktinei A. S.. Inspekcijai 2012-06-14 buvo pateiktas ieškovo sutikimas, kuriame jis neprieštaravo, kad A. S. statytų statinį jų bendrame sklype. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas buvo informuotas apie Inspekcijos atliekamą patikrinimą ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros pradėjimą.

Pasak teismo, civiliniuose teisiniuose santykiuose, vadovaujantis nuostata, kad sutuoktinių materialinis suinteresuotumas dėl bendro turto/prievolių yra tapatus, savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įteikimas sutuoktiniui laikomas tinkamu pranešimu (CPK 123 str. 3 d, CK 1.8 str.), todėl ieškovas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo domėtis atliekamo patikrinimo eiga bei rezultatais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registre duomenys apie savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius yra registruoti nuo 2012-08-07. Todėl, teismo nuomone, termino ginčyti savavališkos statybos aktą pradžia turi būti pradėta skaičiuoti vėliausiai nuo ginčijamo administracinio akto paskelbimo viešajame registre momento tai yra nuo - 2012-08-07 ir ieškovas šios bylos procese neprašė atnaujinti praleisto termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas R. S. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ginčo statinys yra ūkinis pastatas. Nurodo, kad ieškinį pagrindžia 2013-12-17 teismo ekspertizės aktas su atlikta fotofiksacija, kuriame nustatyta, jog statinys priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai ir priskirtinas pastoviam ar laikinam naudojimui stoginės ar pavėsinės tipui, todėl, pasak apelianto, ginčijamuose aktuose, nurodytas neteisingas statinio tipas. Pažymi, kad teismas sprendime nepasisakė, kodėl neatsižvelgė į ekspertizės aktą, o vadovavosi atsakovų specialisto pateikta išvada, kuri pagal teisinę galią neprilygsta ekspertizės aktui (CPK 185 str.). Apelianto nuomone, tai yra procesinis pažeidimas, liudijantis teismo šališkumą. Nurodo, jog 2014-11-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje Nr. 4D-2923, nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, jog ginčo statinys neturi konstrukcijos, kurios pagalba yra suskirstytas į atskiras patalpas, taip pat neatsižvelgta į apelianto argumentus, jog buvo padaryta perdanga dėl to, kad nesugriūtų sukrautos malkos ir pertvaros yra laikinos, kas matyti pateiktose nuotraukose.

2. Ieškovo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie skundžiamus aktus. Pasak apelianto, ginčo statinio statytojai yra abu sutuoktiniai ir jo 2012-06-14 sutikimas dėl statybų nesuponuoja išvados, kad ginčo statinio statytoja yra tik A. S., todėl atsakovė privalėjo ieškovui pranešti apie ginčijamus administracinius aktus, t.y., aktai turėjo būti įteikiami jo deklaruotoje gyvenamoje vietoje asmeniškai arba šeimos nariams, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Pažymi, kad ieškovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tad įteikimas pasirašytinai sutuoktinei negali būti laikomas tinkamu įteikimu, juolab, kad ji faktiškai gyvena Jonavos rajone. Nurodo, kad pagal STR 1.09.06:2010 reikalavimus, atsakovė privalėjo apie priimtus administracinius aktus skelbti spaudoje. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtas STR nenumato, kad toks skelbimas turi būti atliktas Nekilnojamojo turto registre.

3. Ieškovas nesutinka, kad yra praleidęs 1 mėnesio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti. Pažymi, kad nuo 2012 m. birželio mėnesio su savo sutuoktine gyvena atskirai, o su pertraukomis gyvena Ispanijoje ir grįžęs į Lietuvą 2013 m. spalio 12 d. sužinojo, jog teisme vyksta byla dėl savavališkų statybos pasekmių pašalinimo ir dar prieš 2013 m. spalio 21 d. teismo posėdį Jonavoje, su sutuoktine A. S. ir advokato padėjėju K. J. buvo susitikę kontoroje Jonavoje, kur buvo informuotas apie civilinę bylą ir joje reiškiamus reikalavimus. Tuomet buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą. Ieškovas daro išvadą, kad apie skundžiamus aktus sužinojo grįžęs į Lietuvą, t.y. 2013 m. spalio 12 d., o į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi per mėnesį nuo sužinojimo momento.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais motyvais:

1. Pažymima, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis ekspertizės aktu, nes šį aktą teismas turi vertinti visų įrodymų kontekste. Atsakovės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tame tarpe, faktinių duomenų patikrinimo aktus, savavališko statybos aktą, reikalavimą bei byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo statinys pagrįstai priskirtas nebaigtam statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatui. Atsakovė sutinka su teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas nenurodė nei vieno pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), dėl kurio turėtų būti panaikinti ginčijami aktai. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą pasisakyti dėl visų įrodymų byloje. Šiuo aspektu pažymi, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą.

2. Atsakovė nesutinka su apeliantu, kad ginčijami aktai jam turėjo būti įteikiami asmeniškai. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, kad 2012-06-14 surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas buvo pasirašytinai 2012-06-15 įteikti statytojai A. S.. Todėl, pasak atsakovės, šiuo atveju, būtent jai kaip statinio statytojai buvo adresuoti ginčijami administraciniai teisės aktai. A. S. neginčijo fakto, kad ji yra savavališkos statybos akte ir reikalavime įvardinto statinio statytoja ir dėl administracinių aktų panaikinimo ABTĮ nustatytais terminais nesikreipė. Nurodo, kad atsakovei buvo pateiktas 2012-06-14 R. S. sutikimas, kuriame nurodyta, jog jis neprieštarauja, jog būtent A. S. statytų statinį jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Tuo tarpu faktinių duomenų patikrinimas buvo atliktas 2012-06-13, o savavališkos statybos aktas ir reikalavimas buvo surašyti būtent 2012-06-14. Atsakovės vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog R. S. buvo informuotas apie atsakovės atliekamą patikrinimą ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros pradėjimą. Todėl teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pasak atsakovės, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo domėtis atliekamo patikrinimo eiga bei rezultatais. Be to, A. S. ne tik pasirašė ginčijamus aktus, bet 2013-02-14 pateikdama atsakovei prašymą pratęsti reikalavimų įvykdymo terminą, pripažino, kad būtent ji yra statytoja. Be to, STR1.09.06:2010 3 punkte buvo nustatyta, jog reikalavimas statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui laikomas įteiktu tinkamai, jeigu jis įteiktas pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą. Todėl atsakovės nuomone, Inspekcija tinkamai savavališkos statybos aktą ir reikalavimą įteikė ginčo statinio statytojai A. S. ir neturėjo pareigos asmeniškai apie savavališkos statybos aktą ir reikalavimą informuoti R. S. nei kaip žemės sklypo bendraturčio, nei kaip ir statytojos A. S. sutuoktinio. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad termino ginčyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pradžia turėtų būti pradėta skaičiuoti vėliausiai nuo ginčijamo administracinio akto paskelbimo viešajame registre momento - 2012-08-07.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl statinio kategorijos ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2013-12-17 Teismo ekspertizės akto išvadas ir statinį nepagrįstai priskyrė neypatingų statinių kategorijai, kuomet turėjo jį priskirti II grupės nesudėtingų statinių kategorijai – pastoviam ar laikinam naudojimui stoginės ar pavėsinės tipui. Be to, apeliantas laiko, kad nepraleido termino ginčyti administracinius aktus, apie kuriuos sužinojo tik 2013-10-12, o ne, kaip nustatė teismas, vėliausiai 2012-08-07, kuomet ginčijami administraciniai aktai buvo įregistruoti viešajame registre. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Atsakovės 2012-06-13 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog žemės sklype savavališkai pastatytas pagalbinis ūkinis pastatas (1 t., b.l. 35-38). 2012-06-14 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 38-39), kuriame nurodyta, kad savavališkai vykdoma naujo ūkinio pastato, kurio išorės matmenys : 14,33 m. x 6,20 m., kas sudaro 88,85 kv.m. užimamo ploto, priskirtino prie neypatingos kategorijos, statyba, neturint supaprastinto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 ). Trečiajam asmeniui A. S. 2012-06-14 buvo surašytas reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Abu administraciniai aktai šiam asmeniui įteikti pasirašytinai 2012-06-15.

Dėl apelianto argumentų dėl statinio statytojo.

Apeliantas nurodo, kad jis, kaip ir sutuoktinė A. S., taip pat turėtų būti pripažįstamas statinio statytoju. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, statytojas yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Taigi, įstatyme nėra nuostatos dėl statytojų daugeto, kaip nurodo apeliantas. Žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, nuosavybės teisė įregistruota apelianto ir jo sutuoktinės A. S. vardu, todėl abu sutuoktiniai galėtų pretenduoti įgyti statytojo statusą (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Tačiau apeliantas 2012-06-14 davė savo sutikimą sutuoktinei, kad ji statytų statinį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra jokių duomenų, kad statybą vykdė ar statytojo teises (Statybos įstatymo 12 straipsnis) faktiškai siekė įgyvendinti pats apeliantas, todėl vien jo argumentas dėl statinio statymo žemės sklype, priklausančiame jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neduoda pagrindo išvadai, kad jis vykdė savavališką statybą, be to, jis to ir neteigia. Apeliantas pats nurodė, kad nuo 2008 m. gyvena Ispanijoje, o su sutuoktine skyrium negyvena nuo 2012 m. birželio mėn. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai statinį statė būtent apelianto sutuoktinė. 2012-06-14 paaiškinime (2 t., b.l. 40) A. S. nurodė, kad statybos darbus pradėjo vykdyti 2010-09-14. Po skundžiamų administracinių aktų surašymo, būtent ji 2012-11-12 kreipėsi į ieškovę, kad būtų pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkas statybas terminas ir nurodė, kad planuoja parengti žemės sklypo detalųjį planą ir techninį projektą (1 t., b.l. 59, 2 t., b.l. 45). Be to, pažymėtina, kad statytojo statusą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį, kaip vieną iš būtinų sąlygų atsirasti statytojo teisei, sukuria statybos leidimo nustatyta tvarka išdavimas konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-08-705-03). Kadangi tik statybos leidimo nustatyta tvarka išdavimas yra tiesiogiai susijęs su statytojo statuso atsiradimu, nagrinėjamu atveju administraciniai aktai pagrįstai buvo surašyti faktiškai savavališką statybą vykdžiusiam asmeniui ir jis, o ne apeliantas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apelianto ginčijamus administracinius aktus įstatymo nustatytu terminu būtų ginčijusi pati statytoja A. S., kuriai atsakovė tame pačiame Jonavos apylinkės teisme iškėlė kitą civilinę bylą Nr. 2-3-814/2015 dėl įpareigojimo įvykdyti apelianto ginčijamą reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Dėl statinio priskyrimo nesudėtingų statinių kategorijai

Kaip jau minėta, apeliantas, remdamasis 2013-11-21 nutartimi Jonavos raj. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-814/2015 (ankstesnis Nr. 2-1728-814/2013) paskirtos ekspertizės išvada teigia, kad statinys priskirtinas prie II grupės nesudėtingų statinių kategorijai – pastoviam ar laikinam naudojimui stoginės ar pavėsinės tipui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (KEISTA: 2009 09 22 įstatymu Nr. XI-421 (nuo 2009 09 01). Ekspertas, spręsdamas dėl statinio kategorijos, rėmėsi STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, nors iš prie ekspertizės akto pridėtų statinio metmenų plano ir foto lentelių akivaizdu, kad vertino statinį, kurio matmenys buvo pasikeitę ir ne tokie, kurie buvo nustatyti 2012-06-13, 2013-03-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (1 t., b.l. 51-53, 63-65). 2014-01-20 faktinių duomenų patikrinimo akte (1 t., b.l. 79-82) konstatuota, kad statinio dalis iš galo nuardyta 4,23 m. ir likę keturi betono stulpeliai. Tai matyti ir iš prie akto pridėtų foto lentelių, todėl daroma išvada, kad teismas turėjo pagrindo nesivadovauti šia ekspertizės išvada, kadangi ji atlikta ne vertinant statinio metmenis, kurie buvo 2012-06-14 savavališkos statybos akto surašymo metu duomenis, bet po dalies statinio griovimo. Iš 2012-06-13 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ( 2 t., b.l. 35-37) ir 2012-06-14 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 38-39) esančių duomenų apie pastatą matyti, kad savavališkai statomas statinys buvo 88,85 kv.m. užimamo ploto. Ekspertizės akte nurodyta, kas statinys apžiūrėtas 2013-12-05, bet ekspertas savo išvadas dėl statinio padarė remdamasis ne statybos techniniu reglamentu STR 1.01.06:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (nuo 2013-03-01), bet STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kuriuo atsakovė rėmėsi vertindama statinį 2012-06-14 savavališkos statybos akto surašymo metu ir pagal statinio matmenis ir paskirtį nustatė, kad tai yra neypatingas statinys. Vertinant statinį po jo matmenų pasikeitimo, kuriuos užfiksavo ekspertas ir pagal naująjį reglamentą STR 1.01.06:2010, prie nesudėtingo statinio priskirtini pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų [4.19 ], kurių didžiausias užimamas plotas yra 80 kv.m., taigi plotas po statinio griovimo yra mažesnis. Bet išvadoje nurodyta, kad statinys yra inžinerinis statinys – stoginė, pavėsinė. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą ir pastarąjį reglamentą, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Klasifikuojant statinius pagal jų naudojimo paskirtį taikytinas statybos techninį reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kurio 13 punkte nurodyta, kad prie kitos paskirties inžinerinių statinių priskirtinos pavėsinės ir stoginės, tačiau pagal šio reglamanto 8.17.11 punktą, pavėsinė (altana) suprantama, kaip nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio. Nagrinėjamu atveju prie jau paminėtų patikrinimo aktų yra foto lentelės, kuriose užfiksuotos statinys, turintis keturias nenustatytos paskirties atskiras patalpas ir patalpą, kuri naudojama malkoms laikyti, todėl statinys yra ūkinės paskirties pastatas, o ne pavėsinė ar stoginė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas išvadoje dėl ginčo statinio konstatvo, kad statinys yra ne inžinerinis statinys – stoginė ar pavėsinė, o nebaigtas statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatas (3 t. b.l. 19-20). Be to, šis specialistas išvadoje taip pat nurodė, kad 2014-10-10 patikrinimo duomenys skiriasi nuo 2013-06-13 ir 2013-03-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytų statinio metmenų (2 t., b.l. 49-54), nes dalis statinio – apie 4 m. iš šiaurės pusės yra nuardyta. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal 2013-12-17 ekspertizės aktą galima būtų spręsti tik dėl statinio kategorijos po jo dalies nuardymo, o ne dėl statinio kategorijos ginčijamų aktų surašymo metu ir jame užfiksuoti duomenys apie statinio matmenis gali būti reikšmingi tik sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo statytojai pašalinti savavališkos statybos padarinius kitoje jau paminėtoje ir dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje pagrįstumo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai yra prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, bylą nagrinėję teismai turėjo pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos šalių nurodomas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė 2013-12-17 ekspertizės akto išvadomis. Ši išvada duota byloje, kurioje turi būti vertinamos kitokio pobūdžio aplinkybės, nei buvusios ginčijamų administracinių aktų surašymo metu, tačiau skundžiamame sprendime teismas nenurodė savo argumentų, kodėl atmetė šį įrodymą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Bet dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo nebuvo neteisingai išspręsta byla, kuomet nėra pagrindo savavališkai pastatytą statinį priskirti prie II gr. nesudėtingų statinių, nes ginčijamų administracinių aktų surašymo metu jis teisingai buvo priskirtas prie neypatingų statinių ir buvo statomas neturint supaprastinto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad VĮ „Kauno regiono keliai“ nustatė, kad ūkinis pastatas, pagal 2013-06-13 ir 2013-03-26 patikrinimo aktus, pastatytas kelių apsaugos zonoje – magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 25,5 km. ir neatitinka 2012-12-10 raštu Nr. (6.6) 2-6670 A. S. išduotų prisijungimo (projektavimo) sąlygų projektuoti ir statyti laikiną pavėsinę (1 t., b.l. 12), todėl tai yra dar vienas argumentas, kuris sudaro pagrindą atmesti apelianto nurodomos ekspertizės išvadas dėl statinio kategorijos. Tačiau apeliantui nekvestionuojant šių trečiojo asmens argumentų, teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Dėl atsakovės reikalavimo taikyti senatį

Teisėjų kolegija sprendžia kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis) neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, po 2012-06-13 atlikto patikrinimo vietoje ir 2012-06-14 savavališkos statybos akto surašymo, 2012-06-14 duodamas sutikimą savo sutuoktinei vykdyti statybą jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neabejotinai sužinojo arba būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo sužinoti apie administracinius aktus ir jų turinį bent jau po jų įteikimo 2012-06-15 sutuoktinei A. S. arba apie juos žinių gauti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, kur faktai apie ginčijamus aktus buvo įrašyti 2012-08-07, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad apeliantas praleido 1 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų nuginčijimo, kuomet ieškinį teismui pateikė tik 2013-10-18. Be to, galutiniam teisiniam rezultatui šis termino praleidimas neturi teisinės reikšmės, nes teismas pagrįstai nenustatė ginčijamų aktų neteisėtumo. Taip pat būtina pažymėti, kad pagal bylos duomenis ginčijamų aktų surašymo metu apeliantą vertinti kaip statinio statytoją negalima, todėl jeigu 2012-06-14 savavališkos statybos akte nurodytas įpareigojimas sustabdyti statybą dar galėtų būti iš dalies vertinamas kaip sukuriantis jam tam tikras teisines pasekmes, tai reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius jas sukuria tik statytojai A. S. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-08 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-858-34/2014).

Apibendrinant daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Izolda NėnienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis