Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1233-42/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-05
Bylos Nr.
2A-1233-42/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
Atsakovas
UAB „Serneta“
Ieškovas
A. T.
Advokatai
Stasys Zabita
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1233-42/2007Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.7;21.6;121.21.
Pirmosios instancijos teismo teisėja R.Kuzmienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui R. P. , atsakovo UAB „Serneta“ atstovui advokatui Stasiui Zabitai viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2004-01-15 gyvenamojo namo pamatų, unikalus Nr.1199-2017-3014, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Serneta ir A. T. bei taikyti restituciją. Nurodė, kad sandoris sudarytas esant valios trūkumui, kadangi atsakovas, pirkdamas pamatus aiškino kitaip, t.y. norėjo žemės sklypą po jais išsinuomoti. Pamatų pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja CK 6.116 str., 6.394 str. Taip pat ji sudaryta iš esmės suklydus ir iš atsakovo pusės panaudojus apgaulę.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2004-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Serneta“ ir A. T. . Taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo atsakovą UAB „Serneta” grąžinti ieškovei A. T. nebaigtą statyti gyvenamosios (trijų ir daugiau butų pastatai) paskirties pastatą/ gyvenamojo namo pamatus, kurių baigtumas 3 procentai, unikalus Nr. 1199-2017-3014, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovui UAB „Serneta” 34237 Lt, gautus už gyvenamojo namo pamatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo 1028,00 Lt žyminio mokesčio, 6798,41 Lt išlaidų ieškovei advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 11,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad preliminaria sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė dėl parduodamo turto – gyvenamojo namo pamatų ir šiam objektui priskirto 0,2980 ha žemės sklypo pirkimo bei turto kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Preliminarios sutarties papildymu buvo susitarta, jog atsakovas pirks tik gyvenamojo namo pamatus, o žemės sklypą nuomosis ir nebus taikomos preliminarioje sutartyje numatytos sankcijos už žemės sklypo nepardavimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovas pakeitė nuomonę ir manė esant tikslingiau žemės sklypą nuomotis. Teismas laikė, kad ieškovė, atstovaujama sutuoktinio Ž. T. , sudarydama 2004-01-15 pirkimo-pardavimo sandorį buvo apgauta, kadangi atsakovas pakeitęs preliminarios sutarties sąlygas ir atsisakęs iš ieškovės pirkti žemės sklypą, nutylėjo jog dėl žemės sklypo pirkimo tiesiogiai kreipsis į VĮ Valstybės turto fondą. Sprendime nurodoma, kad atsakovas ketina tiesiogiai iš valstybės įsigyti žemės sklypą patvirtina 2006-01-26 prašymas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bei tai, kad atsakovas yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo nuomone, ieškovė žinodama, kad atsakovas žemės sklypą pirks ne iš jos, o tiesiogiai iš valstybės, būtų į pamatų pardavimo kainą įskaičiavusi ir sumą, sumokėtą VĮ Valstybės turto fondui kaip pradinį įnašą už žemės sklypą. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, todėl naikintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu bei sutarčių aiškinimą, bei procesinės teisės normas:

ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t.y. neįrodė, jog sudarant sandorį atsakovas panaudojo apgaulę ir kaip ji pasireiškė, kad atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, paskatinusius ieškovę sudaryti ne tokį sandorį, kokio ji iš tikrųjų siekė. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio prieš sutarties sudarymą, jį sudarant ir po sudarymo, nors sprendžiant dėl apgaulės buvimo yra būtina analizuoti ir įvertinti abiejų šalių veiksmus;teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 str. Nepagrįstai sprendime konstatuota, kad atsakovas pakeitė nuomonę ir manė esant tikslingiau žemės sklypą nuomoti, jog ieškovė pati ketino pirkti žemės sklypą, jį nuomoti (arba parduoti), nes buvo sumokėjusi pradinį įnašą, kadangi preliminaraus susitarimo papildymu parduodamas turtas liko tas pats - pastatas ir žemės sklypas po juo, tačiau ieškovė žemės sklypo, kaip buvo numatyta, neįsigijo. Mokėti už žemės sklypą, esantį po pamatais, nebuvo teisinio pagrindo, kadangi žemės sklypas ieškovei nepriklausė, todėl teismo išvada, kad pastato kaina yra neprotinga, yra nepagrįsta.teismo išvada, kad ieškovė, veikianti per įgaliotinį sutuoktinį teisininką, yra labiau pažeidžiama sandorio šalis, yra nepagrįsta, kadangi sutarties tekstą rengė notaras, jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų ieškovė nereiškė ir su jomis sutiko. Be to, pati ieškovė pateikė VĮ Valstybės turto fondui pareiškimą, kuriuo atsisakė pirkti ginčo žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes bei nustatė tikruosius šalių ketinimus. Apeliantas preliminariosios sutarties papildyme aiškiai nurodė, kad neketina įsigyti žemės sklypo nuosavybėn, o vėliau teigė, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi jam buvo perleista teisė privatizuoti pamatams priskirtą žemės sklypą ir tai realizuoja teismo keliu. Todėl preliminarioji sutartis yra aktuali aiškinant tikruosius šalių ketinimus bei valią, iš kurios turinio seka išvada, kad apeliantas ketino įsigyti tik pamatus, o žemės sklypą nuomotis iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. T. ir Alytaus miesto savivaldybė 2003 m. gruodžio 15 d. sudarė privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutartį Nr.SR- 937, kuria Savivaldybė įsipareigojo perduoti ieškovei nuosavybėn gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini ), pamatus (baigtumas 3 procentai). Šios sutarties 2 punktu buvo susitarta, kad privatizavimo objektui priskirtas 2980 kv. m. valstybinės žemės sklypas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui, ieškovei bus parduotas pagal atskirą pirkimo- pardavimo sutartį, o iki žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo žemės sklypas bus nuomojamas pagal atskirą žemės sklypo nuomos sutartį. Tarp šalių 2003 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl būsimo nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo pamatų ir šiam objektui priskirto 0,2980 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuri turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 25 d. arba per 5 dienas po to, kai ieškovė iš atsakovo gaus reikiamą pinigų sumą ir nuosavybė bus įregistruota Registrų centre. Be to, šalys 2004 m. sausio 15 d. sudarė preliminariosios sutarties (2003 12 01) papildymą, kuriuo atsakovas ketino privatizavimo objektui priskirtą 0,2980 ha žemės sklypą ne įsigyti nuosavybėn, o nuomoti ir įsipareigojo sumokėti už ieškovę visas sankcijas susijusias su privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutartimi. Tai pat šalys susitarė, kad ieškovei nebus taikomos jokios 2003 12 01 preliminariojoje sutartyje numatytos sankcijos, jeigu ieškovė negalės parduoti ginčijamo žemės sklypo. Tą pačią, tai yra 2004 m. sausio 15 d., tarp šalių buvo sudaryta gyvenamojo namo pamatų pirkimo- pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė, o atsakovas nupirko už 34237 Lt nebaigtus statyti gyvenamojo namo pamatus (baigtumas 3 procentai), o žemės sklypą prie šio statinio naujam gyvenamojo pamatų savininkui bus suteikta galimybė pirkti iš valstybės.

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 str.) bei netinkamai aiškino sutartį, siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

Pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaule gali būti pripažintas ne tik klaidingų žinių pranešimas, bet ir svarbių aplinkybių nutylėjimas kitai šaliai, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Siekiant nustatyti, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, svarbu išanalizuoti sandorio šalių elgesį ruošiantis sudaryti sandorį, sandorio sudarymo metu ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1d.). Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Iš 2004 m. sausio 15 d. sudaryto preliminariosios sutarties papildymo matyti, kad atsakovas išreiškė ne ketinimą įsigyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, o jį nuomotis. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovas atsiliepime į ieškinį. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad pripažinta negaliojančia ginčo sutartis buvo sudaryta po 2003 12 01 preliminariosios sutarties su vėlesniu jos papildymu, todėl preliminarioji sutartis yra aktuali aiškinant tikruosius šalių ketinimus bei valią sudarant ginčijamą sutartį. Preliminariosios sutarties papildymo 2 punkte nurodoma, kad atsakovas ketino įsigyti tik gyvenamojo namo pamatus, o žemės sklypą nuomotis iš ieškovės, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovo valia buvo ne nuomoti žemės sklypą, o jį įsigyti nuosavybėn iš valstybės įmonės Valstybės turto fondas. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-402-173/2007 medžiaga, iš kurios matyti, kad atsakovas pareiškė ieškinį, prašydamas įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą parduoti atsakovui ginčijamą žemės sklypą, o ne jį nuomoti iš ieškovės. Laikytina, kad atsakovas sudarydamas ginčo sandorį ir nutylėdamas paminėtas svarbias aplinkybes, veikė nesąžiningai ir suklaidino ieškovę dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių.

Pažymėtina, kad ginčo sutartimi gyvenamojo namo pamatai su teise įsigyti žemės sklypą buvo parduoti už neprotingai mažą kainą, nes kaip matyti iš 2003 12 15 privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutarties, visa privatizavimo objekto ir žemės sklypo kaina – 201999 Lt, iš jų gyvenamojo namo pamatų - 34237 Lt, o tuo tarpu žemės sklypo prie šio objekto -167762 Lt. Iš objekto privatizavimo sutarties (4.2 punktas) matyti, kad ieškovė už privatizuojamą objektą sumokėjo pradinį 11800 Lt įnašą, iš kurio 9800 Lt už būsimo žemės sklypo įsigijimą. Todėl šalys pagrįstai vadovaujantis protingumo pagrindu Preliminariosios sutarties tekste (3.1 punktas) ir susitarė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą parduoti už 228000 Lt, o ne už 34237 Lt kaip kad nurodoma ginčijamoje sutartyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neketino perleisti atsakovui jokių teisių į žemės sklypą ir elgėsi pagal susitarimą išdėstytą preliminariosios sutarties papildyme. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas yra verslo įmonė ir turinti daugiau patirties sudarant panašaus pobūdžio sandorius, negu ieškovė, kuri yra labiau pažeidžiama sandorio šalis dėl sudaryto sandorio ypatumų.

Nelaikytinas pagrįstu apelianto skundo argumentas ir dėl naujų įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme, tai yra, ar ieškovė yra anksčiau sudarinėjusi panašaus pobūdžio sandorius, ar ginčijamą sandorį sudariusi pirmą kartą. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių buvo nuosekli ir žinoma atsakovui, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovui laikant jo nurodytą aplinkybę svarbia sprendžiant sandorio sudarymo teisėtumą, galėjo atitinkamus įrodymus pateikti (ar prašyti teismą juos išreikalauti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d.1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) ieškovei A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2677,66 (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus 66 ct) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Antanas BurdulisTeisėjai Raimondas BuzelisArvydas Žibas