Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-472/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
1S-472/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Linas Belevičius
Byla Nr. 1S-472/2012
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui Linui Belevičiui,suimtajam A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. lapkričio 25 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe pasikėsino nužudyti M. R. bei L. A. (L. A.) ir nužudė M. R. kitiems žmonėms pavojingu būdu, o būtent:

jis 2011 m. liepos 30 d. apie 7 val., sukurstytas savo brolio V. K. atkeršyti už pastarojo sužalojimą prieš tai įvykusio konflikto metu, veikdamas su V. K. bendrininkų grupe, paėmęs su savimi nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą – nenustatyto modelio 6,35 mm kalibro pistoletą, savo automobiliu „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su V. K. atvyko į Elektrėnų „xxx“ baikerių klubo organizuoto sąskrydžio vietą (duomenys neskelbtini), kur pakviestam ir priėjusiam M. R. stovėjęs prieš jį V. K. tyčia sudavė vieną smūgį ranka į galvą, o jis, stovėdamas M. R. už nugaros, sukeldamas pavojų poilsiavusiems ir nieko neįtariantiems aplink įvykio vietą įsikūrusiems kitiems sąskrydžio dalyviams, tuo pačiu metu iš specialiai paimto nelegaliai laikomo pistoleto tyčia du kartus iššovė į nuo V. K. smūgio patyrusį fizinį skausmą ir praradusį pusiausvyrą M. R., tuo padarydamas nukentėjusiajam šautinę įėjimo žaizdą krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje su stuburo VII-to krūtininio dešinės pusės slankstelio atskėlimu ir dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimais bei kairio peties šautinę įėjimo žaizdą su krūtinės ląstos minkštųjų audinių, III-čio tarpšonkaulinio raumens, kairio plaučio apatinės skilties, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio, diafragmos ir kepenų sužalojimais, po to nugriuvusiam sužalotam M. R. tyčia kartu su V. K. sudavė mažiausiai po vieną smūgį koja į viršutinę priekinę kūno dalį, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tuo pačiu metu, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, jis kartu su V. K. priėjo prie atėjusio į įvykio vietą L. A. ir, įrėmęs pastarajam į kaktą to paties šaunamojo ginklo – nelegaliai laikomo pistoleto vamzdžio laibgalį, tyčia į jį iššovė, o šūviui neįvykus V. K. turimu rankoje alaus buteliu tyčia sudavė L. A. į galvą, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje. Nuo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo M. R. mirė iki buvo atvežtas į ligoninę, o L. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. K., būdamas sukurstytas savo brolio V. K. ir veikdamas su juo bendrininkų grupe, bendrais veiksmais nužudė M. R. bei pasikėsino nužudyti L. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nepriklausančių nuo jo valios priežasčių, nes jam nuspaudus pistoleto nuleistuką šūvis į L. A. neįvyko, be to, į įvykio vietą subėgo daug kitų pašalinių asmenų.

Šiais veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, o būtent:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – nenustatyto modelio 6,35 mm kalibro pistoletą ir mažiausiai penkis fabrikinės gamybos 6,35 mm kalibro „Brauningo“ šovinius, kuriuos neturėdamas leidimo neteisėtai nešiojo su savimi ir laikė, taip pat ir automobilyje „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. liepos 30 d., kai neteisėtai nešiodamas šį šaunamąjį ginklą jį panaudojo, du šovinius iššaudamas į M. R. ir vieną pasikėsinimo nužudyti L. A. metu, o padaręs šį nusikaltimą šaunamojo ginklo atsikratė.

Šiais veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 31 d. nutarimu A. K. pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2011 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi A. K. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis šio ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi A. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai yra formalūs, paviršutiniški ir nepakankami suėmimo teisėtumui pagrįsti.

Teismas visiškai nevertino esminių aplinkybių, pašalinančių bet kokią tikimybę, jog A. K. gali slėptis. Jis yra susituokęs, turi tris vaikus, iš kurių vienos nepilnametės dukters priežiūra ir išlaikymas teismo sprendimu nustatyti jam, o ne buvusiai sutuoktinei. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietas, iki suėmimo ilgai užsiėmė individualia veikla, t. y. turėjo nuolatinių teisėtų pajamų. UAB „xxx“ A. K. gerai charakterizavo, jo vykdytos funkcijos buvo itin svarbios sėkmingam bendrovės darbui, dėl jo suėmimo bendrovė patiria esminių sunkumų. A. K. vardu registruotas vertingas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, jis nuolat vykdė labdaringą veiklą, piniginėmis lėšomis padėdavo Elektrėnų vaikų globos namams. Visi šie faktai įrodo, kad A. K. socialiniai ryšiai yra itin stiprūs, jie pašalina bent kiek realesnę tikimybę, jog vengdamas proceso jis slėpsis. A. K. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tai taip pat mažina motyvaciją slėptis. Be to, žinodamas, kad įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą ir bus sulaikytas bei suimtas, jis savo noru atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą. A. K. pripažįsta savo kaltę, davė išsamius parodymus. Ši aplinkybė irgi rodo, jog jis neketina vengti vykstančio proceso, nesiekia neteisėtais veiksmais išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas suėmimo termino pratęsimą nepagrįstai grindė vieninteliu motyvu – gresiančios bausmės griežtumu, neįvertino kitų BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Teismas privalėjo apsvarstyti galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Proceso metu ne kartą buvo nurodyta, kad kaltinamojo giminaičiai yra pasiryžę sumokėti 50 000 Lt užstatą.

Ilgą laiką kalint tardymo izoliatoriuje, kaltinamojo sveikatai padaryta itin žymi žala: iškrito dalis dantų, jam reikia atlikti operaciją. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi galimybių suteikti reikalingos pagalbos.

Šiuo atveju suėmimo taikymas yra žalingas ir nukentėjusiesiems, nes būdamas suimtas kaltinamasis negali atlyginti pareikštų civilinių ieškinių.

Gynėjas skunde cituoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, akcentuodamas bylos nagrinėjimo greitumą bei asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Taip pat nurodo, jog teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl asmens teisės į laisvę suvaržymo, neatsižvelgė į EŽTT išaiškinimus, kad kuo ilgiau asmuo suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą.

Šalies argumentai

Kaltinamojo A. K. gynėjas skundu prašo panaikinti nutartį.

Teismo posėdyje suimtasis ir jo gynėjas prašo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant A. K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui. Tokie duomenys nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl nekartojami.

Suėmimas A. K. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

A. K. kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei padaręs vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus. Už šiuos nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suėmimą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jų pakanka manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Gynėjo skunde paminėtos aplinkybės, kad A. K. socialiniai ryšiai yra itin stiprūs, jis turi nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietas, tris vaikus, iš kurių vienos nepilnametės dukters priežiūra bei išlaikymas teismo sprendimu nustatyti jam, gerai charakterizuojamas ir pan., yra svarbios, tačiau nepakankamos teigti, jog išnyko aptariamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas.

Nepilnametės dukters priežiūra bei išlaikymas nėra kliūtis pratęsti suėmimą, nes yra vaiko motina (buvusi A. K. sutuoktinė), kuri galės perimti šią pareigą.

Aptariamo suėmimo pagrindo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl A. K. sveikatos būklės.

Iš aukštesniajam teismui pateiktų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rašto ir medicininio pažymėjimo matyti, kad kaltinamajam nustatyta chroninio periodontito diagnozė, jam rekomenduotas dantų protezavimas. Kita vertus, šie dokumentai rodo, jog A. K. sveikatos būkle rūpinamasi, jį konsultavo Vilniaus universitetinėje Žalgirio klinikoje. Tai reiškia, kad susidarius situacijai, galinčiai esmingai pakenkti suimtojo sveikatos būklei, ateityje taip pat bus galimybė jam teikti tokią medicinos pagalbą, kuri užtikrintų būtinuosius sveikatos priežiūros poreikius.

BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. A. K. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė nereiškia, jog teismai, priimdami sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo, neįvertino visų aplinkybių, leidžiančių taikyti šią kardomąją priemonę.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio A. K. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, akcentuodamas bylos nagrinėjimo greitumą bei asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti, remiasi EŽTT praktika, t. y. bylomis Balčiūnas prieš Lietuvą, Bykov prieš Rusiją ir kt.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika.

Kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga Vilniaus apygardos teisme gautas tik 2012 m. gegužės 7 d., todėl atsižvelgus į teisėjų darbo krūvį nėra pagrindo teigti, kad byla nagrinėjama ilgai. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys taip pat nerodo bylos vilkinimo.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. K. teises, tačiau šiuo atveju, įvertinus kaltinamajame akte nurodytų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, suimtojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

EŽTT praktika suformavo nuostatą, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas, susijusias su didžiausia vertybe – žmogaus gyvybe. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje A. K. suėmimas neviršija pagrįsto suėmimo termino sampratos.

Suėmimo terminas laikomas pratęstu, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurie šiuo metu neišnykę.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad A. K. suimtas gana ilgą laiką, tačiau šios nutarties motyvai leidžia teigti, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, taip pat BPK 119 straipsnyje nurodytą kardomųjų priemonių paskirtį.

Dėl išdėstytų motyvų aukštesnysis teismas daro išvadą, kad A. K. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė