- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-261-468-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyr. valstybinio inspektorius 2008 m. gruodžio 15 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis, būdamas UAB „Vidstaka“ darbų vadovu, dirbo Panevėžio istorinės dalies teritorijoje ir LR kultūros vertybės-statinio apsaugos zonoje be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos ir specialaus atestato, tuo pažeisdamas LR Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų reikalavimus, LR nekilnojamo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu V. K. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 3000 Lt bauda.
II.
V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą. Paaiškino, kad jis dirba samdomu darbuotoju UAB „Vidstaka“, vykdo statybos darbus jam paskirtuose objektuose. Laisvės a. 2 jis taip pat pradėjo statybos darbus pagal vadovo nurodymą. Jam į pareigas įeina darbo sauga, darbo organizavimas, medžiagų priėmimas, jų sandėliavimas, darbo drausmė. Statybos darbus pradėjo dirbti 2008 m. spalio 20 d., buvo visa dokumentacija, leidimas, projektas. Jokių kasinėjimo darbų jis neatliko. Archeologiniai pamatai buvo atkasti, kai dirbo UAB „Salidas“. Jis tik atlikto statybos montavimo darbus virš žemės, t. y. padarė linijinius pamatus.
Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad buvo nubaustas ne tas asmuo. Nutarime nurodyta, kad statybos darbai buvo vykdomi be leidimo. Tačiau leidimas yra išduotas, jis neužginčytas ir yra galiojantis. Taip pat yra visa projektinė dokumentacija. Specialaus leidimo pareiškėjui turėti nereikia, nes jis nevykdė tvarkomųjų paveldosaugos darbų. Jis neatliko jokių darbų, kurie būtų skirti kultūros paveldo išsaugojimui ar pan. ir kurie įeitų į Paveldo apsaugos įstatymo sąvoką. V. K. vykdė naują statybą, kuriai joks atestatas nereikalingas.
Institucija, paskyrusi nuobaudą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Institucijos atstovas paaiškino, kad statinys yra statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ir todėl galioja kultūros paveldo įstatymo reikalavimai. Taip pat nurodė, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant įstatymus, nėra architektūrinio projekto. Nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK normų, pažeidimas padarytas tyčia, viršijant savo kompetencijos ribas.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutarimu V. K. skundą patenkino – panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba UAB „Vidstaka“ darbų vadovu. Statybos darbus pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos sutartį adresu Laisvės a. 2, Panevėžyje, pradėjo vykdyti 2008 m. spalio 2 d. Iki tos dienos statybos objekte dirbo UAB „Salidas“. 2008 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto istorinė dalis yra įtraukta į kultūros paveldą. 2008 m. rugpjūčio 18 d. išduotame statybos leidime komercinės - gyvenamosios paskirties pastatui statyti nėra kultūros paveldo departamento suderinimo (b. l. 52-55). UAB „Vidstaka“ 2008 m. spalio 24 d. priėmė į darbą A. D., kuris turi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą Nr. 0658, kurio veiklos rūšis yra tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovavimas. Byloje apklausus liudytoju V. P. nustatyta, kad A. D. į darbą buvo priimtas todėl, kad bendrovė suprato, jog toks darbuotojas jiems reikalingas, nes statybos darbai atliekami miesto istorinės dalies teritorijoje.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau tekste – paveldo įstatymas) 2 straipsnio 36 punktą tvarkomieji paveldosaugos darbai - tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. 37 punkte nurodyta, kad tvarkomieji statybos darbai - statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje. Teismas nustatė, kad tvarkomuosius statybos darbus V. K. atlikinėjo kultūros paveldo teritorijoje. Todėl šiuo atveju yra taikoma Paveldo įstatymo 23 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba dirba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministro patvirtinta tvarka. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad UAB „Vidstaka“, atlikdama tvarkomuosius statybos darbus Laisvės a. 2, Panevėžyje, turėjo turėti darbuotoją, kuris turėtų atitinkamą atestatą. Pateikta byloje darbo sutartis, liudytojų V. P., A. D. parodymais patvirtinama, kad toks darbuotojas buvo priimtas į darbą. Tas faktas, kad A. D. objekte apsilankė tik 2008 m. gruodžio 20 d., neužtraukia kitam darbų vadovui atsakomybės, kuris rūpinosi tik statybos darbais. Pažeidimo nurodyto tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime, numatyto Paveldo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje V. K. nepadarė, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Vidstaka“ atliko tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Teismas pažymėjo, kad byloje yra išduotas statybos leidimas bei yra pateikta projektinė dokumentacija. Ar šie dokumentai išduoti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, teismas šioje byloje nenagrinėjo. Kol minėti dokumentai nėra panaikinti nustatyta tvarka, jie yra galiojantys.
Teismas konstatavo, kad administracinis teisės pažeidimų protokolas surašytas ir priimtas nutarimas yra ne to asmens atžvilgiu, nes UAB „Vidstaka“ nuo 2008 m. spalio 27 d. turėjo darbuotoją, atsakingą už atliekamus tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo teritorijoje.
IV.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 22 dalį statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, yra įvardijami tvarkomaisiais statybos darbais. Toks įprastų statybos darbų atskyrimas specialia teisine kategorija atriboja tvarkomuosius statybos darbus nuo paprastų statybos darbų ir kelia specialius reikalavimus statytojams, statybos dalyviams bei yra specialiu administracinio teisės pažeidimo sudėties kvalifikuojančiu požymiu, sprendžiant teisinės atsakomybės taikymo klausimą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti ir vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuoti specialistai, o 7 dalis nustato, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, statinio ekspertizei, statinio techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų tvarka atestuotas darbų vadovas. Šiuo teisiniu reguliavimu iš įprastų statybos darbų skiriamos dvi statybos darbų rūšys: tvarkomieji paveldosaugos darbai - kuriems netaikomas Statybos įstatymas (LR Statybos įstatymo 1 str. 2 d. 2 p.) ir reikalingas atskiras leidimas, ir tvarkomieji statybos darbai, kuriems išduodamas vienas statybos leidimas ir taikomos abiejų įstatymų normos, tačiau abiem atvejais keliami tie patys reikalavimai subjektams - jais turi teisę būti tik nustatyta tvarka atestuoti asmenys, kadangi toks reikalavimas kyla iš specialios teisės normos.
Administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 91 straipsnį nesietinas su padariniais. Tai formalus administracinis teisės pažeidimas, kurio objektyvią pusę sudaro pati veika, todėl užtenka nustatyti tik patį faktą, kad asmuo padarė draudžiamą veiką. Tokiu pažeidimu nagrinėjamu atveju laikomas vadovavimas tvarkomiesiems statybos darbams ar specialių darbų atlikimas, neturint specialios teisės tokiems darbams vadovauti arba juos atlikti.
Tai, kad UAB „Vidstata“ turėjo atestuotą darbuotoją A. D., o darbų vadovas V. K. rūpinosi tik statybos darbais, negali būti vertinama kaip tinkamas objektyvių administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas.
Konkretaus administracinio teisės pažeidimo subjektu laikomas pakaltinamas asmuo, paskirtas vykdyti darbų vadovo pareigas konkrečiame objekte arba pasamdytas konkrečiam darbui statinio statybos vadovas. Specialius reikalavimus subjektui nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 ir 7 dalys. Pagal byloje pateikiamus faktinius duomenis UAB „Vidstata“ direktoriaus įsakymu 2008 m. spalio 27 d. Nr.144 „Dėl objekto priskyrimo ir saugaus darbo“ konkrečiam objektui Laisvės a. 2 Panevėžyje buvo paskirti du darbų vadovai - V. K. ir paveldosaugos tvarkomųjų darbų vadovas A. D.. Konkrečiame objekte galėjo būti atliekami tik tvarkomieji statybos darbai ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, tačiau pastariesiems nebuvo projekto ir leidimo, o tai, kad buvo vykdomi tvarkomieji statybos darbai ir jiems realiai vadovavo UAB „Vidstata“ dirbantis darbų vadovas V. K. yra patvirtinta administracinėje byloje surinktais ir pateiktais duomenimis.
Tvarkomieji paveldosaugos darbai yra atskira darbų rūšis, kuriems netaikomas Statybos įstatymas (LR Statybos įstatymo 1 str. 2 d. 2 p.) ir reikalingas atskiras leidimas, kurį išduoda Kultūros paveldo departamento teritoriniai padaliniai, pateikus nustatytos formos prašymą. Konkrečiam objektui tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti leidimas išduotas nebuvo ir į Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinį padalinį dėl tokio leidimo niekas nesikreipė. Iki 2008 m. gruodžio 16 d. paveldosaugos tvarkomųjų darbų vadovas A. D. nežinojo apie jo paskyrimą darbų vadovu konkrečiam objektui, nėra duomenų, kad jis vadovavo bet kokiems šiame objekte vykdomiems darbams, be to, Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui 2009 m. kovo 5 d. pateiktame pareiškime nurodo, kad duodamas parodymus Panevėžio apygardos administraciniam teismui jis teigė, kad nebuvo paskirtas darbų vadovu ir iki šiol nėra juo paskirtas, o 2008 m. gruodžio 20 d. UAB „Vidstata“ direktoriaus prašymu buvo atvykęs į objektą, turint tikslą nustatyti kokie tvarkomieji paveldosaugos darbai turėtų būti atliekami ir kokie buvo atlikti, kad galima būtų teikti pasiūlymus projektuotojui, rengiančiam projekto korektūrą. Byloje pateiktoje UAB „Vidstata“ direktoriaus įsakymo 2008 m. spalio 27 d. Nr. 144 „Dėl objekto priskyrimo ir saugaus darbo“ kopijoje nėra duomenų, kad su šiuo įsakymu darbuotojai būtų supažindinti, todėl kyla abejonių, kad rangovas tinkamai atliko savo pareigas nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Tuo tarpu darbų vadovas V. K. realiai vadovavo darbams. V. K. savo parodymuose neneigia vadovavęs darbams baigiant juostinius pamatus, o būtent šie darbai priskirtini paveldosaugos tvarkomiesiems darbams, kuriems nustatyta tvarka parengto projekto ir leidimo darbams neturėjo, tai matyti iš teismui pateiktos darbų fotofiksacijos.
Byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių išduoto statybos leidimo neteisėtumą.
Atsiliepimas
V. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnis numato kultūros paveldo objektų tvarkybos taisykles. Vadovaujantis įstatymo 2 straipsnio 14 punktu, kultūros paveldo objektai yra pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Pagal šią nuostatą, objektai, esantys adresu Laisvės a. 2, Panevėžyje nėra kultūros paveldo objektai.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 22 punktu ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 punktu statybos tvarkomieji darbai atliekami jau esančiuose statiniuose, kurie yra kultūros paveldo objektai. Nagrinėjamu atveju statomas naujas pastatas, kuris nėra pripažintas kultūros paveldo objektu. Taip pat statybos darbai nėra atliekami ir kultūros paveldo statinio teritorijoje. Kadangi statinys adresu Laisvės a. 2, Panevėžyje, nėra kultūros paveldo objektas taip pat jis nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, atliekami statybos darbai adresu Laisvės a. 2, Panevėžyje, nėra kultūros paveldo objektų tvarkomieji darbai. Todėl specialaus leidimo statybos darbų vadovui nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis nesilaikė Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų reikalavimų ir pažeidė Nekilnojamo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus. Atsakomybė už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pažeidimą numatyta ATPK 91 straipsnyje.
Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Pagal to paties straipsnio 5 dalies 5 punktą rangovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis numato, kad parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba dirba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. K., būdamas UAB „Vidstaka“ darbų vadovu, dirbo Panevėžio istorinės dalies teritorijoje ir LR kultūros vertybės - statinio apsaugos zonoje be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos ir specialaus atestato.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad administracinis teisės pažeidimų protokolas surašytas ir priimtas nutarimas yra ne to asmens atžvilgiu, nes UAB „Vidstaka“ nuo 2008 m. spalio 27 d. turėjo darbuotoją, atsakingą už atliekamus tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo teritorijoje.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka, kadangi tai, jog UAB „Vidstaka“ turėjo darbuotoją, atsakingą už atliekamus tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo teritorijoje, nepaneigė 2008 m. gruodžio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, t. y., kad V. K., būdamas UAB „Vidstaka“ darbų vadovu, dirbo Panevėžio istorinės dalies teritorijoje ir LR kultūros vertybės-statinio apsaugos zonoje be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos ir specialaus atestato.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimą, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė šių aplinkybių. Teismas nevertino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, t. y. ar V. K., būdamas UAB „Vidstata“ darbų vadovu, dirbo Panevėžio istorinės dalies teritorijoje ir LR kultūros vertybės-statinio apsaugos zonoje be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, parengtos projektinės dokumentacijos ir specialaus atestato.
Nepaneigus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 91 straipsnį, V. K. atžvilgiu nebuvo pagrindo. Todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.