Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-856-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2A-856-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00767-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
S. N.
Suinteresuotas asmuo
D.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-856-601/2011(Proceso Nr. 2-53-3-00767-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėjas Vitalijus KrivičiusKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei M. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1021-831/2010 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui S. N., suinteresuotam asmeniui D. J., dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad S. N. yra A. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. L. yra S. N. sūnus; 2) priteisti iš S. N. materialinį išlaikymą A. L. periodiniais mokėjimais kas mėnesį po 400,00 (keturis šimtus litų) Lt iki A. L. sueis 18 m. pavedant ieškovei uzufrukto teise tvarkyti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad jog byloje, atlikus DNR ekspertizę, kurios išvadose teigiama, kad S. N. yra vaiko A. L., tėvas su 99,99998 procento tikimybe, todėl yra pagrindas nustatyti atsakovo tėvystę ir priteisti šiam vienos ieškovės auginamam ir globojamam vaikui išlaikymą iš atsakovo. Teismo posėdžio metu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė pareiškė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma – 400 Lt yra pagrįsta ir pakankama tam, kad užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Teismo nuomone iš atsakovo nepilnamečiam sūnui turėtų būti priteista 400 Lt dydžio išlaikymas, periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, kuris kartu su teikiamu motinos (ieškovės) skiriamomis lėšomis, užtikrins būtinus vaiko auginimo, lavinimo, sveikatos priežiūros ir kt. poreikius, t.y. priteistino išlaikymo dydis atitiks vaiko poreikius ir interesus. Teismas taip pat pažymėjo, jog ateityje iš esmės pasikeitus nesusituokusių tėvų ar vaiko sveikatai, turtinei padėčiai, vaiko gyvenamajai ir (ar) faktinės globos vietai, kt. svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo ieškovei priteisė 1231,80 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 35,91 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 36 Lt žyminio mokesčio, dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nuo kurio pagal įstatymą ieškovė atleista, valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo 2010-12-30 sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Motyvuose nurodo:

1) teismas nemotyvavo, kodėl iš atsakovo priteisė 400 Lt išlaikymą, neatsižvelgė į atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi vienintelis atsakovo 4 asmenų šeimos pragyvenimo šaltinis yra atsakovo sugyventinės ir kitų 2 vaikų motinos gaunamas 700 Lt darbo užmokestis, bei kas mėnesį kintanti socialinė pašalpa, kuri mokama tokio dydžio, jog šeimos pajamos per mėnesį iš viso sudarytų 1300 Lt;

2) atsakovas jau daugiau kaip pusę metų neužsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu, kadangi neturi galimybių, yra dukters auginimo atostogose, be to pats neturi nei vieno automobilio;

3) nuo 2011-01-28 suėjus dukrai 3 m., atsakovas bus privertas stoti į darbo biržą, todėl jo šeimos materialinė padėtis dar labiau pablogės, kadangi dukra pradės lankyti darželį ir atsiras papildomų išlaidų;

4) teismas neatsižvelgė į atsakovo kitų vaikų interesus, jog patenkinus šalių sūnaus poreikius, kitiems 2 atsakovo vaikams (kaip ir kiekvienam šeimos nariui) lieka tik po 225 Lt per mėnesį;

5) teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei visos atsakovo šeimos, jos pajamos yra apie 2057 Lt per mėnesį, todėl ji turėtų teikti didesnį išlaikymą vaikui (po 500 Lt) nei atsakovas;

6) 250 Lt dydžio išlaikymas atitiktų atsakovo materialinę padėtį, leistų užtikrinti ne tik šalių sūnaus, bet ir kitų 2 atsakovo vaikų pragyvenimą, poreikius bei normalų vystimąsi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo 2010-12-30 teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) atsakovas gauna galimai pakankamas papildomas pajamas iš prekybos automobiliais (į vieną automobilį investuoja nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt), todėl nesistengia įsidarbinti, nors yra darbingas ir vengia prisidėti prie sūnaus išlaikymo;

2) išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą;

3) atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo, todėl nėra jokio pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios pareigos vykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad atsakovas S. N. yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, gaunamas darbo užmokestis – 2 057,28 Lt (b. l. 10). Atsakovas turi nekilnojamojo turto (butas su priklausiniais, b. l. 94-96), dvi registruotas transporto priemones (b. l. 87), iš kurių viena (VW Sharan), kaip nurodo ieškovė, ir dabar važinėja, nedirbantis (ieškovė nurodo, kad jis niekada nedirbo, jo pragyvenimo šaltinis yra automobilių remontas ir pardavimas bei kiti nelegalūs uždarbiai, realios jo pajamos apie 4 000 Lt į mėnesį), turi du vaikus su sugyventine D. J..

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius mažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų <...> ieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų Adomą.

Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių (ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo gyvenimo būdo, jo nelegalaus darbo; duomenų, kad atsakovas būtų kada nors oficialiai dirbęs, nėra ir pan.) darytina išvada, kad atsakovas slepia savo realias pajamas, kurių nustatyti nėra galimybės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas sūnui A. po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki jo pilnametystės, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį laikytina viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl priteistas iš apelianto išlaikymas (400 Lt) yra minimalus, užtikrinantis tik minimalius vaiko poreikius, todėl, tam, kad jį nustatyti mažesnį turi būti nustatyta itin bloga apelianto turtinė padėtis, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Apeliantas yra jaunas, darbingas vyras, gaunantis pajamas iš neoficialios darbinės veiklos, turintis nekilnojamojo turto bei dvi jo vardu registruotas transporto priemones, kas leidžia daryti išvadą, jog priteistas išlaikymas, nėra kliūtis tenkinti jo ir jo dar dviejų vaikų, būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius, dėl ko galėtų būti pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės (darbo užmokestis – 2 057,28 Lt), nes atsakovo gaunamų realių pajamų nėra galimybės įvertinti (oficialiai nedirbantis, gaunantis neoficialias pajamas). Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal tėvų gaunamas pajamas, bet ir pagal turimą turtą, o šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str., 3199 str.) ir procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt (b. l. 136) (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėVirginija Gudynienė