- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-896-622/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A.U.
- Atsakovas
- VšĮ „Klaipėdos regiono plėtros agentūra“, VšĮ „Scriptorium“
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R.Girevičius Procesinio sprendimo kategorijos 116.5.1., 117.1., 122.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. spalio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A.U. ieškinį atsakovams VšĮ „Klaipėdos regiono plėtros agentūra“, VšĮ „Scriptorium“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 30166 Lt skolą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal autorinę sutartį atliko autorinį kūrinį „Kuršių nerijos (abipus sienos) miškotvarkos tyrimai“. Už darbą ieškovui buvo sumokėta tik dalis autorinio honoraro. Kadangi ieškovas teikė paslaugas abiejų atsakovų užsakymu, todėl abu atsakovai yra atsakingi ieškovui dėl atlikto darbo apmokėjimo ir už darbą nesumokėta 30166 Lt suma turi būti priteista iš abiejų atsakovų solidariai.
Atsakovas VšĮ „Scriptorium“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 1 – ajam apylinkės teismui. Teigė, kad civiliniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir VšĮ „Scriptorium“, VšĮ „Klaipėdos regiono plėtros agentūra“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Klaipėdos regiono plėtros agentūra“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame be kita ko nurodė, kad už ieškovo atliktą darbą turi sumokėti VšĮ „Scriptorium“, o ne VšĮ „Klaipėdos regiono plėtros agentūra“.
Gavęs šiuos procesinius dokumentus Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. 2007 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė teismo priimti sprendimą už akių atsakovo VšĮ „Scriptorium“ atžvilgiu, nes jis nepateikė atsiliepimo. Teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Ieškovas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartį atsisakyti priimti sprendimą už akių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą ir nutarė jį grąžinti. Teismas nurodė, kad sprendimo už akių priėmimą reglamentuoja CPK 142 ir 285 straipsniai. Šiose normose nėra nuorodos, jog teismui motyvuota nutartimi nepriėmus sprendimo už akių, tokia nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, o teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. Nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nemotyvuotai buvo atsisakyta priimti sprendimą už akių, nors buvo visi įstatymo numatyti pagrindai jį priimti vieno iš atsakovų atžvilgiu. Sprendimo priėmimas už akių yra vienas iš galimų sprendimų civilinėje byloje, kurį priėmus užbaigiamas bylos nagrinėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog vienas iš atsakovų, t.y. VšĮ „Scriptorium“ pateikė teismui ne atsiliepimą į ieškinį, o prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Ieškovo atstovas prašė atsakovo VšĮ „Scriptorium“ atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą žodine nutartimi atmetė.
Teismo sprendimas už akių gali būti priimamas tik esant CPK numatytiems pagrindams, jame nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje esant asmenų daugetui, pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimą už akių galima priimti tik tuo atveju, kai yra fakultatyvusis bendrininkavimas, t.y. kada pareikštus reikalavimus keliems bendrininkams galima nagrinėti atskirai vienas nuo kito. Jei yra privalomas bendrininkavimas, tai sprendimas už akių vienos iš šalies atžvilgiu nėra galimas, nes galima situacija, kad toje pačioje byloje bus priimti du skirtingi sprendimai skirtingų asmenų atžvilgiu esant analogiškoms aplinkybėms ir dėl analogiškų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovas prašo skolą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Taigi ieškinio dalykas yra bendra atsakovų pareiga sumokėti ieškovui skolą, tai yra laikoma privalomuoju bendrininkavimu (CPK 43 straipsnio 1 dalis) ir sprendimas už akių vieno iš atsakovų atžvilgiu nėra galimas. Pažymėtina ir tai, jog Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad net ir esant visoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo už akių priėmimo, t.y. turi teisę vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais nepriimti sprendimo už akių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo vieno iš atsakovų atžvilgiu. Žodine tvarka gali būti priimamos nutartys, kurios atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis galima tada, kai tokia galimybė yra numatyta įstatyme bei kai tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti atskiruoju skundu nutartį atsisakyti priimti sprendimą už akių, toks atsisakymas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę žodine nutartimi išspręsti prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo ir pagrįstai atsisakė priimti 2007 m. rugpjūčio 16 d. atskirąjį skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuri yra neskundžiama.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.