Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2020-07-15 · Civilinė byla Nr. e2-6966-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
e2-6966-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01317-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Ieškovas
D. D.
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6966-1124/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01317-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 15 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. D. ieškinio atsakovei J. G. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas ieškovo, gyvenančio J. K., ieškinys atsakovei, su nepilnamečiu šalių vaiku gyvenančiai N. K., dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Šalies argumentai

2. Teismui sprendžiant pateikto ieškinio reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo jurisdikcijos klausimą, šiuo atveju taikytinos 1996 m. spalio 19 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija) nuostatos, kadangi prie šios Konvencijos yra prisijungusios visos trys šioje byloje figūruojančios valstybės – (duomenys neskelbtini) (ieškovo gyvenamoji vieta), (duomenys neskelbtini) (atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta), Lietuvos Respublika (atitinamo ieškovo ieškinio teismui pateikimo vieta). Pagal 1996 m. Konvencijos 1 straipsnio c punktą vienas Konvencijos tikslų – nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę. Remiantis 1996 m. Konvencijos 3 straipsnio a punktu, Konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos tėvų pareigų priskyrimui, vykdymui, panaikinimui ar apribojimui bei jų perdavimui kitiems asmenims. 1996 m. Konvencijos II skyriaus, reglamentuojančio jurisdikciją, 5 straipsnio 1 dalis numato, kad susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Tais atvejais, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikelia į kitą Susitariančiąją Valstybę, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos (aptariamo 5 straipsnio 2 dalis).

3. Šiuo atveju pagal šios nutarties 2 punkte aptartas 1996 m. Konvencijos nuostatas jurisdikciją spręsti ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo turi ne Lietuvos Respublikos teismai, o atitinkamas (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės, kurioje šiuo metu nuolat gyvena šalių nepilnametis vaikas, teismas.

4. Tuo tarpu sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo jurisdikcijos klausimą taikytinos 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. Konvencija) nuostatos. Aptariama Konvencija taikoma iš tėvų ir vaiko santykių kylančioms prievolėms išlaikyti jaunesnį nei 21 metų asmenį (2007 m. Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies a punktas). 2007 m. Konvencija Europos Sąjungos patvirtinta Tarybos 2011 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 2011/432/ES, šios Konvencijos šalimi, be kitų, yra ir (duomenys neskelbtini) – valstybė, kurioje su šalių nepilnamečiu vaiku gyvena atsakovė. Pagal Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo Europos bendrija sudarė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (2009/941/EB), protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – Protokolas) 1 straipsnio 1 punktą šiame Protokole nustatoma teisė, taikytina išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, įskaitant išlaikymo prievolę vaiko atžvilgiu, nepaisant tėvų šeiminės padėties. Šis Protokolas taikomas net jei taikytina teisė yra ne Susitariančiosios Valstybės teisė (Protokolo 2 straipsnis). Pagal Protokolo 3 straipsnio 1 dalį išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, išskyrus atvejus, kai šiame Protokole nustatyta kitaip. Jei kreditorius keičia nuolatinę gyvenamąją vietą, naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė taikoma nuo pakeitimo momento (Protokolo 3 straipsnio 2 dalis).

5. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas), jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas (Reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Reglamentą jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse taip pat turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo (Reglamento 3 straipsnio d punktas) – šioje nutartyje jau konstatuota, kad atitinkamą su tėvų pareigomis susijusį ieškovo ieškinio reikalavimą jurisdikciją nagrinėti turi atitinkamas (duomenys neskelbtini) teismas.

Šalies argumentai

6. Ieškovas ieškinyje nurodė ir neginčija, kad atsakovės (kreditorės) nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 4 punkte išdėstytas nuostatas, ir kitą ieškinio reikalavimą – dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, jurisdikciją spręsti turi būtent atitinkamas (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikos, teismas.

7. Taigi, šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pateiktas ieškinys, kurio reikalavimų dėl šioje nutartyje aptartų aplinkybių šis teismas neturi jurisdikcijos spręsti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ieškovui išaiškinant, kad jurisdikciją spręsti jo ieškinio reikalavimus turi atitinkamas (duomenys neskelbtini) teismas.

8. Žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje nebuvo įskaitytas, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas šia nutartimi nėra sprendžiamas (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutaria:

Ieškinį atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė