- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 2-444/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- I. D., A. M., M. M., V. K., R. K.
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-888-43/2006 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams I. D., A. M., M. M., V. K. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. D., A. M., M. M., V. K. ir R. K., kurio prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. vasario 21 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, tariamai sudarytą tarp ieškovo ir A. M., pripažinti, jog ši sutartis buvo paskolos sutartis tarp I. D. ir A. M., taip pat pripažinti negaliojančia 2002 m. balandžio 26 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. M., M. M. ir V. K., bei taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 5 000 Lt baudą bei priteisė iš ieškovo atsakovui R. K. 1 800 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybei – 59,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. 2007 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo paduoti. Taip pat ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, kad jo atlyginimas yra mažesnis už žyminio mokesčio sumą. Be to, kovo mėnesį jis turėjo sumokėti 2 800 Lt teismo išlaidoms padengti ir šiuo metu neturi jokių santaupų, yra beveik išnaudojęs banko jam suteiktą kredito limitą, yra skolingas advokatui už atstovavimą teismo procesuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi atnaujino paminėtą terminą, tačiau atmetė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovas apeliaciniu skundu ginčija 80 000 Lt sumą, todėl turėtų sumokėti 2 400 Lt dydžio žyminį mokestį. Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendė, kad ieškovas yra pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį. Šią išvadą teismas grindė Aplinkos apsaugos agentūros 2007 m. gegužės 5 d. pažyma apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kurią 2007 m. sausio-balandžio mėnesiais išmokėta 6 506,3 Lt, o taip pat aplinkybe, jog AB SEB Vilniaus bankas jam yra išdavęs kreditinę kortelę su 3 000 Lt dydžio kredito limitu. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas pateikė duomenis tik apie sąskaitų likučius 2007 m. gegužės 5 d. viename banke, tačiau nėra duomenų apie finansines operacijas, nėra duomenų iš kitų bankų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. D. prašo pakeisti minėtos teismo nutarties dalį žyminio mokesčio klausimu ir jo prašymą patenkinti. Nurodo, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog 2007 m. kovo mėnesį ieškovas turėjo sumokėti 2 800 Lt vykdymo išlaidų, o 2007 m. kovo 5 d. - 1500 Lt savo advokatui pagal teisinių paslaugų sutartį. Iki balandžio mėnesio iš uždirbtų 6 506,31 Lt ieškovas turėjo 4 300 Lt vien su teisminiais ginčais susijusių išlaidų. Ieškovo teigimu, teismas neatsižvelgė, jog banko suteiktas kredito limitas buvo didžiąja dalimi išnaudotas, todėl ieškovas negali pasiskolinti trūkstamos sumos šiam mokesčiui sumokėti. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendžia apie jo galėjimą sumokėti mokestį atsižvelgdamas į bendras pajamas per ilgesnį laikotarpį, nei kasmėnesines. Žyminiam mokesčiui reiktų taupyti ilgą laiką, o tai ribotų galimybę nedelsiant kreiptis į teismą. Teismas ignoruoja faktą, kad asmuo negali visų savo pajamų skirti žyminio mokesčio sumokėjimui, nes turi iš kitokių išlaidų (maistui, drabužiams, ryšio paslaugoms ir t. t.). Atlyginimas yra apie 1 570 Lt, o tai yra gerokai mažiau nei mokėtinas mokestis, todėl per trumpą laiką ieškovas lėšų, reikalingų visai žyminio mokesčio sumai sumokėti iš anksto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai R. K. ir V. K. prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad argumentai, jog ieškovas turėjo vykdymo išlaidų, turėjo sumokėti advokatui ir pan. neįrodo sunkios materialinės padėties. Be to, ieškovas šias išlaidas patyrė dėl savo paties veiksmų, pradėdamas nesibaigiantį bylinėjimosi procesą, kuris trunka jau daugiau kaip 5 metai. Atsakovų nuomone, ieškovas, įvertinus jo pajamas bei banko suteiktą kredito limitą, gali sumokėti žyminį mokestį. Asmens turtinę padėtį apsprendžia ne duomenys apie jo vieno mėnesio pajamas, bet duomenys apie gaunamas pajamas už ilgesnį laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Žyminis mokestis - tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Šio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei mokėjimo atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Kaip žinoma, pagal CPK 84 straipsnį asmeniui padavus motyvuotą ir pagrįstą prašymą, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis panaudoja nusprendęs, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta.
Nagrinėjamu atveju už paduodamą apeliacinį skundą ieškovas turėtų sumokėti 2 400 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), o prašymą atidėti šio mokesčio sumokėjimą grindžia sunkia turtine padėtimi (t. 2, b. l. 4). Sutinkamai su civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 12 str.) kiekviena proceso šalis, taip pat ir apeliantas, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tai yra mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą (CPK 178 str.). Prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą apeliantas nurodė, kad jo atlyginimas yra gerokai mažesnis už sumokėtiną žyminį mokestį. Be to, kovo mėnesį jis turėjo sumokėti 2 800 Lt teismo išlaidoms padengti ir šiuo metu neturi jokių santaupų, yra beveik išnaudojęs AB SEB Vilniaus banko jam suteiktą kredito limitą, yra skolingas advokatui U. Pėdnyčiai už atstovavimą teismo procesuose. Teigė, kad dėl šio, paduodamas apeliacinį skundą, negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, bet gali sukaupti reikiamą sumą iki sprendimo priėmimo dienos. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė pažymą apie 2007 m. sausio-balandžio mėnesiais išmokėtą 6 506,3 Lt darbo užmokestį, duomenis iš AB SEB Vilniaus banko, jog jam yra išduota kreditinė kortelė su 3 000 Lt dydžio kredito limitu bei iš AB DnB Nord banko Vilniaus skyriaus, jog jo sąskaitose pinigų likutis 2007 m. gegužės 5 d. buvo 445, 41 Lt, taip pat antstolio V. Milevičiaus 2007 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. 0013/07/00319 užbaigti vykdomąją bylą, skolininkui V. D. sumokėjus 2 800 Lt skolą (t. 2, b. l. 5 – 8).
Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į visas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl akivaizdu, jog turtinę padėtį bei pragyvenimo lygį atspindi ne tik gaunamos pajamos, bet ir daromos išlaidos, turimas kilnojamas, nekilnojamas, finansinis turtas, šeiminė padėtis, išlaikomų asmenų buvimas ir kt. Šias aplinkybes galėtų atskleisti šeimos metinė turto ir pajamų deklaracija (jos pateikimas ir gavimas neapmokestinamas), kiti dokumentai, tačiau apeliantas jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, taip pat tiria ir vertina įrodymus.
Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus bei pateiktus įrodymus, teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad leistų spręsti, jog minėto dydžio žyminis mokestis jam yra per sunki našta ir taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas. Apelianto skunde nurodyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 185, 329, 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.