- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- e2-12871-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08862-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui I. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus V. S. ir M. S. bendraskolio, 26 608,21 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog 2007-08-09 tarp pradinio kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko (dabar – AB SEB bankas) ir V. S. sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718013918-65 (su pakeitimais bei papildymais), pagal kurią AB SEB Vilniaus bankas įsipareigojo suteikti V. S. 54 584,52 Eur kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti, o V. S. įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007-08-09 tarp pradinio kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko ir atsakovo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/07/274, pagal kurią atsakovas laidavo už kredito gavėjus V. S. ir jos sutuoktinį M. S. ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti AB SEB Vilniaus bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjai, jeigu kredito gavėjai, už kuriuos laiduojama, neįvykdys AB SEB Vilniaus bankui visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2007-08-09 kredito sutartį. 2007-09-03 tarp ieškovės ir V. S. sudaryta draudimo sutartis, kuria apdrausta kredito gavėjų prievolė grąžinti kreditą AB SEB Vilniaus bankui. 2013-08-09 AB SEB bankas 2007-08-09 kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir 2013-08-30 kreipėsi į ieškovę dėl 53 106,38 Eur draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovės 2014-08-06 sprendimu AB SEB Vilniaus bankui sumokėta 52 258,86 Eur draudimo išmoka. 2017-01-30 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-10-1565 buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 26 281,00 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15208-1030/2018 buvo nutraukta V. S. ir M. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad visus įsipareigojimus, kylančius iš draudimo sutarties ir kredito sutarties, po santuokos nutraukimo M. S. ir V. S. lieka atsakingi solidariai. 2018-06-12 tarp ieškovės ir pradinio kreditoriaus AB SEB banko sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises pagal 2007-08-09 kredito ir laidavimo sutartis dėl likusios 26 391,01 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2015-12-15 iki visiško skolos išieškojimo dienos, 153,86 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo atlikimą, 81,88 Eur turto draudimo išlaidų bei kitų įstatymų nustatytų teisių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 26 372,47 Eur skola, 153,86 Eur išlaidos už vykdomojo įrašo atlikimą, 81,88 Eur turto draudimo išlaidos, iš viso 26 608,21 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Pradinis kreditorius AB SEB bankas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė kredito gavėjams V. S. ir M. S. kreditą, tačiau jie sutartyje nustatytais terminais kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų negrąžino, todėl laikytina, kad kredito gavėjai pažeidė prievolę. Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). AB SEB Vilniaus bankas savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (CK 6.101, 6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo, kaip solidaraus V. S. ir M. S. bendraskolio, priteistina 26 608,21 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-27 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 637,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, t.y. 599,00 Eur žyminis mokestis už ieškinyje pareikštus reikalavimus ir 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 147,52 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš viso 784,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo I. S., kaip solidaraus V. S. ir M. S., bendraskolio 26 608,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26 608,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.