Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintiesiems A.S. ir A.P., jų gynėjams advokatams Irenai Andriuškevičienei, Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A.S. pagal LR BK 300 str. 3d. ir 228 str. 1d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, bei A.P. pagal LR BK 228 str. 1d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.S. buvo išteisintas, kaltinant LR BK 300 str. 3d. tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju- Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, 2006 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus rajono savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą-2006-02-13 leidimą Nr. 8, leidžiantį kirsti medžius Žuvinto biosferos rezervate, išduodamas šį leidimą atgaline data ir įrašydamas jame žinomai neteisingą šio dokumento išdavimo datą “2006-02-13”, žyminčią dokumento galiojimo pradžią nuo 2006-02-13, nors faktiškai leidimas buvo surašytas vėliau, bei įrašydamas jame žinomai neteisingą dokumento numerį “8”, nors tokiu numeriu jau buvo išduotas kitas leidimas, ir tokiais nusikalstamais veiksmais jis padarė didelės žalos valstybei, kadangi sumenkino ir diskreditavo Lietuvos valstybės tarnautojo vardą bei diskreditavo valstybės savivaldos institucijos paskirtį ir funkcijas, bei apsunkino galimybę atitinkamoms valstybės institucijoms ištirti neteisėtą medžių kirtimą Žuvinto biosferos rezervate.

Be to, A.S. buvo išteisintas, kaltinant LR BK 228 str. 1d. tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju- Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, 2006 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus rajono savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo savo įgaliojimus, išduodamas 2006-02-13 leidimą Nr. 8, leidžiantį kirsti medžius Žuvinto biosferos rezervate, o būtent:

pažeisdamas 2000-01-20 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13 patvirtintų Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklių Alytaus rajone 10 p. reikalavimus, neapžiūrėjo prašomų leisti kirsti medžių Žuvinto biosferos rezervate ir nesurašė akto dėl želdinių būklės, numatomų kirsti medžių ir krūmų rūšies, skersmens, motyvų dėl želdinių rekonstrukcijos būtinumo, darbų etapų, išvadų dėl vertės atlyginimo,

pažeisdamas 2001-05-18 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 10 p. reikalavimus, nepažymėjo specialiu žymekliu ar dažais numatomų kirsti medžių,

pažeisdamas 2000-01-20 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13 patvirtintų Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklių Alytaus rajone 11 p. reikalavimus ir 2001-05-18 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 10 p. reikalavimus, nesuderino leidimo su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūra,

viršydamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Architekto tarnybos statinių naudojimo priežiūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo jam suteiktus tarnybinius įgaliojimus, išdavė 2006-02-13 leidimą Nr. 8, leidžiantį kirsti medžius Žuvinto biosferos rezervate, nors teisės išduoti tokį leidimą neturėjo,

tokiais nusikalstamais veiksmais padarė didelės žalos valstybei, kadangi sumenkino ir diskreditavo Lietuvos valstybės tarnautojo vardą bei diskreditavo valstybės savivaldos institucijos paskirtį ir funkcijas, bei apsunkino galimybę atitinkamoms valstybės institucijoms ištirti neteisėtą medžių kirtimą Žuvinto biosferos rezervate.

A.P. buvo išteisintas, kaltinant LR BK 228 str. 1d. tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju-Žuvinto biosferos rezervato direktoriumi, laikotarpyje nuo 2005 m. spalio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2006 m. vasario 13 d. Alytaus rajone Simno sen. Aleknonių km. esančiame Žuvinto biosferos rezervate, pažeisdamas 1999-07-08 Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 8 p. reikalavimus, 2001-05-18 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 5 p., 9 p., 14 p., reikalavimus bei 2000-01-20 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13 patvirtintų Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklių Alytaus rajone 7 p. reikalavimus, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės leidimo kirsti želdinius, augančius saugomose teritorijose, ir neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto želdinių pertvarkymo projekto bei schemos, neteisėtai duodamas nurodymą sau pavaldiems darbuotojams iškirsti 2 juodalksnius, 1 beržą, 3 gluosnius ir 10 blindžių, ir 2006 m. vasario 13 d., neteisėtai duodamas nurodymą sau pavaldiems darbuotojams iškirsti 39 juodalksnius, 21 beržą, 9 drebules, 12 gluosnių ir 1 blindę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos valstybei, kadangi sumenkino ir diskreditavo Lietuvos valstybės tarnautojo vardą bei sumenkino ir diskreditavo valstybės institucijos, kurios paskirtis saugoti ir puoselėti gamtą, autoritetą ir prestižą.

Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-10-03 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A.S. pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 3d. ir 228 str. 1d. ir nuteisti: pagal BK 300 str. 3d. – 10 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, pagal BK 228 str. 1d. – 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. bausmes subendrinus, paskirti galutinę subendrintą bausmė – 11 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; A.P. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 1d. ir nuteisti 2 metams atimant teisę dirbti valstybės tarnautoju arba jam prilygintam asmeniui.

Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo nustatytų bylos aplinkybių.

A.S. suklastojo Alytaus rajono savivaldybės 2006-02-13 leidimą Nr.8, išduodamas jį atgaline data. Teismas kaltinimo dalyje dėl A. S. leidimo kirsti medžius suklastojimo neatsižvelgė į tai, kad liudytoja M. D. parodė, jog medžių kirtimas vyko 2006-02-13, kad būtent šią dieną ji paskambino į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, paskambino savo sūnui J. D. ir dukrai B. M. apie 2006-02-13 kertamus medžius. Šio dokumento suklastojimo faktą patvirtina ir tai, kad 2006-02-21 atliekant patikrinimą dėl medžių kirtimo, kaltinamasis A. P. komisijai nepateikė leidimo kirsti medžius, teigdamas, kad tokio leidimo nereikia, nors buvo prašomą pateikti tokį leidimą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad medžiai buvo iškirsti 2006-02-13 neturint leidimo juos kirsti. Vien tik tai, kad liudytojos M. D. skambutis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą nebuvo užfiksuotas, negali būti pagrindas atmesti šios liudytojos parodymus, nes AB „TEO “ pateikė pažymą, jog dėl įrangos gedimo, mobilaus operatoriaus perduoto skambinančio numerių ir panašių techninių priežasčių skambutis į TEO abonentus gali būti neužfiksuotas. Be to, leidimo kirsti medžius A. P. neparodė ne tik komisijai, bet žurnalistei liudytojai L. P. Tai, kad leidimas kirsti medžius nebuvo išduotas, patvirtina kitų analogiškų leidimų numeracijų ir datų seka.

Apeliantas nesutinka ir su kaltinamojo A. P. teismui pateiktų nuotraukų, kuriose 2006-02-14 užfiksuoti medžių kirtimo darbai, vertinimu. Teismas nesirėmė LTEC duomenimis, kad tiek kompiuteryje, tiek skaitmeniniame aparate yra galimybė koreguoti fotografavimo datą ir laiką, tačiau ekspertams buvo pateikta tik kompiuterinė laikmena ir nebuvo pateikta ir ištirta skaitmeninė foto kamera. Dėl to LTEC tyrimo duomenys yra nepilni, iki galo neištirtos su tuo susijusios aplinkybės.

Be to, Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas kaltinimo dalyje dėl A. S. piktnaudžiavimo tarnyba dėl 2000-01-20 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13 patvirtintų Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimo negalėjo spręsti dėl šių taisyklių negaliojimo, remdamasis aukštesnės galios teisės norminio akto negaliojimu. Šių taisyklių, patvirtintų Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13, galiojimas laike tiesiogiai nesusietas su aukštesnės galios teisės aktu. Todėl A. S. pažeidė šių taisyklių 10 ir 11 punktus tuo, kad nesilaikė privalomos leidimo išdavimo procedūros (neapžiūrėjo medžių, nesurašė patikrinimo akto, nesuderino leidimo su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūra).

Apelianto nuomone, nepagrįsti teismo teiginiai, kad leidimo kirsti medžius nereikėjo derinti remiantis 2001-05-18 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtinta „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka“, nes buvo patvirtintas Žuvinto biosferos rezervato vidinės miškotvarkos projektas, taksoraštis. Vyr. prokuroro pavaduotojo teigimu, leidimą kirsti medžius reikėjo derinti, nes Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklių 11 punkte nurodyti konkretūs duomenys, kuriems esant nereikia derinti leidimo su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu, t.y. jei projekte yra pateikti duomenys apie kertamų medžių ir krūmų rūšinę sudėtį, skaičių, jų augimo vietas. Tačiau Žuvinto biosferos rezervato vidinės miškotvarkos projekte ir taksoraštyje yra ne visi reikalaujami duomenys, pvz., nėra duomenų apie kertamų medžių skaičių. Tai reiškia, kad leidimas kirsti medžius turėjo būti derinamas su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu, o to A. S. neįvykdė. Tai, kad nuo 2007-03-04 pasikeitė leidimų išdavimo tvarka ir šiuo metu nereikia jų derinti su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu, neturi reikšmės, kadangi tuo metu nauja tvarka dar negaliojo.

Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nuomone, A. S. , išduodamas leidimą, viršijo įgaliojimus, nes A. S. į Alytaus rajono savivaldybę priimtas dirbi Architekto tarnybos statinių naudojimo priežiūros vyriausiuoju specialistu, o jo pareigybės aprašymas susijęs su architekto tarnybos statinių naudojimo priežiūra, taigi jam nebuvo suteikta teisė vienasmeniškai išduoti leidimus kirsti. Tokio leidimo jis negalėjo išduoti net ir būdamas Želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos pirmininku, nes leidimus išduoda tik komisija. Dėl šių įgaliojimų viršijimo jis piktnaudžiavo tarnyba.

Apelianto skundo argumentais konstatavus A. S. leidimo kirsti medžius suklastojimo faktą, apeliacinės instancijos teismas turėtų konstatuoti ir kito kaltinamojo - A. P. piktnaudžiavimą, nes jis nurodė sau pavaldiems asmenims kirsti medžius be leidimo. Juo labiau, kad A. P. Alytaus rajono savivaldybei 2006-02-13 pateikdamas prašymą išduoti leidimą kirsti medžius, šį prašymą grindė Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu, kuris Aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas tik 2006-06-23. Taigi A. P. prašymo pateikimo metu rėmėsi galutinai nesuderintu ir ministro nepatvirtintu Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu. Todėl A. P. pateikė aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą prašymą išduoti leidimą, tuo pažeidė LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintos „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus ir pinktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nuomone, A. P. pažeidė ir 2001-05-18 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 274 patvirtintos „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos“ 5 punkto reikalavimus, nes medžius kirto remdamasis nepatvirtintu Miškotvarkos projektu ir Tvarkymu planu (jie Aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtinti tik 2006-06-23).

Taip pat A. P. piktnaudžiavimą patvirtina tai, kad nuo 2005 m. spalio iki 2006-02-13 kitoje Rezervato teritorijoje buvo kertami medžiai, kurie buvo sveiki, ne sausuoliai ir vėjo neišvartyti. Apie tai patvirtino liudytojai M. D., J. D., B. M., R. M., J. S. Apeliantas daro išvadą, kad ir 2006-04-04 patikrinimo akte nurodyti iškirsti medžiai buvo kertami be leidimo, pažeidžiant norminius aktus.

Be to, A. P. pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 8 p. reikalavimus ir valstybės tarnybos principus, nes pažeidė kaltinime nurodytus teisės norminius aktus ir neteisėtai iškirto medžius.

Išteisintasis A.P. atsikirtimu į Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti. Nurodė, kad A. P. teigiama charakteristika patvirtina, jog jis tinkamai atlieka savo pareigas ir nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo. Želdinių pertvarkymo darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą Vidinės miškotvarkos projektą, pagal kurį ir buvo išduotas leidimas kirsti medžius ir krūmus. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos M. D. parodymais, nes teisme ji neatsiminė telefono numerio, iš kurio skambino į VSTT, jos telefono išklotinėse 2006-02-13 nebuvo užfiksuotas toks skambutis, o dėl jos gyvenamojo namo užstojimo ūkiniais pastatais ji iš viso negalėjo matyti kirtimo darbų. Be to, nei vienas liudytojas neparodė, kada tiksliai buvo kertami medžiai – 2006-02-13 ar 14 d. Išteisintasis nesutinka ir su prokuroro skundo argumentu dėl skaitmeninių foto nuotraukų, nurodydamas, kad teisiamojo posėdžio pats prokuroras neprašė tirti foto kameros, o tik foto nuotraukas. Priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai patvirtinto miškotvarkos projekto aiškinamajam rašte nurodyti duomenys apie medžių rūšį, sudėtį, amžių, skaičių, aukštį. Be to, vien jau prašymo dėl leidimo išdavimo pateikimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių priežasčių, išteisintojo A. P. nuomone, vyr. prokuroras nepagrįstai plečiamai aiškina įrodymų esmę, nedetalizuoja ir neįrodinėja didelės žalos, kaip nusikaltimo sudėties būtinojo požymio, pateikia tik prielaidas, o ne konkrečius ir neginčijamus įrodymus, patvirtinančius jo kaltę. Dėl to A. P. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, ir jis išteisintas teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, išteisintuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir kaltinamųjų atžvilgiu priėmė teisėtą bei pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentai, kad medžių kirtimas vyko 2006-02-13, o ne 2006-02-14, yra neįrodyti bei nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir prieštarauja kitiems nešališko teismo ištirtiems bei įvertintiems įrodymams. Vien tik liudytojos M. D. parodymai, jog medžiai buvo kertami 2006-02-13, nepatvirtina šios aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, nes iš jos telefono išklotinių buvo nustatyta, kad ji į Saugomų teritorijų tarnybą skambino ne 2006-02-13, o 2006-02-14 dieną. Kiti liudytojai - J. D., B. M. – nematė, kad medžiai buvo kertami, todėl ir negalėjo parodyti apie tikslią jų kirtimo datą. Vien tik tai, kad AB „TEO“ pateikė pažymą, jog dėl įrangos gedimo, mobilaus operatoriaus perduoto skambinančio numerių ir panašių techninių priežasčių skambutis į TEO abonentus (šiuo atveju į Saugomų teritorijų tarnybą, esančią Vilniuje) gali būti neužfiksuotas, neduoda pagrindo patvirtinti liudytojos M. D. parodymus. Priešingai, tokio skambučio neužfiksavimas 2006-02-13, tačiau jo užfiksavimas sekančią dieną, paneigia liudytojos parodymus. Be to, jų nepatvirtina ir tos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2006-02-13 kaltinamasis A. P. buvo Alytaus rajono savivaldybėje dėl leidimo kirsti medžius išdavimo. Taigi tą dieną A. P. negalėjo sau pavaldiems Žuvinto darbuotojams duoti nurodymą kirsti medžius. Vyr. prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad AB „TEO“ pažyma apie skambučio galimą neužfiksavimą dėl techninių priežasčių vertintinas kaip prielaida, kuria draudžiama grįsti apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Ši prielaida buvo ne tik kad pašalinta, bet ir paneigta jau aukščiau minėtais teismo įrodymais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad medžių kirtimas Žuvinto teritorijoje įvyko ne 2006-02-13 dieną.

Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2006-02-14 dieną įvykę medžių kirtimo darbai buvo užfiksuoti skaitmenine fotokamera. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog būtent šią dieną vyko darbai. Šių nuotraukų galimo suklastojimo faktas buvo tirtas specialistų ir motyvuotai paneigtas, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šiomis fotonuotraukomis. Vien tik apelianto argumentai, kad specialistams nebuvo pateikta ištirti pati foto kamera, o tik foto nuotraukos, atmetamas kaip nepagrįstas, nes papildomas specialius tyrimas būtų tik išvestinis, kas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, paskirti tokį papildomą tyrimą nėra jokios būtinybės, nes foto nuotraukų originalumas specialistų jau ištirtas bei pateikta išvada.

Teisėjų kolegija sutinka ir su apylinkės teismo norminių teisės aktų galiojimo vertinimu. Nustatyta, kad 2000-01-20 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13 patvirtintos „Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklės“ buvo priimtos tiesiogiai įgyvendinant 1999-03-05 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 74 patvirtintą „Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių juos iškirtus, atlyginimą tvarką“ (Žin., 1999, Nr. 26-741). Tačiau vėliau šis Aplinkos ministro įsakymas pripažintas netekęs galios, nes įsigaliojo naujasis 2001-05-18 Aplinkos ministro įsakymas Nr. 274 tuo pačiu klausimu (Žin., 2001, Nr. 45-1603). Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad pripažinus negaliojančiu aukštesnės galios teisės norminį aktą, netenka galios ir jo pagrindu priimti išvestiniai ir susiję žemesnės galios teisės norminiai aktai, todėl jo nuostatų pažeidimu negalima kaltinti. Priešingu atveju, būtų tiesioginis prieštaravimas tarp aukštesnės ir žemesnės galios teisės norminių aktų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija laiko nepagrįstą apelianto argumentą, kad žemesnės galios teisės norminis aktas negalėjo automatiškai prarasti galiojimo, nes jo niekas nepanaikino ir to nenumatė aukštesnės galios naujai priimtas Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymas Nr. 274. Sutikus su šiais vyr. prokuroro pavaduotojo argumentais, būtų konstatuotas teisinis chaosas, teisės šaltinių hierarchijos sistemos pažeidimas, kas įneštų pagrįstų teisinių abejonių kaltės pagrįstumui, o abejonėmis (tiek faktinėmis, tiek teisinėmis) draudžiama grįsti apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Todėl nėra teisinio pagrindo kaltinant A. S. 2000-01-20 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 13 patvirtintų Želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimu, t.y. tuo, kad A. S. neapžiūrėjo medžių, nesurašė patikrinimo akto, nesuderino leidimo su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūra.

Kaip nepagrįsti atmetami ir tie apeliacinio skundo argumentai, kad leidimą kirsti medžius reikėjo derinti su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu. Šį būtiną derinimą nustatė jau minėtas Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymas Nr. 274. Tačiau pats apeliantas pripažino, kad nuo 2007-03-04 pasikeitė leidimų išdavimo tvarka ir šiuo metu nereikia jų derinti su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu. Tai reiškia, kad nuo 2007-03-04 negali kilti teisinė atsakomybė už leidimo kirsti medžius nesuderinimą. Tuo pačiu vertintina, kad nuo 2007-03-04 įsigaliojusi nauja leidimų išdavimo tvarka švelnina nuteistojo A. S. teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, ši nauja leidimų išdavimo tvarka prilyginama baudžiamajam įstatymui, kuris panaikina A. S. veikos (neveikimo, nederinant leidimo kirsti medžius su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu) nusikalstamumą, todėl pagal BK 3 str. 2d. lengvina nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Dėl to kaltinamojo A. S. negalima kaltinti veikos padarymo metu galiojusia griežtesne Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymu Nr. 274 patvirtina leidimų išdavimo tvarka, nes šiuo metu atsakomybė už leidimų nesuderinimą nenumatyta.

Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaltinamasis A. S., išduodamas leidimą, neviršijo savo įgaliojimų, nors į Alytaus rajono savivaldybę buvo priimtas dirbi Architekto tarnybos statinių naudojimo priežiūros vyriausiuoju specialistu. Kaltinamojo A. S., liudytojo V. M. parodymais nustatyta, kad 2006-02-13 savivaldybės administracijos direktorius V. M. kaltinamojo A. P. prašymo dėl leidimo kirsti medžius išdavimo klausimo nagrinėjimą pavedė spręsti A. S. Šis pavedimas buvo įformintas ant prašymo uždedant rezoliuciją ir žodžiu A. S. paaiškinant šio pavedimo esmę ir priežastis. Iš A. S. ir V. M. parodymų matyti, kad tokių prašymų nagrinėjimo ir leidimų išdavimų klausimus savivaldybėje paprastai sprendė liudytoja S. R., tačiau 2006-02-13 dieną ji atostogavo. Kadangi administracijos direktoriaus nuomone, šio prašymo išnagrinėjimas negalėjo delsti ir sprendimas dėl leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti turėjo būti priimtas nelaukiant kol iš atostogų grįš S. R., atsižvelgiant į tuomet palankias oro sąlygas ir darbų ypatumus, tai šį prašymą išnagrinėjo ir leidimą išdavė A. S., kuris ir anksčiau tai darydavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracijos direktorius V. M. išsprendė S. R. ad hoc pavadavimo klausimą. Taigi A. S. veikė ne savo iniciatyva, o pagal pareigas aukštesnio valstybės tarnautojo pavedimu, todėl šiuo atveju vienkartinai vykdė asmens, kurį pavadavo, pareigas. Dėl to, kad A. S. laikinai vieno prašymo nagrinėjimo metu pavadavo S. R., jis turėjo teisę ir pareigą nagrinėti A. P. prašymą ir išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą. Taigi A. S. veikė teisėtai ir neviršijo savo įgaliojimų, todėl už tai negali jam kilti baudžiamoji atsakomybė.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad A. S. turėjo teisę išduoti leidimą kirsti medžius, konstatuotina ir tai, kad A. S. šio leidimo nesuklastojo. Vien tik leidimo datos ir numeracijos nesutapimas su kitais analogiškais leidimais nesuponuoja A. S. kaltės dėl suklastojimo. Nustatyta, kad prašymai dėl leidimų išdavimo savivaldybėje nebuvo registruojami į žurnalą, kad tokius leidimus paprastai išduodavo kita valstybės tarnautoja. Dėl to A. S. nežinojo ir negalėjo žinoti sekančio leidimo numerio. Taigi nėra objektyvių duomenų, kad A. S. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Tai reiškia, kad nėra pagrindo nustatyti piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtį ir kito kaltinamojo - A. P. veikoje. Byloje liko nepaneigti įrodymai, kad A. P. sau pavaldiems Žuvinto rezervato darbuotojams nurodė kirsti medžius 2006-02-14, t.y. jau turėdamas prieš vieną dieną savivaldybės administracijos išduotą leidimą kirsti medžius. Vien tik tai, kad patikrinimo metu A. P. šio leidimo komisijos nariams nepateikė, nesuponuoja jo kaltės, nes toks leidimas buvo pateiktas vėliau. Apelianto argumentai, kad A. P. į savivaldybę su prašymu išduoti leidimą kreipėsi remdamasis Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu, kuris kreipimosi metu dar negaliojo, nes Aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas tik 2006-06-23, nereiškia jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Juk A. P. pats nenagrinėjo prašymo pagrįstumo ir pats neišdavė leidimo kirsti medžius. Nustatyta, jog jis tik pateikė savivaldybei tokį prašymą, tačiau jo nagrinėjimo klausimas buvo pavestas spręsti A. S. Būtent šis valstybės tarnautojas turėjo teisę įvertinti prašymo pagrįstumą, atsižvelgti, kad dar nėra patvirtintas Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planas. Tačiau dėl šios aplinkybės A. S. joks kaltinimas nėra pateiktas, taigi nėra procesinio pagrindo konstatuoti nei A. P., nei A. S. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nuo 2005 m. spalio iki 2006-02-13 kitoje Rezervato teritorijoje buvo kertami medžiai, kurie buvo sveiki, ne sausuoliai ir vėjo neišvartyti. Šiuos argumentus patvirtina tik liudytojos M. D. parodymai, kuri nėra Žuvinto rezervato darbuotoja, nėra miškų specialistė ir neturi specialių žinių apie medžių išvartas, išsausėjimą ar sirgimą miškų ligomis ir pan. Taigi liko nepaneigti kaltinamojo A. P. parodymai, jog iki 2006-02-14 buvo tvarkomi vėjavartai, bebrų nugraužti, nudžiūvę medžiai ir krūmai, kurių tvarkymui nebūtinas leidimas. Pažymėtina, kad nei viena tikrinimo komisija nenustatė neteisėto medžių ar krūmų iškirtimo laikotarpiu nuo 2005 m. spalio iki 2006-02-14. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro kaltinimas šioje dalyje yra pagrįstas tik prielaida, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys.

Teisėjų kolegijai nenustačius, kad A. S. ir A. P. pažeidė jų tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės norminius aktus, konstatuotina, jog jie nepažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamieji pirmosios instancijos teismo išteisinti teisėtai ir pagrįstai, todėl vyr. prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.