Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „Gijanas“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus vyresn. specialistas T. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog atliekant operatyvų patikrinimą medienos apdirbimo ceche, esančiame adresu Krucių k., Mažeikių r., priklausančiame UAB „Gijanas“ nustatyta, jog S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą L. P. naudai, kuris turėdamas darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitaręs su S. D. dėl tam tikro darbo, t.y. staliaus pareigų, taip pat darbo atlikimo tvarkos, įstatymo nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido jam dirbti nelegalų darbą jo naudai, o S. D. paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai L. P. aprūpintas darbo priemonėmis ir įrankiais apie dvi savaites dirbo bendrovei priklausančiame medienos apdirbimo ceche, iš L. P. gaudamas atliekamų darbų nurodymus ir dirbdamas penkias dienas per savaitę po 8 valandas per dieną. Nurodė, jog tokiais savo veiksmais L. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 bei 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. P. teismo posėdyje pripažino padaręs teisės pažeidimą ir parodė, jog darbo sutarties su S. D. nesudarė dėl savo aplaidumo, buvo tik pradėjęs verslą, verslo pradžia buvo sunki, jis ir dirbo, ir vadovavo, todėl nesuspėjo per dvi savaites sutvarkyti priėmimo į darbą dokumentų. Be to, motyvuodamas tuo, jog tik pradėjo verslą, jo pajamos yra nedidelės, turi mažą vaiką, žmona yra vaiko auginimo atostogose, su žmona yra paėmę iš banko paskolą, prašė skirti kuo mažiausią baudą ir jos mokėjimą išdėstyti per metus.

S. D., apklaustas liudytoju, parodė, jog pradėjo dirbti UAB „Dujoda“, po to pasakė, kad perves dirbti į kitą įmonę, bet jokių dokumentų jis nematė ir nežinojo, kad UAB „Gijanas“ dirba nelegaliai. Pažymėjo, jog už darbą gavo tokį pat minimalų atlyginimą.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

L. P. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2015 m. kovo 19 d. Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus vyresn. specialisto T. Š. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 049264 bei 2015 m. kovo 12 d. operatyvaus patikinimo pažyma Nr. FR1043-2292, kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas; S. D. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo L. P. paaiškinimais teisme, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo L. P. asmenybę – anksčiau nėra baustas už jokius teisės pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina bauda, kurios dydis mažintinas nuo baudos dydžio straipsnio sankcijoje vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis)

Atsižvelgiant į L. P. prašymą, į paskirtos baudos dydį, į tai, kad jo pajamos tik 128,45 € per mėnesį, paskirtos 868 € dydžio baudos mokėjimas išdėstytinas per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 72,33 €, paskutinį mėnesį – 72,37 € (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30², 224, 287, 313 straipsniais, teismas

nutaria:

L. P. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

L. P. paskirtos 868 € dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 72,33 €, paskutinį mėnesį – 72,37 €.

Išaiškinti L. P., jog baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąs-kaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6020, baudos mėnesio įmokų mokėjimo kvitus pateikiant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamentui.

Nustatytu laiku (iki 2016 m. balandžio 20 d.) nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasun-kėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip 231 €, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.