Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-12-08, 17.10 val., (duomenys neskelbtini), ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai netoliese buvo pėsčiųjų perėja. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalyje.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2015-02-03 nutarimu S. R. pripažintas padaręs ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 6 Eur bauda.

Institucija skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2015-02-03 nutarimą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į surinktą bylos medžiagą, šiuo atveju S. R. kaltė dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje esančia medžiaga. S. R. per gatvę perėjo apšviestoje vietoje, kai iki artimiausios pėsčiųjų perėjos yra 60 metrų, ir ji iš tos vietos buvo puikiai matoma.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti S. R. kaltę padarius ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kodėl jie patikimai nepagrindžia S. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde Institucija iš esmės dėsto administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2015-02-03 nutarime užfiksuotas ir konstatuotas aplinkybes, tačiau nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą procesinį sprendimą.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju S. R. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalies dispoziciją, tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimus, kurie numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

S. R. pripažįsta faktinę aplinkybę, jog jis ėjo per kelią ne pėsčiųjų perėjoje, tačiau teigia, kad pėsčiųjų perėjos šalia jis nematė. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl byloje esančių surinktų duomenų pagrindu negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar pėsčiųjų perėja, minima Institucijos apeliaciniame skunde, buvo S. R. matomumo zonoje. Su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktais motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jų nekartoja ir pažymi, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį S. R. atžvilgiu nutraukti, naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos apeliacinio skundo argumentais nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.