Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenamosios vietos neturintis, šiuo metu suimtas ir yra Lukiškių TI-K, nedirbantis, praeityje teistas 21 kartą:

1) 1996-10-28 Vilniaus miesto l apylinkės teismo pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį;

2) 1997-03-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio l dalį;

3) 2002-02-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2003-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

5) 2003-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

6) 2006-07-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 11 mėnesių ir 5 dienomis;

7) 2006-08-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

8) 2006-09-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

9) 2006-09-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 60 parų arešto;

10) 2006-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto;

11) 2006-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams;

12) 2006-11-06 Vilniaus miesto l apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, 40 parų arešto;

13) 2008-09-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio l dalį, 70 parų arešto;

14) 2008-11-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

15) 2009-03-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

17) 2009-07-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

18) 2012-04-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

19) 2013-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

20) 2015-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64 (1) straipsniu, 2 metams laisvės atėmimo;

21) 2015-06-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimis, 64 (1) straipsniu, 2 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017-03-20, apie 13.00 val., viešbutyje „The Narutis Hotel“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsibrovė užėjęs pro neužrakintas duris į personalo persirengimo kambarį, į kurį įėjimas pašaliniams yra draudžiamas, ištraukęs iš striukės E. Z. piniginę - 30 eurų vertės, su joje buvusiais 10 eurų, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas viešbučio darbuotojo. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017-05-15, laikotarpyje nuo 17.45 val. iki 18.00 val., VšĮ adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsibrovė užėjęs pro neužrakintas duris į administracinių patalpų kabinetą Nr. 301-302, į kurį įėjimas pašaliniams yra draudžiamas, kur nuo stalo paėmęs pagrobė kompiuterį iMac 21.5, 1100 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarydamas VšĮ (duomenys neskelbtini) 1100 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai. Parodė, kad pasikėsinimo pavogti turtą iš viešbučio „T. N. Hotel“, tai kaltinime nurodytą dieną jis vaikščiojau po miestą. Po to užėjo į viešbučio „T. N. Hotel“ tarnybines patalpas. Pamačiau kabančias drabužius, striukes. Apžiūrėjęs drabužius, vienoje vyriškoje striukėje rado ir paėmė piniginę. Tačiau tuo metu į patalpą užėjo darbuotojas. Pamatęs vagystės faktą, tas darbuotojas kaltinamąjį sulaikė ir perdavė policijos pareigūnams. Žalos nėra.

Dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) tai tą dieną kaltinamasis vaikščiojau mieste, užėjo į pastatą norėdamas ką nors pavogti. A. S. nežinojo, kad ten yra mokykla. Pastate jis užlipo į antrą aukštą, ten buvo atidaryti kabinetai. Viename kabinete stovėjo ant stalo kompiuteris. A. S. atjungė laidus ir paėmė kompiuterį ir išėjo su juo. Vėliau nuvažiavo į stotį ir pardavė kompiuterį nepažįstamam vyrui už 100 ar 200 eurų, už kiek konkrečiai, šiuo metu nepamena. Pareikštą civilinį ieškinį 1100 eurų sumai, kaltinamasis pripažįsta visiškai. Vagystės vykdo dėl tuo, kad tuo metu vartojo narkotikus ir buvo reikalingi pinigai. Kai vyko ikiteisminis tyrimas šioje byloje, kaltinamasis išvažiavo į Prancūziją, kur praėjo reabilitacijos kursą. Šiuo metu kaltinamasis jau du metus nevartoju narkotikų, jo gyvenimas keičiasi į gerą. Nes prieš tai buvo tik vagystės, narkotikai ir narkotikai. Vėliau Prancūzijoje, Paryžiuje, buvo riaušės ir kaltinamąjį ten pagavo ir atgabeno į Lietuvą. Per tuos du metus jokių pažeidimų arba nusikaltimų nebuvo. Dėl įvykdyto A. S. nuoširdžiai gailisi, nori išeiti iš kalėjimo, tvarkytis, užsiregistruoti Darbo biržoje, turi dukrą.

Taigi kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino kaltu įvykdę jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. M. parodė, kad 2017-03-17, apie 12.45 val., darbo metu ėjo tualetą, esantį viešbučio „T. N. Hotel“ rūsyje. Atėjęs į tarnybines patalpas už kampo, kur pakabintos darbuotojų viršutiniai drabužiai, nepažįstamas asmuo jo akivaizdoje numetė piniginę ant grindų ir pasakė, kad nieko nevagia. Tą asmenį jis sulaikė ir perdavė apsaugai (1 t., b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2017-03-17, apie 13.10 val., patruliuojant iš Vilniaus AVPK buvo gautas pranešimas, kad Pilies g. 24, Vilniuje, viešbutyje „Narutis“ yra sulaikytas vagis. Atvykus, viešbučio darbuotojas paaiškino, kad į viešbučio tarnybines patalpas įsibrovė nepažįstamas vyras, kuris tarnybinėje patalpoje iš darbuotojo E. Z. striukės ištraukė piniginę, tačiau buvo pagautas vietoje. Nusikaltimo padarymu įtariamas buvo sulaikytas ir nustatyta, kad tai A. S. (1 t., b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2017-05-16, apie 09.00 val., atėjęs į darbą pastebėjo, kad ant darbo stalo nėra kompiuterio iMac. Ėmė bendradarbių teirautis, ar kas matė kompiuterį, kuris buvo ant darbo stalo, tačiau niekas nieko paaiškinti negalėjo. Tuomet buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose 2017-05-15, apie 17:50 val., buvo užfiksuotas vyras maždaug 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, kuris pirmame aukšte rūbinėje tikrino vaikų kuprines, o vėliau užlipo į antrą aukštą. Antrame aukšte kabinete iš kurio buvo pavogtas kompiuteris vaizdo kamerų nėra, tačiau pastarasis buvo užfiksuotas lipant laiptais žemyn ir nešantis rankose kompiuterį. Kabinetai yra nerakinami, apsaugos tuo metu nebuvo (1 t., b. l.59-61).

2017-05-16 pareiškimu VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimu praneša apie įvykdyta nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 56).

2017-05-19 apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota A. S. daroma nusikalstama veika (1 t., b. l. 65-66).

2017-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarnybinė patalpa, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l.41-44).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. S. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. A. S. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei LR BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 d.2 p.).

A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas net 21 kartą. Bylos duomenimis kaltinamasis A. S. nedirba, o jo sistemingai daromi nusikaltimai nuosavybei rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Šioje byloje A. S. pripažįstamas kaltu už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą, vienas iš jų nutruko pasikėsinimo stadijoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis, nors ir buvo pasislėpęs nuo teismo, tačiau savanoriškai pradėjo gydytis nuo narkomanijos bei, iš jo žodžių, sėkmingai išsigydė, jau du metus nebevartoja narkotikų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

LR BK 64 ¹ str. numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Civilinis ieškovas VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 1100 eurų sumai (1 t., b. l. 75-76).

Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamojo teisme duotais parodymais, pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir suma priteistina iš kaltinamojo A. S..

Dėl kardomosios priemonė.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę, ir paskirti A. S. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. S. galutinę bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019-03-19.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 straipsnio, A. S. visiškai įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2018-12-08 iki 2019-03-19.

Kaltinamajam A. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį 1100 eurų sumai tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų, turtinei žalai atlyginti. Pinigai gali būti pervedami į civilinio ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.