Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui, nukentėjusiajam A. K. (ne visuose posėdžiuose), nukentėjusiojo A. K. atstovui advokatui Irmantui Ruželei, kaltinamajam M. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant civilinio ieškovo - Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis (nurodė uždarbiaujantis miške), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-05-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėn. viešųjų darbų bausme; 2) 2017-12-22 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 parų arešto bausme; bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2018-07-20 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), buvusios parduotuvės pastato kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,66 promilių girtumas), ginčo metu, kumščiu vieną kartą smūgiavo A. K. į veido sritį, dėl ko lūžo nosies kaulas, taip smurtaudamas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

M. G. kaltę dėl pateikto kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas bei teikė teisingus parodymus.

M. G. nukentėjusiojo ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta, dėl turtinės reikalavimo dalies nurodė, kad A. K. jau pradėjo girtauti suplėšyta striuke, o telefonas yra pas policijos pareigūnus, be to, jo rinkos kaina žymiai mažesnė. Be to, su A. K. apsikeitė daiktais – jis A. K. atidavė iš dalies veikiančią planšetę, o A. K. jam veikiantį telefoną. Jei būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs, o dabar jį išprovokavo A. K., jis stengėsi apsiginti nuo A. K.. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai.

Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad liepos 19 d. buvo neblaivus ir apie 11 val., eidamas į parduotuvę, sutiko M. G., D. J. ir V. I.. Visi nutarė išgerti alaus, todėl prisipirkę alaus pradėjo girtauti. Girtaujant M. G. kažkas „pasišvietė“, nes praeidamas smogė jam į nosį. Po smūgio jis susigūžė ir susiėmė už nosies, M. G. kumščiais toliau smūgiavo į galvą, kiti spardė. Kai pamatė, kad jis nebejuda, tai iškvietė greitąją med. pagalbą. Mano, kad nuo M. G. smūgio jam lūžo nosis, nes iš karto po smūgio iš nosies pasipylė kraujas. Jam striukę suplėšė M. G..

Pasigalynėti su M. G. jis nenorėjo. Kai M. G. jam smūgiavo į nosį, jis sėdėjo ant suolo pavėsinėje kažkokiame kieme. Po smūgio jis nenukrito, o susiėmęs už veido liko sukniubęs ant suolo. Matė, kaip M. G. jam smūgiavo į galvą, ir jautė, kad jį spardo, bet nematė kas. Jis neteko sąmonės, o atsigavo tik ligoninėje. Jis su M. G. neturėjo noro pasigalynėti, nežino, iš kur ta versija atsirado. Mano, kad buvo mušamas pavėsinėje, esančioje individualaus namo kieme.

Dėl ieškinio paaiškino, kad 4500 € neturtinę žalą patyrė dėl sulaužytos nosies, negalėjo eiti į darbą, todėl darbą prarado. Jis buvo smarkiau sumuštas nei nurodyta kaltinime, jo paakiai buvo dvi savaites mėlyni, nosis tapo kreiva. Vaistus pirko nuo skausmo, tačiau čekio pateikti negali. Naują striukę buvo įgijęs už 80 €, striukė buvo suplėšyta ir kruvina, todėl prašo atlyginti 50 €. Telefono neplanavo mainyti su M. G. į planšetę ir nemainė, telefonas šiuo metu jam grąžintas, tačiau neveikia kamera, stikliukas išdaužtas. Telefoną naują buvo pirkęs už 200 €, dabar galėtų parduoti už 50-80 eurų. Pirko vaistus nuo skausmo ir išleido 23 eurus, prašo priteisti paminėtą patirtą turtinę žalą.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad tą dieną girtavo su M. G., V. I. ir A. K.. Girtauti pradėjo rytą, o vakare M. G. ir A. K. susimušė. Iš pradžių jie norėjo pasigalynėti, pasiūlė A. K., tačiau nežino, kodėl vėliau susimušė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus policijos pareigūnams. Prisimena, kad A. K. su M. G. apsimainė planšete ir telefonu. Jis A. K. nemušė, tačiau matė, kaip M. G. smūgiavo A. K. į veidą. Apsistumdymai buvo du – po pirmojo M. G. su A. K. susitaikė ir toliau girtavo, po to vėl susimušė. A. K. nuo M. G. smūgio nebuvo sukniubęs ant suoliuko, nes nebuvo jokio suoliuko. Nebuvo jokios pavėsinės, nes girtavo už parduotuvės vidiniame kieme. Jis su V. I. išskyrė besimušančius A. K. ir M. G.. Jam atrodė, kad A. K. apsimeta esąs sužalotas, nes moka apsimesti, kad pulso nebūtų.

Liudytojas V. I. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus, tuo metu viską geriau prisiminė. Nurodė, kad girtaujant jam, A. K., D. J. ir M. G., A. K. pasiūlė prisiminti senus laikus. Grįžęs iš tualeto pamatė, kad A. K. ir M. G. ant žemės vartosi ir mušasi. Paskui jie dar kartą susimušė, jis su D. J. juos išskyrė. Kai atvažiavo pareigūnai, pamatė, kad A. K. lūpa kruvina. Toje vietoje, kur vyko M. G. ir A. K. konfliktas, nebuvo pavėsinės ir suoliuko.

Liudytoja L. M.-R., policijos pareigūnė, paaiškino, kad dirbo su G. J., kai po vidurnakčio buvo gautas iškvietimas, jog vyksta muštynės prie apleisto pastato (duomenys neskelbtini) kaime. Kai nuvyko į vietą, rado vidiniame kieme ant betoninės rampos sėdinčius tris vyrus, o A. K. pusiau gulėjo. Muštynės nebevyko, A. K. lūpos buvo kruvinos ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai pradėjo aiškintis aplinkybes, M. G. prisipažino sudavęs A. K., tą patį aiškino D. J. ir V. I.. Jie aiškino, kad konfliktą išprovokavo A. K., siūlydamas „persimesti“, „pasigalynėti“. Kai atvyko greitoji med. pagalba, slaugytoja nutarė vežti A. K. į Panevėžį, nes pastarasis buvo stipriai girtas. A. K. sąmonės nebuvo praradęs ir niekam konkrečiai pretenzijų neišsakė. Buvo aišku, kad M. G. mušėsi su A. K., nes M. G. krumpliai buvo su šviežiais nubrozdinimais. Prie parduotuvės kieme yra apleista aikštelė, tai ant rampos ten viskas ir vyko. Liudytojai D. J. ir V. I. pavėsinės neminėjo, pagal iškvietimą nuvyko būtent prie apleistos parduotuvės. Pranešėjas dėl muštynių buvo D. J.. Jai M. G. prisipažino, kad sudavė A. K. į veidą. Ji suprato, kad iš pradžių M. G. su A. K. galynėjosi, o paskui M. G. įveikė A. K..

Liudytoja G. J., policijos pareigūnė, paaiškino, kad į įvykį vyko kartu su L. M.-R. Nuvažiavę buvusios parduotuvės vidiniame kieme ant rampos rado tris sėdinčius asmenis, vieną gulintį, ant kurio apie lūpas matėsi kraujas. Pirmiausia D. J. pradėjo aiškinti, kad kilo konfliktas tarp M. G. ir A. K., ir M. G. kelis kartus sudavė A. K. į veidą. A. K. buvo stipriai neblaivus ir niekam pretenzijų neturėjo. A. K. buvo sąmoningas, bet labai girtas. Iš D. J. ji suprato, kad A. K. išprovokavo muštynes, o M. G. jam sudavė į veidą. Konflikto dalyviai nepasakojo, kad konfliktas galėjo įvykti kitoje vietoje, kažkur pavėsinėje.

Iš 2018-07-20 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK registruoto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-07-20 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) prie apleisto pastato, konflikto metu, M. G. sumušė A. K., dėl ko šis pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kur jam nustatytas nosies kaulo lūžimas, krūtinės ląstos ir galvos sumušimas (b. l. 6).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2018-07-20 apžiūrėta aplinka prie apleisto pastato (buvusios parduotuvės) kiemo pusėje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų tinkamų identifikavimui neužfiksuota, nieko nepaimta (b. l. 8-10).

Iš specialisto išvados Nr. G 1122/2018 (05) matyti, kad A. K. nustatytas nosies kaulų lūžis, padarytas kietu, buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-07-20 01.43 val. M. G. nustatytas 2,66 prom. promilės neblaivumas ( b. l. 17).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Kaltinamojo M. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą – kumščiu smūgiuodamas nukentėjusiajam A. K. į veidą, pastarajam sulaužė nosies kaulą.

M. G. kaltę pripažino iš dalies, tai yra pripažino sudavęs smūgį A. K. į veidą, tačiau mano, kad A. K. galėjo susižaloti ir krisdamas veidu ant asfalto. Kadangi tiek A. K., tiek M. G. buvo neblaivūs, tai M. G. mano, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir griūdamas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. G. taip pat buvo nurodęs ( b. l. 102-103), kad „ Vienu metu A. K. ranka trenkė jam į veidą. Jis supyko, atsistojo ir kumščiu smūgiavo A. K. į veidą. Po to jis su A. K. susikibo, krito ant asfalto, pradėjo grumtis“.

Posėdžio metu liudytojas D. J. nurodė, jog matė, kaip M. G. smūgiavo A. K. į veidą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. J. buvo nurodęs ( b. l. 65-66), kad „vieną kartą M. G. smūgiavo A. K. į veidą ir A. K. krito ant asfalto. Jie susikibo ir pradėjo grumtis, vartėsi po žemę. Vienu metu jie apsiramino, susitaikė. Gerdamas A. K. vėl kalbėjo, kad jis gali sumušti M. G.. Žodis po žodžio jie susipyko ir vėl pradėjo muštynes. Jie susikabino, griuvo ant asfalto, vartėsi.“

Liudytojas V. I. posėdžio metu ne viską prisiminė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. I. buvo nurodęs ( b. l. 59-60), kad „ A. K. du kartus trenkė M. G. kumščiu į petį. Žodis po žodžio jie susimušė. M. G. vieną kartą kumščiu smūgiavo A. K. į veidą ir šis krito ant asfalto. M. G. puolė ant A. K., jie susikibo, pradėjo grumtis, vartėsi ant žemės.“

Liudytoja L. M.-R. posėdžio metu nurodė, kad M. G. jai prisipažino smūgiavęs A. K. į veidą, tokias pat aplinkybes D. J. nurodė ir liudytojai G. J..

A. K. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 46-47) nuosekliai teigė, kad M. G. jam smūgiavo į nosį, ir nuo smūgio jis susigūžė ir susiėmė už nosies. A. K. įsitikinęs, jog būtent M. G. smūgis į nosį jam buvo stipriausias.

Teismas remiasi nukentėjusiojo A. K., liudytojų D. J., V. I., L. M.-R., G. J. parodymais, paties M. G. parodymais, iš kurių matyti, jog M. G. vieną kartą gana stipriai smūgiavo A. K. į veidą.

Teismas atmeta M. G., kuris pripažįsta sudavęs smūgį A. K., pasvarstymus, jog nosis galėjo lūžti ir nuo kritimo ant žemės. Iš specialisto išvados (b. l. 30) matyti, kad „A. K. buvo pristatytas į Panevėžio ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, krūtinės ląstos ir galvos sumušimas“. Specialisto išvadoje nenurodyta, jog A. K. būtų nustatyti nosies ar veido nubrozdinimai, kurie gali atsirasti krintant veidu ant asfalto ar betoninio grindinio. A. K. nuosekliai teigė, kad po smūgio jis susiėmė už nosies ir galvos, iš nosies bėgo kraujas, todėl jis nematė, kas jį toliau mušė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. K. 2017 liepos 20 dieną apie 1 valandą ginčo metu M. G. vieną kartą smūgiavo į veido sritį, dėl ko lūžo nosies kaulas. Teismas bylą nagrinėja pateikto kaltinimo ribose ir netiria A. K. nurodytų aplinkybių, kad jį, be M. G., galėjo sumušti ir kiti asmenys. Tiek konflikto dalyviai, tiek liudytojai D. J. ir V. I. buvo neblaivūs, todėl tiksliai atkurti įvykį sudėtinga, nes versijos dėl konflikto pradžios bei vietos konflikto dalyvių ir liudytojų pateikiamos skirtingai.

M. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiojo A. K. parodymais, duotais teismo posėdyje, liudytojų D. J. ir V. I. parodymais teismo posėdyje ir duotais ikiteisminio tyrimo metu, paties M. G. parodymais, specialisto išvada, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl ieškinių.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 117,39 € dydžio ieškinį už A. K. gydymą (b. l. 33-35) ir prašė šią sumą priteisti iš asmens, sužalojusio A. K.. Teismas M. G. pripažįsta kaltu dėl A. K. sužalojimo, todėl ieškinys, kurio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (b. l. 39-40), tenkinamas pilnai - civiliniam ieškovui iš M. G. priteisiamas 117,39 € turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis A. K. palaikė ieškinį M. G. atžvilgiu ( b. l. 54) ir prašė priteisti iš M. G. 373 € turtinės žalos ir 4500 € neturtinės žalos.

A. K. nurodė, kad turtinę žalą – 373 € - sudaro: suplėšyta striukė – 50 €; nuskausminamieji vaistai – 23 €; telefonas „Huawei“ – 300 €. Posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad naują striukę buvo pirkęs už 80 €, tačiau ją M. G. per grumtynes sudraskė, todėl prašo atlyginti 50 €. Patikslino, kad naują telefoną „Huawei“ buvo pirkęs ne už 300 €, o už 200 €, tas telefonas jam grąžintas ir iš dalies veikia, jo rinkos vertė galėtų būti 50- 80 eurų. Nors nukentėjusysis teismui nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, jo prašymas tenkinamas iš dalies. Kadangi A. K. buvo sumuštas, jo striukė grumtynių metu galėjo būti suplėšyta ir aptaškyta krauju, tokiu būdu galėjo būti sugadinta. Nurodyta naudotos striukės vertė - 50 € - nėra neprotinga ar per didelė, taip pat protinga nurodyta lėšų suma, išleista nuskausminamiesiems vaistams, kuriuos nukentėjusysis galėjo vartoti išleistas iš ligoninės. Paprastai dokumentai, pagrindžiantys įvairias buitines išlaidas, nerenkami, teisminio nagrinėjimo metu tiesiog sprendžiama, ar galėjo būti tokios išlaidos padarytos ir ar protingą lėšų sumą prašoma priteisti žalos atlyginimui. Kadangi telefoną A. K. nurodė įgijęs už 200 €, o dabar galėtų parduoti už 80 €, tai iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama 120 € už telefoną. Tokiu būdu nukentėjusiajam iš M. G. priteisiamas 193 € turtinės žalos atlyginimas, teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytos išlaidos protingos ir prašymas išlaidas priteisti neturėtų būti atmetamas tik todėl, jog nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Taip pat A. K. prašo iš M. G. priteisti 4500 € neturtinę žalą, kurią patyrė dėl sužalojimo. Posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė skausmą, jo nosis tapo kreiva, mėlynės po akimis buvo 2 savaites, buvo susiradęs darbo pasiūlymą, tačiau dėl išvaizdos neatvyko į pokalbį.

Iš LR Teisingumo ministerijos rašto ( b. l. 149-151) matyti, kad A. K. avansu yra kompensuota 1520 € neturtinė žala. Nukentėjusiojo atstovas baigiamosiose kalbose šia suma pašė sumažinti neturtinę žalą ir priteisti nukentėjusiajam iš M. G. 2980 € neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo A. K. reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis visą patirtą neturtinę žalą, kurios dalį – 2980 € - prašo priteisti iš M. G., vertina 4500 €.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusysis A. K. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- jam sukeltas fizinis skausmas, buvo sulaužytas nosies kaulas, tokiu būdu nesunkiai sutrikdyta sveikata - tai matyti iš specialisto išvados.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, A. K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, po akimis turėjo mėlynes, jautė įvairius gyvenimiškus nepatogumus, kaip nurodė nukentėjusysis, sugijusi nosis tapo kreiva, sumažėjo galimybės bendrauti.

Teismų praktikoje neturtinė žala asmeniui, kai jam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vertinama įvairiais dydžiais – neturtinės žalos amplitudė yra nuo 200 € iki 7240 €. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo sužalota nosis, smūgiuota buvo į galvą, kuri yra svarbiausia kiekvieno žmogaus kūno dalis, tokiu būdu galėjo nukentėjusiajam būti padarytas galvos smegenų sutrenkimas ar kiti galvoje esančių organų ( regėjimo, klausos ir kt.) sutrikdymai. Patraukli asmens išvaizda yra kiekvieno žmogaus siekis, o stiprūs smūgiai į galvą paprastai nepraeina be pasekmių. Teismui pavesta funkcija nustatyti kiek galima tikslesnį nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens patirtos neturtinės žalos dydį.

Paprastai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiama, kad nukentėjusysis daugiau kaip pusę paros kartu girtavo su kaltinamuoju ir kitais asmenimis, galėjo išprovokuoti muštynes siūlydamas pasigalynėti.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusysis A. K. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 4500 €- nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės formą – padarė tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis yra nedirbantis, neturintis vertingo turto ir santaupų, turintis pareigą išlaikyti mažametį sūnų E. G. ( gim. 2013-11-17).

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusysis A. K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 3000 € neturtinę žalą. Kadangi A. K. dalis neturtinės žalos – 1520 € - jau atlyginta, neatlyginta dalis yra 1480 €.

Iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam A. K. priteisiama 1480 € neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neatlygintos neturtinės žalos dalį – 2980 € - tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.

Iš viso A. K. iš jį sužalojusio kaltinamojo M. G. priteisiama 1480 € neturtinės žalos ir 193 € turtinės žalos – viso 1673 € turtinės ir neturtinės žalos.

Dėl bausmės.

Teismo nuomone, M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. M. G. pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgį į veidą ir supranta, jog galėjo sulaužyti nosį, tačiau mano, kad nosis nukentėjusiajam galėjo lūžti ir krentant ant betoninės dangos. Kaltininkas savo veiksmus gali vertinti įvairiai, tačiau iš principo M. G. pripažįsta kaltę ir gailisi, tik nurodė nepadaręs nukentėjusiajam tokios didelės neturtinės žalos.

M. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. M. G. turi neišnykusius teistumus pagal BK 140 str. 2 d. ir 281 str. 7 d., paskirtas viešųjų darbų ir arešto bausmes yra atlikęs. M. G. 2018-07-20 1:43 val. nustatytas 2,66 prom. girtumas ( b. l. 17), tad neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

M. G. teisiamas trečią kartą ( b. l. 71-75, 76-82), paskirtas bausmes atlikęs, yra baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų ( b. l. 83-91), nurodė esąs šiuo metu nedirbantis, tačiau netrukus ketinantis įsidarbinti, anksčiau yra dirbęs įvairiose įmonėse ( b. l. 92), yra išsituokęs ir turi išlaikytinį ( b. l. 69-70).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

Prokuroras pasiūlė skirti M. G. laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiojo atstovas nurodė pritariantis prokurorui ir nesiekiantis itin griežtos bausmės kaltininkui.

M. G. padarė vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., paminėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. turi du neišnykusius teistumus už tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, netikslinga jam skirti kitokią nei laisvės atėmimas bausmę. Tačiau, teismo manymu, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslas bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaltinamojo M. G. nusikalstama veika nesukėlė itin sunkių pasekmių, nors nukentėjusiajam ir buvo sulaužyta nosis. Pastebėtina, kad M. G. ir A. K. konfliktas kilo iš esmės dėl nesaikingo konflikto dalyvių girtavimo. Kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai D. J. su V. I. pradėjo girtauti 2017-07-19 apie 11 val. ir girtavo iki vidurnakčio. Nukentėjusysis prie M. G. ir kitų asmenų prisijungė jau būdamas neblaivus, todėl nukentėjusiajam nustatytas didžiausias neblaivumas (b. l. 16, 17). Nukentėjusiojo ir kaltininko bei liudytojų parodymai apie konflikto priežastis skiriasi, tačiau nepaneigta galimybė, jog A. K. galėjo išprovokuoti imtynes, kurios galiausiai virto muštynėmis. Nors A. K. neigia išprovokavęs muštynes, abejotina, ar jis gali viską prisiminti, nes yra suklydęs dėl nusikaltimo vietos. A. K. yra nurodęs, jog sumuštas buvo pavėsinėje sodybos kieme, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino liudytojos policijos pareigūnės, apie kitą konflikto vietą nėra jokių objektyvių duiomenų. Nors dėl konflikto dalyvių ir kitų asmenų neblaivumo nėra galimybės tiksliai atkurti konflikto aplinkybes, nepaneigta aplinkybė, kad konfliktas tarp M. G. ir A. K. kilo du kartus, ir sužalotas A. K. buvo antrojo konflikto metu. Pastebėtina, kad nukentėjusysis A. K. po pirmojo susistumdymo su M. G. ar šiaip girtavimo eigoje nepasišalino, o toliau girtavo, kol galiausiai buvo sužalotas. Nors A. K. ir neigia savo provokacinį elgesį, jam įvykio vietoje nustatytas 3,06 prom. girtumas, o ligoninėje nustatytas 3,62 prom. girtumas ( b. l. 14), todėl abejotina, ar nukentėjusysis gali prisiminti visas aplinkybes.

M. G., reikia pripažinti, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o nesaikingas girtavimas dažnai būna priežastimi konfliktų sukėlimui. Iš ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad beprasmiai nesaikingai girtaujančių asmenų ginčai galėjo išprovokuoti ir konfliktą, kurio metu buvo sumuštas A. K.. Tačiau apie M. G. daugiau neigiamos informacijos nesurinkta, vien neišnykę teistumai nėra pagrindas jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Juk M. G. yra jaunas, sveikas ir darbingas, turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, turi pareigą atlyginti žalą ligonių kasai ir nukentėjusiajam A. K.. Nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus M. G. daro neblaivus, tačiau alkoholizmas yra liga, kuri turi būti gydoma, o atliekant laisvės atėmimo bausmę tik apribojama galimybė gauti alkoholinių gėrimų. Teismo nuomone, M. G. turėtų dirbti arba užsiimti visuomenine veikla, taip pat turėtų gydytis nuo alkoholizmo ( M. G. visas nusikalstamas veikas ir iš esmės visus administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam M. G. tikslinga skirti mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. M. G. tikslinga sudaryti galimybę pakeisti elgesį, jo įkalinimas nepakeis elgesio, tačiau valstybė ilgą laiką privalės išlaikyti sveiką ir darbingą pilietį, tokiu būdu patirs finansinius nuostolius. Teismo nuomone, asmenims, dažnai darantiems nusikalstamas veikas ir nesaikingai vartojantiems alkoholinius gėrimus, jiems atlikus paskirtas bausmes, valstybė turėtų rasti galimybę teikti intensyvesnes resocializacijos priemones, nes tik nusikalstamų veikų užkardymas ir griežtų bausmių skyrimas tokių asmenų elgesio nepakeis.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusįjį A. K. atstovavo advokatas I. Ruželė, kuriam už teisinę pagalbą sumokėta 750 € ( b. l. 152). Ši suma protinga ir ne per didelė, todėl priteisiama nukentėjusiajam iš M. G..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bei įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Remiantis LR BK 67 ir 70 straipsniais, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-paskirti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Įpareigoti nemokamus darbus atklikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. G. 1673 € turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo M. G. 117,39 € turtinės žalos atlyginimą.

A. K. priteisti iš M. G. 750 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę M. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.