- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1796-605/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15713-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- G. P., G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
dalyvaujant ieškovo G. P. atstovui advokatui T. V., atsakovei G. P., jos atstovui advokatui D. P., trečiojo asmens AB „Turto bankas“ atstovei O. S. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-527-774/2010 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. P. ieškiniu (1 t., b.l. 3-6) prašė: nutraukti santuoką, sudarytą 1982-07-24 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2411 dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą - G. P. paskirti nekilnojamąjį turtą: pastatą (katilinę), esantį Šešuolėlių k., Širvintų rajonas, unikalus Nr. 8999-4001-6014, vidutinė rinkos vertė - 246 000,00 Lt.; pripažinti prievolę kreditoriui AB „Turto bankas“ 280 847,01 Lt sumai asmenine G. P. prievole; pripažinti prievolę kreditoriui O. L. 2601,60 Lt sumai asmenine G. P. prievole; pripažinti prievolę kreditoriui Kauno apskrities VMI 56 012,02 Lt sumai asmenine G. P. prievole; pripažinti prievolę kreditoriui Kauno apskrities VMI 93460,63 Lt sumai asmenine G. P. prievole; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, išlaikymo iš atsakovės nereikalavo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė 1982-07-24 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2411. Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi. Santuokinis gyvenimas prieš penkerius metus pasikeitė, prasidėjo nesutarimai esminiais gyvenimo klausimais. Prieš ketverius metus abipusiu susitarimu pradėjo gyventi atskirai, nuo tada neveda bendro ūkio. Atsakovė atsisako nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – pastatą (katilinę), esantį Šešuolėlių k., Širvintų rajonas, unikalus Nr. 8999-4001-6014, vidutinė rinkos vertė - 246 000,00 Lt. Santuokos metu individualios G. P. įmonės vardu šeimos poreikiams tenkinti buvo imamos paskolos, kurios nėra grąžintos. Įsiskolinimas kreditoriui AB „Turto bankas“ sudaro 280 847,01 Lt, kreditoriui O. L. – 2601,60 Lt; kreditoriui Kauno apskrities VMI – 149 472,65 Lt.
Atsakovė G. P. priešieškiniu (1 t., b.l. 95-97) prašė: santuoką, sudarytą 1982-07-24 Kauno m. civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 2411, nutraukti dėl ieškovo G. P. kaltės; priteisti privatinėn nuosavybėn G. P. pastatą-(katilinę), esantį Šešuolių k., Širvintų rajone, unikalus Nr.8999-4001-6014; pripažinti prievoles pagal vykdomuosius raštus AB „Turto bankas“ 280847,01 Lt ir O. L. 2601,60 Lt asmenine G. P. prievole bei prievoles Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumai 149472,65 Lt pagal nuosprendžius ir sprendimą pripažinti asmenine G. P. prievole.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad su ieškovo prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės nesutinka, taip pat nesutinka su siūlomu padalinti turto bei piniginių prievolių padalinimu. Tikroji šeimos iširimo priežastis yra ieškovo neištikimybė, jis prieš penkerius metus paliko šeimą, ja nesirūpino. Dėl šių priežasčių santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo G. P. kaltės. Atsakovės kaltės nėra. Pastato (katilinės), esančio Šešuolėlių k., Širvintų rajonas, unikalus Nr. 8999-4001-6014, ji nepirko, juo nesinaudojo ir nevaldė, jis nebuvo reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, įsigytas be pastarosios žinios.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu (2 t., b.l. 153-157) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1982 m. liepos 24 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2411, nutraukė dėl ieškovo G. P. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) pavardes. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - pastatą- katilinę, esančią Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., unikalus Nr. 8999-4001-6014, kurios vidutinė rinkos vertė yra 246000 litų, padalijo po ½ dalį ieškovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį atsakovei G. P., a.k(duomenys neskelbtini) Padalijo kreditorinius įsipareigojimus: ieškovui G. P. - kreditoriui UAB „Turto bankas“, į.k. 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, Vilnius, 134404,44 Lt; kreditoriui O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panerių g. 204-7, Kaunas, 1300,80 Lt; kreditoriui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188729019, buveinės adresas Europos pr. 105, Kaunas, 87803,65Lt; atsakovei G. P. - kreditoriui UAB „Turto bankas“, į.k. 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, Vilnius, 134404,44 Lt įsipareigojimą; kreditoriui O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panerių g. 204-7, Kaunas, 1300,80 Lt; kreditoriui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188729019, buveinės adresas Europos pr. 105, Kaunas, 73939,73 Lt. Priteisė iš ieškovo G. P. 26,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš atsakovės G. P. 26,45Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendime nurodyta, kad ieškovė nepateikė tiesioginių ieškovo neištikimybės įrodymų, tačiau bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Šalys kartu negyvena normalaus santuokinio gyvenimo, todėl teismas padarė išvadą, kad santuokos išsaugoti neįmanoma ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Esant šioms aplinkybėms, santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta, pripažįstant, kad ji iširo dėl kito sutuoktinio – ieškovo G. P. kaltės. Sprendime nurodyta, kad santuokoje šalys įsigijo pastatą katilinę, esančią, Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., registruotą G. P. vardu, kurios vidutinė rinkos vertė 246000 litų. Šalių kreditoriai, kurių naudai iš ieškovo G. P. vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, yra: AB „Turto bankas“ sprendimo priėmimo dienai 268 808,88 Lt (b.l. 144), O. L. 2601,60 Lt, Kauno apskrities mokesčių inspekcija pagal Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3593/96 – 12270,47 Lt, pagal Lazdijų raj. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-79/96- 13863,92 Lt, pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-51/97-123 337,99 Lt ( b.l 13, 55, 56-61, 62). Santuokos metu G. P. 1992 m. liepos 9 d. Kauno miesto valdyboje įregistravo prekybinio pobūdžio individualią įmonę. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės tesimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-51/97, todėl jos įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė G. P. neįrodė, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis G. P. be jos, kaip kito sutuoktinio, žinios ar prieš jos valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais (CPK 178 str.). Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta. Byloje nenustatyta, kad G. P. individuali įmonė buvo įsteigta už asmenines lėšas, kad pajamos iš nurodytos įmonės veiklos nebuvo naudojamos šeimos interesams, kadangi tai vyko santuokos metu, įrodymų, jog šalys nevedė bendro ūkio iki laikotarpio, kai ieškovas paliko šeimą, 2004 m. išeidamas gyventi pas kitą moterį, byloje nenustatyta. Priešingai, ieškovo motina liudytoja E. M. patvirtino, kad šeima bendravo normaliai, sūnus jai nesiskųsdavo. Teismas konstatavo, kad ieškovo G. P. individuali įmonė įsteigta šalių santuokos metu, jos veikla nebuvo susijusi su išimtinai vieno sutuoktinio asmeniu, nebuvo įsteigta už asmenines vieno sutuoktinio lėšas, todėl ši įmonė bei jai priklausantis turtas laikytinas abiejų sutuoktinių G. P. ir G. P. bendra nuosavybe, todėl ir prievolės (skolos), kylančios iš šios įmonės veiklos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, pirmiausiai priteisiamos iš įmonės turto, priklausančio bendros jungtinės nuosavybės teisėmis (CK 3.118 str.). Byloje bendro turto balanso nėra sudaryta, o tik nurodoma, kad nekilnojamasis turtas tenka G. P., o G. P. tik skolos. Toks turto ir skolų pasidalijimas neužtikrina kreditorių teisių apsaugos. Bylos rašytiniais įrodymais nenustatyta, kad šalių skolos yra asmeninio pobūdžio ar solidarios. Ieškovas pats pripažįsta, jog santuokos metu G. P. įmonės vardu šeimos poreikiams tenkinti buvo imamos paskolos, kurios yra negrąžintos. Įvertinus bylos įrodymų visumą - šalių, jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, bylos rašytinius įrodymus, santuokoje įgytas turtas ir įsipareigojimai kreditoriams padalinti sekančiai: UAB „Turto bankui“ kreditorinis įsipareigojimas, kuris sprendimo priėmimo dieną sudaro 268 808,88 Lt (b.l. 144), po ½ dalį kiekvienai šaliai; O. L. kreditorinis įsipareigojimas pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5/99 2601,60 Lt (b.l.13) po ½ dalį kiekvienai šaliai; Kauno apskrities VMI kreditorinis įsipareigojimas pagal Kauno vykdomąjį raštą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 1-51/97 išieškotojui Kauno apskrities VM sumoje 123 337, 99 Lt (b.l. 13) po ½ dalį kiekvienai šaliai. Kadangi prejudiciniu faktu laikytinos tik asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 2 d.), todėl 1996-05-21 Lazdijų rajono apylinkės teismo paskirta bauda baudžiamojoje byloje Nr. 1-79/1996 G. P. kaip nuosavos įmonės savininkui pripažinta asmeniniu G. P. kreditoriniu įsipareigojimu, kuri tenkinama iš jam priklausančios turto dalies. Pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Kauno apskrities VMI naudai kreditorinis įsipareigojimas 13 863, 92 Lt (b.l. 13) paskirtas vykdyti asmeniškai ieškovui. Šalių santuokoje įgytas nekilnojamas turtas pastatas - katilinė, esanti Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., unikalus Nr. 8999-4001-6014 , kurios vidutinė rinkos vertė yra 246000 litų, padalinta tarp šalių po ½ dalį ieškovui G. P. ir ½ dalį atsakovei G. P..
Šalies argumentai
Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 2-6) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria katilinė, esanti Širvintų rajone, Šešuolėlių I kaime, unikalus Nr. 8999-4001-6014, įvertinta 246000 litų suma, o taip pat teismo sprendimo dalį, kuria G. P. priteista 134404,44 litų dydžio piniginė prievolė AB „Turto bankas“, 1300,80 litų piniginė prievolė O. L., 73939,73 litų piniginė prievolė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, sprendimo dalis, kuria santuokoje įgytas nekilnojamasis daiktas, įvertintas 246000 litų suma, o taip pat teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei G. P. priteista 134404,44 litų dydžio piniginė prievolė, AB „Turto bankas“, 1300,80 litų piniginė prievolė O. L., 73939,73 litų piniginė prievolė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, yra nepagrįstos, todėl turi būti panaikintos. Skundžiamu teismo sprendimu katilinė, esanti Širvintų rajone, Šešuolėlių I kaime, unikalus Nr. 8999-4001-6014, nepagrįstai buvo įvertinta 246000 litų rinkos verte, kadangi tokia padalinto daikto rinkos vertė neatitinka tikrovės. Teismas netinkamai taikė teisės normos, reglamentuojančias prievolių pobūdį, įrodymus ir įrodinėjimą, o taip pat netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su padalintomis prievolėmis, dėl ko sprendimu neteisingai padalintos kreditorių prievolės, nukrypta nuo naujai suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Sprendimu nepagrįstai 268808,88 litų dydžio prievolė AB „Turto bankas“ buvo padalinta sutuoktiniams lygiomis dalimis. Dalinant sutuoktinių prievoles pirmiausia turėjo būti nustatytas prievolės pobūdis - bendra ji ar asmeninė, dalinė ar solidarinė, ir tik tuomet sprendžiamas klausimas dėl jos padalinimo. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų - Kauno miesto apylinkės teismo 1996-09-09 sprendimo, prievolė AB „Turto bankas“ yra atsiradusi iš 1995-05-09 ieškovo ir AB Komercijos ir kredito banko sutarties Nr. KF-95-23, kurios pagrindu ieškovas pasiskolino iš banko 286611,04 litų pinigų sumą. Reikalavimo teisė, kylanti iš kredito sutarties, buvo perleista AB „Turto bankas“. Nustatant prievolės, atsiradusios iš kredito sutarties, pobūdį, taikytina CK 3.109 straipsnyje įtvirtina teisės norma. Įrodinėjimo pareiga, kad kredito sutartis sudaryta šeimos interesais, priešingai negu nustatyta sprendimu, tenka šią aplinkybę įrodinėjančioms šalims. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo panaudotas kreditas, tuo labiau nėra duomenų apie jo panaudojimą šeimos poreikiams, dėl šios priežasties bendra ar dalinė sutuoktinių prievolė neatsirado. Skundžiamu teismo sprendimu įrodinėjimo pareiga, kad kreditas panaudotas ne šeimos poreikiams, buvo perkelta atsakovei, kas pažeidžia CPK 178 straipsnį, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei neatitinka naujai suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nors skundžiamame sprendime yra nenurodomas aptariamos prievolės pobūdis, tačiau iš motyvuojamosios dalies galima spręsti, kad prievolės solidarumą/ dalumą teismas pagrindžia ta aplinkybe, jog ieškovas buvo įregistravęs individualią įmonę, o individualios įmonės turto bendrumo prezumpcija nepaneigta. Su tokiomis sprendimo išvadomis apeliantė nesutinka, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog kredito sutartis butų sudaryta su individualia įmone, priešingai, Kauno miesto apylinkės teismo 1996-09-09 sprendimu skola pagal kredito sutartį yra priteista asmeniškai iš G. P., o individuali įmonė sprendime nėra paminėta. Iš bylos duomenų matyti, kad tai asmeninis G. P. kreditas. Atsakovės sutikimo ieškovas neturėjo, nes ji nieko nežinojo apie sudarytą sandorį. Be to, sprendimu netinkamai padalijant 2601,60 litų dydžio prievolę O. L. lygiomis dalimis buvo padaryti analogiški materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kaip ir sprendžiant klausimą dėl piniginės prievolės AB „Turto bankas“. Byloje apie prievolę O. L. nėra patikimų duomenų. Šią prievolę patvirtina vienintelis byloje esantis netiesioginis įrodymas - 2009-07-23 UAB „Torlina“ informacinio pobūdžio raštas Nr. 266, kuriame yra nuoroda į vykdomąjį raštą. Šiame rašte nėra pakankamai duomenų, iš kurių galima butų spręsti apie prievolės pobūdį, dėl ko būtina iš naujo aiškintis prievolės O. L. pobūdį, jos atsiradimo laiką, kitas aplinkybes. Skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai sutuoktiniams lygiomis dalimis padalinta ir 123337,99 litų dydžio prievolė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėto dydžio prievolės atsiradimo pagrindas - Kauno miesto apylinkės teismo 1997-02-04 nuosprendis, kuriuo iš ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio patenkinimui buvo priteista 126735,63 litų dydžio skola Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, civilinio ieškinio 126735,63 litų pinigų sumai pagrindas yra žala valstybei, atsiradusi dėl ieškovo padaryto nusikaltimo. Pagal CK 3.109 straipsnį nėra nurodoma, kad prievolė, atsiradusi iš vieno sutuoktinio nusikaltimu padarytos žalos, vykdoma iš bendro turto, vadinasi, solidarine atsakomybė šiuo atveju neatsirado. Be to, iš byloje esančių įrodymų, negalima daryti išvados, kad žala valstybei kilo iš individualios įmonės nesumokėtų mokesčių. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad prievolė atsirado iš ieškovo individualios įmonės veiklos, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais (CPK 178, 185 straipsnių pažeidimai). Iš nuosprendžio atsiradusi prievolė - žala valstybei yra priteista asmeniškai iš ieškovo, o ne iš jo individualios įmonės, kas reiškia, jog liko neįrodyta ta aplinkybė, kad prievolė atlyginti žalą valstybei kilo individualiai įmonei, o ne ieškovui. Net jeigu ateityje ir būtų nustatyta, kad dėl ieškovo nusikalstamos veikos buvo nesumokėti individualiai įmonei priklausantys sumokėti mokesčiai, atsakovės kaip sutuoktinės nei dalinė, nei solidarinė atsakomybė negali atsirasti, kadangi ji nedalyvavo nei individualios įmonės steigime, nei įmonės veikloje ir nežinojo, nei kuo įmonė užsiima, nei kaip panaudojamos įmonės veiklos metu gautos pajamos. Kadangi įmonė nelaikytina ieškovo ir atsakovės bendra nuosavybe, tai ir bet kokios iš įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Nors individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, skundžiamu teismo sprendimu buvo padaryta teisinio pagrindo neturinti išvada, kad „<...> iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis)“. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ta aplinkybė, jog individuali įmonė tenkina šeimos interesus, nepreziumuojama. Nors sprendime nurodomas CK 3.109 straipsnis, tačiau straipsnyje nėra kalbama apie tai, kad individualios įmonės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Be to, žala valstybei buvo padaryta ir prievolė atsirado ne iš individualios įmonės veiklos, t.y. ne įmonei siekiant uždirbti pajamų, o iš ieškovo asmeninės tyčinės neteisėtos veikos - jo padaryto nusikaltimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. P. (2 t., b.l. 22-25) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovė nei atsiliepime, nei priešieškinyje turto vertės neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas papildomai turto vertės nenustatinėjo. Apeliaciniame skunde nurodomas turto vertės ginčijimas yra teisiškai nereikšmingas ir nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi pati apeliantė nurodo, jog su turto padalinimo būdu (natūra) sutinka. Santuokos metu individualios G. P. įmonės vardu šeimos poreikiams tenkinti buvo imamos paskolos, kurios nėra grąžintos. Iš šių paskolų buvo tenkinami šeimos poreikiai bei atsakovės vardu perkamas nekilnojamasis turtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Pateikdama apeliacinį skundą apeliantė nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 327 str. ir 329 str. numatytų sąlygų buvimą, dėl ko reikalavimas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi ši norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo pastatą - katilinę, esančią Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., registruotą G. P. vardu, kurios vidutinė rinkos vertė 246000 litų. AB „Turto bankas“, O. L. ir Kauno apskrities mokesčių inspekcija yra šalių kreditoriai, kurių naudai iš ieškovo G. P. vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, būtent: AB „Turto bankas“ sprendimo priėmimo dienai kreditoriniai įsipareigojimas sudaro 268 808,88 Lt (b.l. 144), O. L. - 2601,60 Lt, Kauno apskrities mokesčių inspekcijai pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3593/96 - 12270,47 Lt, pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-79/96 - 13863,92 Lt, pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-51/97 - 123 337,99 Lt (b.l 13, 55, 56-61, 62). Santuokos metu G. P. 1992-07-09 Kauno miesto valdyboje įregistravo prekybinio pobūdžio individualią įmonę.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas, išdėstytas procesiniame sprendime (sprendime ir (ar) nutartyje), privalo pagrįsti proceso įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyką sudarantiems faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. R. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-355/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.).
Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, šalims nepateikus turto vertinimo, kuriuo būtų nustatyta aktuali katilinės rinkos vertė, o taip pat neatlikdamas pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), katilinę, esančią Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., registruotą G. P. vardu, nepagrįstai įvertino 246 000 litų rinkos verte ir padalino ją po ½ dalį kiekvienai šaliai. Šią sprendimo dalį teisėjų kolegija vertina ir kaip iš esmės nemotyvuotą. Pažymėtina, kad reikalavimas teismo sprendimą (nutartį) motyvuoti, reiškia teismo pareigą dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pasisakyti išsamiai, nurodant padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.
Teismas turi nustatyti sutuoktinių prievolių pobūdį ir tinkamai jas kvalifikuoti. Šiuo atveju nenustačius prievolių pobūdžio, buvo sprendžiamas jų padalinimo klausimas.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, prievolė AB „Turto bankas“ yra atsiradusi iš 1995-05-09 ieškovo ir AB „Komercijos ir kredito bankas“ sutarties Nr. KF-95-23, kurios pagrindu ieškovas pasiskolino iš banko 286 611,04 Lt. Reikalavimo teisė, kylanti iš šios kredito sutarties, buvo perleista AB „Turto bankas“. Pirmosios instancijos teismui neištyrus, kaip buvo panaudotas kreditas, tai yra, ar jis buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, ar asmeniniams ieškovo interesams, negalima spręsti apie sutuoktinių prievolę.
Skundžiamo sprendimo dalį dėl 2601,60 Lt dydžio prievolės O. L. padalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis teisėjų kolegija vertina kaip iš esmės nemotyvuotą bei grindžiamą prielaidomis. Būtent, prievolę O. L. patvirtina tik 2009-07-23 UAB „Torlina“ informacinio pobūdžio raštas Nr. 266, kuriame yra nuoroda į vykdomąjį raštą (1 t., b.l. 13), kurio nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, iš šio dokumento negalima spręsti ir apie prievolės pobūdį.
Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 1997-02-04 nuosprendžio, kuris yra 123 337, 99 Lt dydžio prievolės Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atsiradimo pagrindas, žala valstybei yra atsiradusi dėl ieškovo padaryto nusikaltimo, dėl ko ji negali būti laikoma sutuoktinių nei bendra daline, nei solidarine prievole. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolė atsirado iš ieškovo individualios įmonės veiklos pagrįsta tik prielaidomis. Taigi nagrinėjamu atveju liko neįrodyta ta aplinkybė, kad prievolė atlyginti žalą valstybei kilo individualiai įmonei, o ne ieškovui.
Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta B. G. p.l.c. v. I. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A. P. v. E.Šuliokas byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27).
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo G. P. ir atsakovės G. P. santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - pastatas- katilinė, esanti Širvintų rajone, Šešuolėlių Ik., unikalus Nr. 8999-4001-6014, kurios vidutinė rinkos vertė yra 246000 litų, padalinta po ½ dalį ieškovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį atsakovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimo dalis, kuria padalinti kreditoriniai įsipareigojimai ieškovui G. P. ir atsakovei G. P., panaikintina ir šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo G. P. ir atsakovės G. P. santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - pastatas- katilinė, esanti Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., unikalus Nr. 8999-4001-6014, kurios vidutinė rinkos vertė yra 246000 litų, padalinta po ½ dalį ieškovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį atsakovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) panaikinti sprendimo dalį, kuria padalinti kreditoriai įsipareigojimai: ieškovui G. P. - kreditoriui UAB „Turto bankas“, į.k. 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, Vilnius, 134404,44 Lt; kreditoriui O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panerių g. 204-7, Kaunas, 1300,80 Lt; kreditoriui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188729019, buveinės adresas Europos pr. 105, Kaunas, 87803,65Lt; atsakovei G. P. - kreditoriui UAB „Turto bankas“, į.k. 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, Vilnius, 134404,44 Lt; kreditoriui O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panerių g. 204-7, Kaunas, 1300,80 Lt; kreditoriui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188729019, buveinės adresas Europos pr. 105, Kaunas, 73939,73 Lt, ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.