Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo M. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria procesas dėl D. G. skundo, kuriuo prašoma patraukti M. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nutrauktas ir dėl žalos atlyginimo patvirtinta sutartis, pagal kurią M. K. įsipareigoja D. G. iki 2009-06-30 atlyginti 25000 Lt žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. su skundu kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Skundžiama nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas procesą dėl D. G. skundo nutraukė, motyvuodamas tuo, kad privatus kaltintojas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas M. K. prašo nutartį panaikinti ir privataus kaltinimo skundą perduoti nagrinėti iš naujo Šilutės rajono apylinkės teismui. Teigia, kad pradėjus skundo nagrinėjimą, teisėja pasiūlė nukentėjusiajai ir jam susitaikyti. Tarp jo ir nukentėjusiosios susiklosčiusius konfliktinius santykius jis ir anksčiau bandė išspręsti geranoriškai, todėl taikytis norėjo ir sutiko. Teisėja padarė pertrauką ir paliko jį su nukentėjusiąja ir jos atstove susitarti dėl taikymosi sąlygų. Teismo posėdyje jis dalyvavo pirmą kartą, todėl buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs. Jis stengėsi susikaupti, tačiau dėl pernelyg didelio jaudulio jautė, kad negali susivokti ir išreikšti savo valią bei nuomonę toje aplinkoje. Teisėjai išėjus ir pasilikus jam, nukentėjusiajai ir jos advokatei, nukentėjusiosios atstovė pradėjo vardyti pasekmes, kurios jį ištiks nesutikus taikytis: jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė įkalinimo įstaigoje, jis bus nusikaltėlis, apie padarytą nusikaltimą teismas praneš darbovietei ir jį atleis iš darbo, ar jis sutiks, ar ne, vis vien iš jo bus priteista tokia pati pinigų suma, kadangi nukentėjusiajai padaryto sužalojimo gydymas kainuos labai brangiai. Advokatė iš toli jam rodė kažkokius popieriaus lapus, kuriuose buvo iš interneto atsispausdinti nosies plastinės operacijos įkainiai. Be to, jis privalo atlyginti nukentėjusiosios turėtas išlaidas už suteiktą advokato pagalbą – 3600 Lt. Jie ne tarėsi dėl taikymosi sąlygų, o jis tiesiogiai buvo verčiamas pasirašyti ir sutikti su tomis sąlygomis, kurias jam diktavo nukentėjusiosios advokatė. Tuo tarpu pati nukentėjusioji nepratarė nė vieno žodžio, tik linkčiojo galvą. Praėjus neilgam laiko tarpui, apie 10–15 minučių, grįžo teisėja. Tuomet jis pasimetė dar labiau, nesugebėjo išsakyti ir išreikšti savo nuomonės, kad nesutinka su sutartyje numatytomis sąlygomis, ir pasirašė ten, kur jam liepė, pats to nesuvokdamas. Jautėsi labai sutrikęs, neturėjo su kuo pasitarti, ar priima teisingą sprendimą. Todėl sutartyje dėl žalos atlyginimo sutiko atlyginti nukentėjusiajai pernelyg didelę žalą, kuri neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų.

Teismas, patvirtinęs skundžiamą nutartį, vienpusiškai apgynė tik nukentėjusiosios interesus, kadangi proceso metu nebuvo užtikrinta jo asmeninių ir turtinių teisių apsauga. Patvirtinus tokio turinio sutartį akivaizdu, kad susitaikymu nukentėjusioji siekė nepagrįstai praturtėti ir, pasinaudodama jo sutrikimu ir pasimetimu, sulygo sumokėti teisingumo kriterijų neatitinkančią pinigų sumą.

Teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundo nagrinėjimo metu susiklosčiusią situaciją ir nukentėjusiosios reikalaujamą sumokėti pinigų sumą, tai, kad jis byloje dalyvavo vienas, o nukentėjusiosios interesams atstovauja atstovė, privalėjo išaiškinti jam jo teises taip pat turėti advokatą, kad jis gali gintis įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais. Jo teisė į gynybą buvo pažeista, o tokiomis sąlygomis pasirašyta sutartis pažeidė teisingumo ir rungimosi principus, numatytus BK 6 ir 7 str. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji tokios kategorijos bylose dalyvavo ne pirmą kartą ir jau yra prisiteisusi žalos atlyginimą iš savo brolio.

Teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad yra jauno amžiaus, nepatyręs, tik pusmetis, kai gyvena atskirai nuo tėvų, nuo 2008-07-02 atlieka profesinę karo tarnybą, gauna nedideles pajamas, gyvena nuomojamame bute Klaipėdoje, todėl realiai negalės įvykdyti sutarties įsipareigojimų — sumokėti 25000 Lt sumą nukentėjusiajai iki 2009 m. birželio 30 d. Pats susivokti nesugebėjo, todėl pasirašydamas sutartį suklydo.

Jis sutinka, kad nukentėjusioji dėl sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus. Tačiau nukentėjusiosios parodymai, kad jis neva sukėlė konfliktą ir tyčia jai sudavė smūgį galva, neatitinka tikrovės. Konfliktą sukėlė ji pati. Kai jis atėjo, nukentėjusioji pradėjo šaipytis iš jo aprangos, išvadino „gaidžiu“, todėl tarp jų kilo konfliktinė situacija. Nukentėjusioji trinktelėjo jam į galvą alaus buteliu, todėl jis sureagavo ir staigiai atsisuko. Tuomet D. G. griebė alaus butelį iš jo rankų ir vėl užsimojo. Jis buvo atsisukęs į ją ir staigiu judesiu, norėdamas išvengti galimo smūgio, netyčia trinktelėjo galva jai į veidą, kadangi tuo pačiu metu ji linktelėjo į priekį. Kartu su jais gyvenamojo namo laiptinėje, kuri yra mažo ploto, stovėjo dar 4 vaikinai, kurie matė visą įvykį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš M. K. pateiktos profesinės karo tarnybos sutarties matyti, kad jis nuo 2008-07-02 yra priimtas į profesinę karo tarnybą 4 metams ir jam nustatytas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Kadangi M. K. šioje tarnyboje dirba iki šiol, aišku, kad jo tarnyba bandomuoju laikotarpiu atitiko visus jam keliamus reikalavimus. Įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad Karinėse jūrų pajėgose tarnaujantiems kariams keliami ypatingi fiziniai, moraliniai ir psichologiniai reikalavimai ir jų tarnyboje ekstremalių situacijų neišvengiama, kolegija mano, kad M. K. apeliacinio skundo teiginys, jog jis teismo posėdyje buvo sutrikęs ir taikos sutartį pasirašė pasidavęs tiesioginei nukentėjusiosios advokatės įtakai sutikti su tomis sąlygomis, kurias jam ji padiktavo, yra visiškai neįtikimas.

Neįtikimas ir M. K. apeliacinio skundo teiginys, jog jis susidariusioje situacijoje dėl didelio jaudulio negalėjo susivokti ir išreikšti savo valią bei nuomonę, todėl pasirašydamas taikos sutartį suklydo. Taikinamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad nukentėjusiosios skundo kopiją, ekspertizės išvados kopiją ir išrašų iš medicininių dokumentų kopijas gavo gegužės 3 d. ar 4 d. ir su jais yra susipažinęs. Taigi M. K. iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko (10 dienų) pats ar padedant kitiems asmenims įvertinti jį nusikaltimu kaltinančios nukentėjusiosios argumentų pagrįstumą bei galimą baudžiamosios bylos baigtį. Iš apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios atstovės pateikto Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų rašto matyti, kad M. K. teismo posėdžio dieną buvo išleistas iš tarnybos, tai leidžia daryti išvadą, kad M. K. darbdavys žinojo apie kaltinimus M. K.. Neatsitiktinai tame pačiame rašte yra pateikta informacija apie tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos, profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Kolegija visiškai neabejoja, jog M. K. taip pat buvo žinoma apie jo neišvengiamą atleidimą iš profesinės karo tarnybos, jei jis būtų nuteistas, todėl akivaizdu, kad jis sutiko su visomis jam pakankamai nepalankiomis nukentėjusiosios iškeltomis sąlygomis (25000 Lt žalos atlyginimas per pusantro mėnesio) ne sąžiningai klysdamas (kaip jis pats teigia), o sąmoningai suvokdamas, kad tik tokiu būdu išvengus baudžiamosios atsakomybės jis išsaugos tarnybą ir pragyvenimui reikalingas pajamas ir žinodamas, kad sutarties įsipareigojimų, atsižvelgiant į jo apeliaciniame skunde nurodytas gyvenimo sąlygas, negalės laikytis.

M. K. apeliacinio skundo teiginys, jog teisme buvo pažeista jo teisė į gynybą, taip pat yra deklaratyvus. Kaip jau minėta, M. K. nukentėjusiosios skundo kopiją gavo 10 dienų prieš teismo taikinamąjį posėdį ir iš skundo turinio matė, kad nukentėjusiosios interesus privataus kaltinimo byloje gins jos atstovė advokatė, todėl galėjo iš anksto pasirūpinti ir tinkama savo interesų gynyba – kreiptis į atitinkamą instituciją dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos arba susitarti dėl atlygintinos teisinės pagalbos. Beje, iš taikinamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja balsu perskaitė taikos sutartį, o atsakydamas į teisėjos klausimą, M. K. pareiškė, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido, nukentėjusiajai 25000 Lt žalą sumokės iki 2009-06-30, ir prašė nutraukti jam bylą. Toks M. K. elgesys, priešingai nei jis teigia apeliaciniame skunde, tikrai negalėjo sukelti teismui abejonių dėl jo nesugebėjimo tinkamai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes. Kita vertus, šioje byloje nėra nė vienos BPK 51 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kuriai esant gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priimdamas skundžiamą nutartį jokių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo M. K. apeliacinį skundą atmesti.