- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-351-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- G. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei G. A. ir atsakovės G. A. priešieškinį ieškovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas santuoką tarp jo ir atsakovės nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Nurodė, kad bendras santuokinis gyvenimas su atsakove nenusisekė beveik iš pat pradžių, jų santykiai nebuvo geri, pagrindinė priežastis – atsakovės neištikimybė ir nesugyvenamas charakteris. Santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji visiškai nesirūpina šeima, ignoruoja jos poreikius, negerbia jo, nesuteikia jokios moralinės bei materialinės paramos. Po santuokos sudarymo su atsakove pragyveno tik 8 mėnesius, po to ji paliko šeimą išvažiuodama į užsienį, ir nuo to laiko jie nepalaiko šeimyninių santykių, gyvena atskirai, gyvena su kita moterimi.
Su atsakovės priešieškiniu ieškovas nesutiko ir nurodė, kad norėdamas sukurti darnią šeimą bei siekdamas padėti atsakovei įsitvirtinti Šalčininkų rajone, jo iniciatyva atsakovė išklausė „ūkio šakų tvarkymo kursus" bei užbaigė augalų apsaugos kursus. Visos piniginės lėšos už šių kursų išklausymą buvo skirtos iš jo asmeninių lėšų, kadangi atsakovė tuo metu niekur nedirbo ir visa materialinė našta teko jam. Nurodė, kad atsakovė santuoką sudarė vedina ne meilės, o iš savanaudiškų paskatų, t.y. turėdama tikslą praturtėti jo sąskaita. Atsakovė melagingai nurodo priešieškinyje, jog jo motina sumušė jį botagu, o jis išvarė iš namų, nes santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi pastaroji visiškai nesirūpino šeima, ignoravo jos poreikius, negerbė jo, nesuteikė jokios moralinės bei materialinės paramos, ji paliko šeimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 15000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Jis ją apgavo pamelavęs, kad yra ūkininkas, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kad valdo 80 hektarų žemės ir karvių fermą. Vėliau sužinojo, kad jis iš pirmos santuokos turi du vaikus ir nemoka jiems išlaikymo, kad visas paminėtas turtas yra įregistruotas ne jo, bet jo motinos vardu, kad išvengti mokėti vaikams išlaikymą. Iš pradžių jų santykiai buvo normalūs, ieškovas kaip sutuoktinis ją tikino, kad sunkių ūkio darbų tikrai nedirbs, o tik gamins valgį šeimai ir ūkio darbininkams bei padės jam ūkininkauti ir vadovauti ūkio darbams. Apie tai, kad ieškovas turi tik motinos įgaliojimą ūkininkauti, sužinojo praėjus pusei metų nuo santuokos įregistravimo. Nežiūrint į tai buvo pasiryžusi gyventi su ieškovu ir tikėjosi darnios šeimos, daug dirbo ūkyje. Nuo sunkaus alinančio darbo labai pablogėjo jos sveikata. Kai pasakė, kad negali melžti karvių, nes nepaprastai skauda rankų sąnarius, ieškovo motina sumušė ją botagu, o sutuoktinis išvarė iš namų. Kitą dieną sugrįžo pas sutuoktinį, tačiau jis su ja elgėsi žiauriai - stumdė ir pareiškė, kad šiuose namuose ji nereikalinga. Nurodė, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Ieškovas, žiauriai su ja elgdamasis ir būdamas neištikimas, pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisė atsakovei iš ieškovo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo
Teismas iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu bei liudytojų R. J., V. S., J. B., J. D. teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatė, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu. Teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus dėl atsakovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl šalių santuokos iširimo ir atsakovės argumentų dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės nepaneigė. Teismas nustatė, kad atsakovė šeimą paliko, negalėdama gyventi su ieškovu bei jo motina dėl jų netinkamo elgesio jos atžvilgiu, o ne dėl to, kad jai nerūpėjo šeima ir santuokos su ieškovu išsaugojimas. Teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės 2001 metų rudenį, atsakovei išėjus gyventi pas savo motiną.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas nurodė, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo turtinės padėties sunkumą, todėl teismas konstatavo pagrindą mažinti prašomos priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės bei nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei bei šią priešieškinio dalį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas neišanalizavo ir neįvertino to, kokie veiksniai įtakojo staigų ieškovo motinos bei atsakovės tarpusavio santykių pasikeitimą, privertusį atsakovę ieškovą palikti bei išvykti gyventi pas savo motiną.
2. Po santuokos sudarymo, pragyvenus tik 8 mėnesius, atsakovė palikusi šeimą išvyko. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą buvo nustatyta, kad atsakovė, palikusi šeimą, išvyko gyventi ne pas motiną, o vienerių metų laikotarpiui išvyko į Italiją. Šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos tik civilinės bylos nagrinėjimo metu.
3. Atsakovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė nepateikė objektyvių ir leistinų įrodymų, kuriais būtų patvirtinta ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo.
4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo neturtinę žalą, šio savo sprendimo nemotyvavo nei viena LR CK 6.250 str. įtvirtinta aplinkybe, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs teismo posėdžiuose. Ieškinio ir patikslinto ieškinio pagrinde ieškovas tokių aplinkybių nekėlė ir nenurodė jų savo paaiškinime teismo posėdžio metu. Todėl jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos ir atmestinos.
2. Į Italiją išvyko ne 2001 metų rugsėjo mėnesį, bet tik 2003-05-09, kai ieškovas jau gyveno su savo meiluže, o bendraujant telefonu tai nuslėpė ir pasakė, kad jis turi naują melžėją. Sugrįžo ne po metų, o 2003-08-07. Italijoje buvo tik tris mėnesius, kad užsidirbtų nors šiek tiek pinigų, nes visas savo santaupas išleido gyvendama su ieškovu, o Lietuvoje darbo susirasti negalėjo.
3. Apeliantas pasipelnė atsakovės sąskaita, pasinaudojo jos patiklumu ir išviliojęs santaupas, pradėjo su atsakove žiauriai elgtis, smurtauti, nerėmė materialiai ir moraliai, reikalavo dirbti sunkius darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiamas kaltės dėl santuokos iširimo bei kito sutuoktinio teisės į neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo klausimai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovo yra skundžiamas tik dalyje dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo ir neturtinės žalos atsakovei priteisimo. Kitoje dalyje teismo sprendimas šalių neskundžiamas, o kadangi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, CPK 320 str. nustatytų pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tik skundžiamoje dalyje.
Pagal bylos duomenis ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2001-01-20 (b.l.13), santuokoje vaikų nesusilaukė. Nuo 2003 m. sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nebeveda santuokinio gyvenimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o atsakovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo.
Pagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė preziumuojama, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Ieškovas, skųsdamas teismo sprendimą dėl jo kaltės pripažinimo, skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, nes ji paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos jo kaltės nepaneigė. Iš tikrųjų, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2003 m. paliko šeima ir išvyko gyventi kitur, tačiau pagal byloje esančius įrodymus atsakovė taip pasielgė dėl ieškovo netinkamo elgesio. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino apklaustų liudytojų parodymus ir pagrįstai pripažino, kad būtent ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl jo kaltės šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal liudytojų R. J., V. S., J. B., J. D. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus bei šalių paaiškinimus ieškovas elgėsi grubiai ir nepagarbiai atsakovės atžvilgiu, nepalaikė jos ir nebuvo jai lojalus. Versdamas iš dalies nedarbingą atsakovę sunkiai dirbti ūkyje (prie gyvulių, darže ir pan.), taip pat jo tikėjimasis, kad sutuoktinė dirbs visus ūkio darbus kaip samdinė, grubus elgesys parodo atsakovo nepagarbą atsakovei ir bendro gyvenimo taisyklėms, jo elgesys neatitiko geros moralės principų, tokiu būdu ieškovas pažeidė iš esmės savo kaip sutuoktinio pareigas ir toks pažeidimas sąlygojo šeimos iširimą. Todėl pagrįstai būtent ieškovas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Be to, ieškovas, neišsituokęs su atsakove, nebandydamas išsaugoti šeimos, pradėjo gyventi santuokinį gyvenimą su kita moterimi -liudytoja J. D., t.y. atsakovei buvo neištikimas. Atsakovės elgesys, paliekant šeimą, laikytinas santuokos iširimo pasekme, o ne priežastimi. Dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais bei kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami (CPK 185 str., 330 str.).
CK 3.70 str. 2 d. įtvirtina kito sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl santuokos nutraukimo. Minėta norma nenustato neturtinės žalos ir jos nustatymo kriterijų, todėl nustatant neturtiną žalą, turi būti vadovaujamasi CK 6.250 str. nuostatomis. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei neturtinę žalą, savo sprendimo nemotyvavo nei viena CK 6.250 str. įtvirtinta aplinkybe. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik išvardino CK 6.250 str. 1 d. nurodytus neturtinės žalos kriterijus, nekonkretizuodamas, kuo būtent pasireiškė atsakovės patirta neturtinė žala, dėl ko neteisingai nustatė atsakovei priteistiną neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią jos dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimais dėl nepavykusios ir iširusios santuokos, nusivylimo santuoka bei ieškovu, todėl jai turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Atsižvelgiant į atsakovei padarytos neturtinės žalos pobūdį, jos pasekmes, į šalių bendro gyvenimo laiką, ieškovo kaltę bei jo turtinę padėtį, , į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju negalimas visiškas jos atlyginimas dėl specifiškumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, protinga atsakovės patirtos neturtinės žalos suma yra 1000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala sumažintina iki 1000 Lt (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, darbo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo, byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, tačiau neteisingai nustatė atsakovės patirtos neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertindamas bylos įrodymus šioje dalyje ir neteisingai taikydamas CK 6.250 str. normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje, kuria buvo priteista atsakovei G. A. iš ieškovo V. A. 4000 Lt neturtinės žalos, pakeisti ir teismo sprendimu atsakovei G. A. priteistą iš ieškovo V. A. neturtinę žalą sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.
Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.