Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui J. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti bendravimo su sūnumi A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) vieną kartą per savaitę darbo dienomis, prieš vieną dieną suderinus su atsakove laiką, ieškovas pasiima sūnų A. iš atsakovės gyvenamosios vietos 2-4 valandoms, netrukdomai bendrauja su juo ir grąžina jį atsakovės gyvenamoje vietoje su atsakove suderintu laiku; 2) kas antrą savaitgalį vieną pasirinktą dieną (šeštadienį arba sekmadienį) pasiima sūnų A. iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ryto, netrukdomai bendrauja su juo ir grąžina jį atsakovės gyvenamojoje vietoje iki tos pačios dienos 21 valandos arba kitu su atsakove suderintu laiku. Atsakovui negalint pasiimti sūnaus vieną savaitgalį, jis gali šia teise pasinaudoti kita savaitgalį;

pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-669-2603/2009 patvirtintos taikos sutarties 2 p., išdėstant jį taip: „J. J. įsipareigoja mokėti sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-06-01 iki sūnus sulauks pilnametystės. Mokėjimai pagal šį taikos sutarties punktą atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. į J. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SEB“.

Nurodė, kad su atsakove kartu gyveno nesudarę santuokos iki 2008 m. vasaros; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-669-2603/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti sūnui A. išlaikymą po 750 Lt periodinėmis išmokomis. Taikos sutartyje nenumatyta bendravimo su sūnumi tvarka, atsakovė kliudo bendrauti su sūnumi; tačiau pagal CK 3.170 str. kartu negyvenantis tėvas ar motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nurodė, kad pablogėjus ekonominei situacijai sumažėjo gaunamas darbo užmokestis; daugiau jokių pajamų negauna; atsižvelgiant į ekonominę situaciją, jo gaunamas pajamas, vaiko poreikius, gali mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Su priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutiko, laikė, jog ji prieštarautų vaiko interesams – detalizuotas bendravimas negali būti visavertis, gali žeminti ir skaudinti vaiką. Atsakovės teiginiai apie padidėjusius vaiko poreikius nepagrįsti ir neįrodyti.

1. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą tenkinant priešieškinio reikalavimus;

Vaikui sulaukus 6 metų, J. J., įspėjęs J. J. prieš dešimt kalendorinių dienų, turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienomis atitinkamais metais 11 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 17 val.:

2.4.3.1. sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, - poriniais metais;

2.4.3.2. gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis, - neporiniais metais.

Vaikui sulaukus 6 metų, - neporiniais metais J. J., įspėjęs J. J. prieš 10 kalendorinių dienų, turi teisę pasiimti vaiką artimiausią šeštadienį po vaiko gimimo dienos 11 val. ir privalo parvežti į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val., - kai vaiko gimimo diena sutampa su savaitgalio diena, J. J., įspėjęs ją prieš 10 kalendorinių dienų, turi teisę pasiimti vaiką šeštadienį 11 val. ir privalo parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.

2.5. Atsakovui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę ir parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2.6. Atsakovui nustatytu laiku neinformavus ieškovės apie jo ketinimus susitikti su vaiku, ieškovė turi teisę neleisti ieškovui susitikti su vaiku jos bendravimo tvarkoje nurodytu laiku.

Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri būtų detali, be išlygų, kad nesudarytų prielaidų kilti tarpusavio nesutarimams, konfliktams.

1. Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. tėvas gali paimti sūnų iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik motinai sutikus.

2. Darbo dienomis tėvas gali pasiimti sūnų iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos, bendrauti su juo bei praleisti laiką, o iki 19 val. - grąžinti vaiką motinai.

3. Kas antrus metus (poriniais metais) tėvas švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (neporiniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia motina. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių diena 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.

4. Kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną.

5. Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių.

6. Vaiko atostogų metu vaikas būna su tėvu iki vienos savaitės.

7. Apie vaiko paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos darbo dienomis tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaikų motinai. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, tėvo gimtadieniui, tėvo dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų.

8. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

9. Vaiko tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.

10. Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą vaiko motiną.

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

priteisė iš ieškovo J. J. ir atsakovės J. J. į valstybės biudžetą po 14,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą ar atsakovės turtinės padėties esminį pagerėjimą, ar išlaidų pasikeitimo požymį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovui neįrodžius CK 3.201 str. 1 d. nurodytų sąlygų egzistavimo, teismui nėra teisinio pagrindo sumažinti šalių susitarimu nustatytą išlaikymo dydį ir atitinkamai tenkinti šioje dalyje ieškinį, todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas

2. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną ir informavęs, kur jis tomis dienomis bus su vaiku, turi teisę paimti sūnų iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį motinai iki 19 val.

· Kalėdas, gruodžio mėn. 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir informavęs, kur jis tomis dienomis bus su vaiku, gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.

· Vaiko gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir informavęs, kur jis tą dieną bus su vaiku, gali paimti vaiką 11 val. ir privalo grąžinti jį namo tą pačią dieną 19 val.

· Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir informavęs, kur jis tomis dienomis bus su vaiku, gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.

4. Kasmet tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir informavęs, kur bus su vaiku, turi teisę tėvo gimtadienio dieną, tėvo dieną paimti sūnų nedarbo dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba darbo dieną 17 val. iš vaiko darželio arba gyvenamosios vietos, ir grąžinti vaiko motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.

5. Tėvo atostogų metu, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir informavęs, kur jis tuo metu bus su vaiku, tėvas turi teisę paimti sūnų nedarbo dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba darbo dieną 17 val. iš vaiko darželio arba gyvenamosios vietos, ir grąžinti vaiko motinai, į vaiko gyvenamąją vietą iki tos dienos 19 val. Tuo atveju, jeigu tėvo atostogų laikotarpis nesutaps su vaiko darželio ir mokyklos atostogų laikotarpiu, tėvas privalo užtikrinti vaiko lankymąsi darželyje/mokykloje šiuo laikotarpiu. Tėvas savo atostogas privalo suderinti su motinos atostogomis. Tuo atveju, jeigu jų atostogų laikotarpis sutaps, aukščiau nurodytomis sąlygomis tėvas turi teisę dvi savaites bendrauti su vaiku, o kitas dvi savaites vaikas būna su savo motina.

6. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

7. Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant vaiko motiną informuoti apie ligą ir parvežti vaiką namo motinai, į vaiko gyvenamąją vietą.

Likusią Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.175 str. 2 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos, nepagrįstai padarydamas išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog ieškovo maksimalus bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams ir nepagrįstai atsisakydamas nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, jog nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra abstraktaus pobūdžio, kas sudarys pagrindą tarp šalių kilti naujiems ginčams ateityje; teismas neatsižvelgė į apeliantės poreikius, jos ir vaiko darbo bei poilsio režimą, laiko planavimą; nustatyta bendravimo tvarka žalinga vaiko brandai ir jo pasaulėžiūros formavimuisi. Žodžių junginys „kas antrą savaitgalį“ keistinas į „metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais“, kad nekiltų ginčų, kuris savaitgalis kas antras. Nurodo, kad nesutinka su tuo, kad vaikas nakvotų pas ieškovą, kadangi jis tam neturi reikiamų sąlygų. Konkrečios darbo dienos ir valandos nustatytinos tam, kad apeliantė galėtų planuoti auklės darbo dienas ir valandas, tokius renginius kaip teatras, koncertai, ėjimas į svečius ir pan., be to, nenustačius konkretaus vaiko paėmimo laiko būtų pažeistas jo dienos režimas. Apeliantės vertinimu, ji sugebės geriau pasirūpinti sergančiu vaiku.

Nustatytu terminu atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų ginčą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tačiau neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių ypatumo, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl bendravimo su jų sūnumi, A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos nustatymo. Berniuko tėvai nebuvo sudarę santuokos, nuo 2008 m. vasaros kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, t. y. tėvo nuolatinis bendravimas su vaiku nutrūko, kai berniukui dar nebuvo dviejų metų. Skundžiamu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimu tėvų ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies ir patvirtinta tam tikra tėvo bendravimo su sūnumi tvarka; vaiko motina savo apeliaciniame skunde teigia, kad vaiko bendravimas su tėvu pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimu nustatytą grafiką traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daro žalingą įtaką jo brandai ir pasaulėžiūrai (CK 3.161 str. 1 ir 3 d.). Tokiam savo argumentui pagrįsti apeliantė nurodo, kad ieškovas ne kartą yra naudojęs prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko sūnus išsigando, tapo nervingas, suriko jo miegas ir kalbos išraiška. Be to, ieškovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute bendrabutyje, kur lankosi ieškovo draugai, vyksta įvairūs vakarėliai, išgertuvės, kas gali pakenkti vaiko pasaulėžiūrai; visa tai sudaro pagrindą nustatyti tėvo minimalų bendravimą su vaiku. Pagal bylos medžiagą tarp šalių 2009-09-14 įvyko konfliktas, dėl kurio buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjai J. J. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 39-40). Fizinio smurto panaudojimas asmeniniuose konfliktuose yra smerktinas ir absoliučiai nepriimtinas, tačiau duomenų, kad konfliktas su smurto panaudojimu vyko šalių mažamečio vaiko akivaizdoje ir, kaip teigia apeliantė, ne vieną kartą, byloje nėra. Objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginį apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą bendrabutyje (vakarėlių, išgertuvių su draugais organizavimą) byloje taip pat nėra. Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai patikrino atsakovo buitines sąlygas, nustatė, kad jos yra tinkamos (b.l. 92-93).

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad maksimalus bendravimas su tėvu pakenktų vaiko interesams, todėl apeliacinio skundo reikalavimas dėl minimalaus bendravimo su tėvu nustatymo atmetamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ir apeliaciniame skunde reikalavo nustatyti tėvo minimalų bendravimą su vaiku, faktiškai siūlė nustatyti platesnę tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad šalių sūnus nuo maždaug pusantrų metukų nuolatinio kontakto su tėvu neturėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiomis vaiko auklėjimo sąlygomis vaiko emocinis ryšys su motina yra stipresnis ir glaudesnis, nei su tėvu, tačiau konstatuoja, jog tėvo pareigos neapsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu; abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai; todėl turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą.

Pagal bylos medžiagą, po išsiskyrimo 2008 m. vasarą tarp šalių nuolat vyko konfliktai dėl tėvo bendravimo su berniuku; apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad konfliktai dėl bendravimo su vaiku vyko ir po 2010-02-01 teismo sprendimo priėmimo; Vilniaus apygardos teismo 2010-07-02 nutartis dėl laikinųjų priemonių nagrinėjamoje byloje, kuria buvo nustatyta minimali bendravimo su vaiku tvarka iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b.l. 133-134) taip pat nebuvo šalių vykdoma, dėl to susidarė vaiko teisių požiūriu nepriimtina situacija, kai vaikas nebendravo su tėvu nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. Teismo sprendimų ir nutarčių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo priverstinis vykdymas reikalauja takto, dėmesio vaikui ir jo tikram interesui – išsaugoti po tėvų išsiskyrimo emocinį ryšį su abiem tėvais, be pykčio ir kaltės prieš motiną jausmo. Nagrinėjamoje byloje vaiko tėvai nesugebėjo neužkrauti vaikui savo neigiamų emocijų naštos: iš pateiktų abiejų šalių pareiškimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui raštų turinio seka, kad apeliantė kaltina ieškovą tuo, kad jis mėgino išsivežti besipriešinantį ir klykiantį vaiką per jėgą, ieškovas kaltina savo vaiko motiną tuo, kad ji neleidžia jam bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pasiūlyta net perdavinėti vaiką tėvui prie prekybos centro vaizdo kamerų, tam, kad vaiko perdavimas būtų fiksuojamas. Teisėjų kolegija laiko tokį šalių konflikto išsprendimo būdą nepriimtinu ir dar kartą atkreipia šalių dėmesį į tai, kad teisėto vaiko intereso maksimaliai ir netrukdomai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga.

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko ir tėvo nuolatinis kontaktas nutrūko nuo 2008 m. vasaros, kas galėjo turėti įtakos vaiko ir tėvo emociniam ryšiui, bei į vaiko emocinius sutrikimus, tikslinga gerinti bendravimą su tėčiu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nakvynių tėvo bute ribojimo ir pripažįsta, kad iki tam tikro amžiaus mažamečio nakvynė naujoje vietoje, nepažįstamoje aplinkoje gali sukelti stresą ir neigiamus išgyvenimus, tačiau pažymi, kad toks apribojimas yra laikino pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys turi siekti, kad iki 6 metukų vaikas pasiektų tokio psichologinio brandumo laipsnį, kad galėtų likti pas tėvą savaitgaliui. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad teismo numatyta pareiga informuoti apie vaiko paėmimą išvakarėse yra nepatogi apeliantei; ji samdo auklę, turi planuoti jos darbą ilgesniam laikui. Tačiau apeliantės pasiūlymas pranešti apie vaiko paėmimą prieš 10 dienų nerealus ir sunkiai įgyvendinamas praktikoje; teisėjų kolegijos nuomone, pranešimas prieš tris dienas užtikrintų šalių interesų balansą. Apeliantės pasiūlyta bendravimo tėvo atostogų metu tvarka, pagal kurią tėvas kiekvieną dieną paima vaiką bendravimui ir vakare grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą riboja vaiko teisę ateityje nepertraukiamai bendrauti su tėvu jo atostogų metu išvykti kartu į kelionę; įpareigojimas tėvui derinti savo atostogas su apeliante taip pat nepriimtinas, kaip ir įpareigojimas pranešti apeliantei, kur jis bus su vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks mėginimas riboti ieškovo privatumą yra nepagrįstas. Vaiko bendravimo su tėvu tvarkos jo atostogų metu neįmanoma smulkiai reglamentuoti iš anksto ir visiems laikams; kol vaikas mažametis, tikslinga palikti šalims galimybę ieškoti kompromisų dėl vaiko nepertraukiamo buvimo su tėvu jo atostogų metu; teisėjų kolegija laiko, kad nuo šešių metų vaikas yra pakankamai brandus tam, kad praleisti dalį savo atostogų su tėvu, jeigu abu tėvai užtikrins jam nuolatinį ir nepertraukiamą bendravimą su tėvu. Įpareigojimas vaiko ligos atveju nedelsiant vežti vaiką pas motiną, teisėjų kolegijos vertinimu, yra perteklinis; vaiko rimtesnio susirgimo atveju tikslinga būtų informuoti vaiko motiną ir kartu spręsti, kas vaikui būtų geriausia – vykti į gydymo įstaigą, vykti pas motiną arba pasilikti pas tėvą. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktas tarp šalių gilus ir aštrus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bendravimo tvarkos metinių švenčių ir kitomis progomis tvarkos maksimalaus tikslinimo, žodžio junginių „kas antrą savaitgalį“ pakeitimu į „metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais“.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 2, 3 d.). Apeliantė sumokėjo 130 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 127), patyrė 2 420 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme; atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, iš ieškovo apeliantės naudai priteisiama ½ žyminio mokesčio bei dalis atstovavimo išlaidų.

Dėl analogiškų motyvų dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (b.l. 137; CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip:

Nustatyti J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo su sūnumi A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais tėvas, įspėjęs vaiko motiną (J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini))) ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val.; nuo šešių metų amžiaus vaikas metų porinių savaičių savaitgaliais bendrauja su tėvu nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 19 val.

Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną turi teisę paimti sūnų iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį motinai iki 19 val.

· Kalėdas, gruodžio mėn. 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.

· Vaiko gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas ir informavęs gali paimti vaiką 11 val. ir privalo grąžinti jį namo tą pačią dieną 19 val.

· Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.

Kasmet tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas turi teisę tėvo gimtadienio dieną, tėvo dieną paimti sūnų nedarbo dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba darbo dieną 17 val. iš vaiko darželio arba gyvenamosios vietos, ir grąžinti vaiko motinai, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.

Tėvo atostogų metu vaiko bendravimas su tėvu derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą; nuo šešių metų amžiaus vaikas tėvo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių.

Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant vaiko motiną informuoti apie vaiko ligą.

Likusią Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-02-01 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti J. J. iš J. J. 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą bei 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 065 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis litus).

Priteisti iš J. J. ir J. J. 11,10 Lt (vienuolika litų 10 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).