Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-01-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1195-860/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
2YT-1195-860/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22411-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
D. M. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Pirmūnas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1195-860/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22411-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant pareiškėjai D. M. D., jos atstovui adv. Vladimirui Buslovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. M. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Pirmūnas“ dėl praleisto termino įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. M. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1-2), kuriuo prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą vieno mėnesio terminą įgyto nuosavybėn nekilnojamojo daikto – 648 m² (0,0648 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoti.

Pareiškime nurodė, kad 1993-11-24 Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, atstovaujama jos vadovo G. Š., pardavė pareiškėjos D. M. D. nuosavybėn 648 m² (0,0648 ha) ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, tikslu įteisinti šiuo metu atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2017-05-18 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau 2017-05-23 sprendimu Nr. VILKS-1725 buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nes ši sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo jos sudarymo dienos. Iš minėto sprendimo pareiškėja sužinojo, kad sutarties metu galioję teisės aktai numatė, jog valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn sutartys turėjo būti įregistruojamos atitinka­mo miesto (rajono) žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo jų sudarymo dienos, o nustatytu laiku neįregistruotos sutartys juridinės galios neturi. Atsižvelgdama į tai, kad 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 6 punkte buvo numatyta, jog sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, o žemės sklypą jai pardavė būtent Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba, kuri pati privalėjo registruoti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis; pareiškėja buvo įsitikinusi, jog sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas buvo atliktas vienu metu, kadangi sutartį pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas, kuriam buvo paliktas vienas sudarytos sutarties egzempliorius po jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo. Kadangi aplinkybė, jog pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą sandorio įregistravimo terminą, paaiškėjo tik šių metų gegužės mėnesio pabaigoje, o privalomos teisinės registracijos terminą ji praleido būdama suklydimo įtakoje, šis terminas atnaujintinas teismine tvarka. Pareiškėjos suklydimas turi esminės reikšmės, nes buvo suklysta dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso, tuo metu kaip institucijos, privalančios registruoti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, o tai yra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido įstatymo nusta­tytą terminą sandorį įregistruoti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (b. l. 15-16) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-10-30 potvarkiu Nr. 1538p pareiškėjai sodininkų bendrijoje „Pirmūnas“ skirtas 6.48 arų ploto sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 1993-11-24 tarp D. M. D. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja įsigijo 648 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Pirmūnas“, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (sutarties notarinio registro Nr. 7471); minėtos Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties vienas iš originalių egzempliorių, žemės sklypo planas yra Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius archyve; iš teismo gauta sutarties kopija atitinka sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančius dokumentus. Pareiškėjai turėjo būti žinomas minėtos sutarties 6 p. reikalavimas, kur nurodoma pirkėjui pareiga sutartį įregistruoti per 1 mėnesį Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškėja pareiškime nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl iki šiol nesikreipė į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo SB „Pirmūnas“ pateikė pareiškimą (b. l. 41), kuriame sodininkų bendrijos „Pirmūnas“ pirmininkė A. D. patvirtino, kad pareiškėja D. M. D. yra šios bendrijos narė.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-21 nutartimi (b. l. 26) civilinė bylą pagal pareiškėjos D. M. D. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą atnaujinimo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui pagal teismingumą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas savo pareiškimą pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja aiškiai ir nuosekliai negalėjo teismui paaiškinti, kodėl dar 2009 – 2010 m. atlikusi ginčo sklypo kadastrinius matavimus nebaigė tvarkyti dokumentų. Pareiškėjo taip pat paaiškino, kad jos išsilavinimas yra aukštesnysis finansinis. Anksčiau (iki 1993 m. pabaigos) yra dirbusi bendrovėje (duomenys neskelbtini) (kirpyklų susivienijime) buhalterės pareigose. Tuomet pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) buhaltere ir ja dirba iki pat šiol.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993-11-24 pareiškėja D. M. D. (sutartyje nurodyta – D. M. D.) ir Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas G. Š. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja nusipirko 648 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); nurodyto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š., registro Nr. 7471 (b. l. 3). Mokėjimo pranešimas patvirtina, kad pareiškėja D. M. D. už perkamą žemės sklypą yra sumokėjusi (b. l. 4).

Šioje valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje (sutarties 6 p.).

7. Sodininkų bendrijos „Pirmūnas“ 2017-05-29 pažymoje sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. M. D. yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narys; jai yra skirtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); nario ir tikslinius mokesčius sumokėjo (b. l. 9).

8. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-05-23 sprendimo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą Nr. VILKS-1725 matyti, kad buvo nuspręsta atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateikta 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, reg. Nr. 7471, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo jos sudarymo dienos (b. l. 7-8).

9. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai.

10. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnis numatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (1964 m. CK).

11. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (1993-07-15 redakcija) 8 straipsnio 6 dalis numatė, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1992-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamu turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punktas numatė, kad sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (ipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jos sudarymo dienos; nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (ipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai juridinės galios neturi.

Sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 10 punktas taip pat numatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu. Teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymo nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 11 p.).

12. Taigi, 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios CK bei kitų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos nuosavybės teisės atsiradimą siejo ne su sutarties sudarymu ar daikto perdavimu, o su sutarties teisine registracija. Taip pat minėtų teisės aktų nuostatuose buvo numatyta pirkėjo pareiga sutartį įregistruoti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje.

13. Kaip minėta, pareiškėjos D. M. D. 1993-11-24 sudarytoje valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje irgi aiškiai buvo nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje (sutarties 6 p.), t.y. iki 1993-12-24. Pareiškėjai neįregistravus minėtos sutarties iki 1993-12-24 (per vieną mėnesį) Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje, atsirado teisinės pasekmės, t.y. ji nuosavybės teisės į žemės sklypą neįgijo.

14. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

15. Pareiškėja D. M. D., minėta, prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą vieno mėnesio terminą įgyto nuosavybėn nekilnojamojo daikto – 648 m² (0,0648 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoti; prašymą motyvuoja tuo, kad būdama suklydimo įtakoje ji praleido privalomos teisinės registracijos terminą, manė, jog sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas buvo atlikti vienu metu, kadangi sutartį pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas, ir tik gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-05-23 sprendimą Nr. VILKS-1725 sužinojo, kad turėjo būti atlikta teisinė registracija, o be jos sandoris negalioja.

16. Teismas visų pirma pažymi, kad terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis pripažįstamos objektyvios, nuo asmens prašančio atnaujinti terminą valios nepriklausančios aplinkybės, kurios realiai sutrukdė įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti teisę dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo. Tuo tarpu priežastys, kurios yra subjektyvaus pobūdžio, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti.

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino įregistruoti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

18. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjos 1993-11-24 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis per vieną mėnesį, t.y. iki 1993-12-24, turėjo būti įregistruota Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje; pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą atnaujinimo kreipėsi tik 2017-06-07, t.y. nustatytą terminą praleidusi daugiau nei 24 metus.

19. Pareiškėja nurodo, kad manė, jog sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas buvo atlikti vienu metu, kadangi sutartį pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas ir jam buvo paliktas vienas sutarties egzempliorius.

Tačiau toks pareiškėjos manymas yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, kuris negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Juo labiau, kad pačioje sutartyje, jos 6 punkte, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog: „Sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje“. Šiame punkte nėra jokios klaidinančios informacijos, pavyzdžiui, kad sutartį įregistruos parduodanti šalis ir pan.

Antra vertus, ankščiau minėtame LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarime Nr. 550 aiškiai įtvirtinta, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Galioja bendrasis konstitucinis principas, kad teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės ar kitų teisinių pasekmių neatleidžia.

Trečia, ginčo sutartis buvo patvirtinta notariškai, tad šalims buvo tinkamai išaiškintos sutarties sąlygos bei teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 str. 1 d.), t.y. pareiškėja turėjo žinoti apie sutarties 6 punkte numatytą pareigą įregistruoti sutartį.

Dar daugiau, pareiškėja, net ir tikėdamasi, kad teisinę registraciją atliks Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas, tačiau daugiau nei 24 metus nepasidomėjusi, ar jis ją atliko, veikė pasyviai. Toks procesinis elgesys nebūdingas ir nepateisinamas rūpestingam ir atidžiam žmogui nurodytoje situacijoje.

20. Pareiškėjos, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja yra įgijusi aukštesnįjį finansinį išsilavinimą, sandorio sudarymo metu dirbo ir šiuo metu dirba buhalterės pareigose, tad jai puikiai suprantama dokumentų ir jose nurodytos informacijos reikšmė.

Nors pareiškėja ir neturi specialaus teisinio išsilavinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo patvirtinta notarų biure, jai turėjo ir galėjo būti žinomi bei suprantami teisės aktų reikalavimai, keliami nuosavybės teisių į nekilnojamo turto objektą atsiradimui. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėja yra asmuo, kuris dėl amžiaus, sveikatos būklės ar dėl išsilavinimo negalėtų išsiaiškinti ir suprasti sutarties neįregistravimo pasekmių, ypatingai įvertinus laiko tarpą, per kurį pareiškėja praleido teisės aktų nustatytą terminą.

21. Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad ji rengta 2009 m. vasario mėnesį. Tad nėra aišku, kodėl pareiškėja jau tuomet, t.y. 2009 m., nesikreipė į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėja rišliai ir suprantamai šių aplinkybių paaiškinti negalėjo; taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl atlikusi kadastrinius matavimus ji nepabaigė tvarkyti visų žemės sklypo dokumentų, t.y. neįregistravo kadastrinių matavimų ir pan. Kitaip sakant abejotina, kad dar tuomet (2009 – 2010 m.) pareiškėjai nebuvo žinoma apie būtinumą įregistruoti ginčo sutartį VĮ Registrų centre. Manytina, kad matininkas rengdamas ginčo kadastrinių matavimų bylą informavo pareiškėją apie susidariusią situaciją (jis to negalėjo nepadaryti, nes jam, kaip profesionaliam savo srities specialistui, iš karto turėjo būti aišku apie tai, kad sklypas nėra registruotas pareiškėjos – užsakovės vardu), tačiau pareiškėja dar nieko nedarė beveik 8 metus ir tik 2017 m. kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisės aktų nustatytą terminą, per kurį sutartis turėjo būti įregistruota – per 1 mėnesį, į tai, kad šis terminas praleistas daugiau nei 24 metus – pareiškimas dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teismui pateiktas tik 2017-06-07, į pareiškėjos nurodytus sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis, kurios teismo nepripažįstamos svarbiomis ir objektyviomis, į pareiškėjos elgesį po sutarties sudarymo, jos nerūpestingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl termino įregistruoti 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo negali būti tenkinamas nenustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o terminas praleistas nepateisinamai ilgą laiko tarpą – daugiau nei 24 metus (CK 1.5 str.).

23. Pažymėtina, kad vadovaujantis valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsniu, kuris numatė, kad tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, teisiškai neįregistravus 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir neatnaujinus termino įregistruoti šį sandorį, darytina išvada, kad pareiškėjai neatsirado nuosavybės teisė pagal minėtą 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

24. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio įteisinti ginčo žemės sklypą kitais teisėtais būdais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos D. M. D. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Pirmūnas“, dėl praleisto termino įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą atnaujinimo, - atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Saulius Jakaitis