- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1535-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01026-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- K. T.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Saulius Majauskas, Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Vildai Verikaitei, Skaistei Budinavičiūtei, Rugilei Gerdvilienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, kaltinamajam K. T., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiojo G. S. atstovui advokatui Sauliui Majauskui, psichologei Inai Božokienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. T. 2018 m. sausio 1 d., 00.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia akmeniu išdaužė devynis langus ir sulaužė devynis langų rėmus bei dvejas duris bendros 1939,00 eurų vertės ir šešias apsaugines žaliuzes, bendros 587,30 eurų vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam G. S. priklausantį 2526,30 eurų vertės turtą.
K. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad sausio 1 d. šventė pas R. Trise sutiko Naujus metus. Vartojo alkoholį. Sutiko Naujus metus, po 12 val. ėjo pasitikti M. K.. Nesutiko jo, ėjo atgal. Prie jo nepažįstamas čigonas pradėjo priekabiauti, jis susinervavo ir išdaužė tuos langus. Priėjo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo daužyti langus, pakėlė žaliuzę. Priėjęs pasiėmė akmenį iš kiemo pusės, pakėlė žaliuzę ir trenkė. Kiek langų ten buvo negali pasakyti. Išdaužė 8 langus, dar iš šono buvo langai, išdaužius priekinius nuėjo į šonus. Pilnai langai sudužo, stiklo paketai. Kiekvienam reikėjo žaliuzę atidaryti. Susižalojo dešinę ranką, pirštą įsipjovė. Rėmų nelietė. Nebent galėjo netyčia su akmeniu užkabinti. Visi langai plastikiniai, vienas medinis langas be žaliuzių, o plastikiniai langai buvo su žaliuzėmis. Labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be K. T. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad jo namas (duomenys neskelbtini). Buvo sulaužytos žaliuzės ir išdaužyti langai. Buvo dvejos durys įeiti į namą. Vienos durys medinės, kitos plastikinės, jos abejos yra iš kiemo. Žaliuzės buvo valdomos iš vidaus, jos mechaninės. Jos nepasikelia lengvai. Ne visi langai plastikiniai. Žaliuzės buvo ne ant visų langų.
Liudytojas D. D. paaiškino, kad buvo sugadinti langai, varčios langų ir apgadintos žaliuzės. Plastikiniai langai buvo, gal ne ant visų langų buvo. Tiksliai nustatyti įrankio nebuvo galima. Stiklai buvo išdaužyti. Varčią vadina lango rėmą, kuris atsidaro.
Liudytoja M. P. paaiškino, kad ką K. T. sakė, tą užrašė, ką pasakojo, tikrai nedarė fizinio, psichologinio spaudimo.
Liudytojas G. N. paaiškino, kad atšventęs Naujus metus ėjo namo ir matė tą namą, jis jau buvo apgadintas. Matė, kad langų nėra. Nebuvo priėjęs prie namo. Kai ėjo švęsti matė, kad name buvo uždėtos žaliuzės ant visų langų. Matė, kad ant žemės mėtėsi žaliuzės nudraskytos. Prieš Naujųjų metų šventimą ir grįždamas nebuvo sutikęs kaltinamojo. I. J. buvo atėjęs prie namo, jis geriau apžiūrėjo.
Liudytojas T. J. paaiškino, kad buvo po Naujų metų. Jis su K. T. ėjo pasveikinti draugą ir grįžtant jis pradėjo daužyti langus nuo kelio pusės, tada užbėgo už namo pasiimti akmenų ir daugiau nematė, kad būtų išdaužęs langų. Matė tik, kad išdaužė kelio pusėje langus. Kaip jis daužė langus iš gatvės pusės, buvo trijų metrų atstumu. K. atitraukė langų šarvus, tokius kaip žaliuzes. Jis atitraukė ir po to daužė su ranka.
Liudytojas K. R. paaiškino, kad šventė Naujus metus. K. T. su T. J. ėjo ant (duomenys neskelbtini) kalno. Jie sakė, kad iki J. eina. Grįžo už pusvalandžio kartu. K. T. grįžo su kruvina ranka. Pirštas buvo sužalotas, nesmarkiai bėgo kraujas. T. pasakė, kad K. langus išdaužė. Ėjo apžiūrėti. Nuo gatvės pusės visi langai išdaužyti. Dar žaliuzės buvo išdraskytos. Žaliuzės buvo ant žemės numestos, o langai išdaužyti.
Liudytoja D. S. paaiškino, kad sūnui priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini). Sūnus studijuoja užsienyje. Sausio 1 d. važiavo į namą pasižiūrėti ir pamatė, kad išdaužyti visi langai, priekyje visos žaliuzės ir langai sugadinti. Lietuvos draudime turtas apdraustas, didesnę dalį, 1900 eurų atlygino, ne pilną žalą atlygino, o pačiai reikėjo padengti 824 eurus. Neįvertino infliacijos, todėl gavosi mažesnė suma. Pinigai pervesti rangovams, kadangi jie viską padarė. Langus tvarkė firma „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ žaliuzes. Ne visi langai išdaužyti, viršuje ir šone nebuvo išdaužyti langai. Iš viso buvo išdaužyti 9 langai, 8 plastikiniai langai ir vienas medinis. Visi dokumentai kiek kainavo yra pridėta. Draudimas ne viską apmokėjo. Abi plastikines duris įstatė. Vietoje medinių durų įdėjo plastikines, už tai reikalauja žalos atlyginimo. Kad būtų estetinis vaizdas, reikėjo keisti. Buvo stiklas išdaužtas ir rėmas sugadintas. Šį langą irgi pakeitė į plastikinį ir prašo žalos atlyginimo, mano, kad turi būti už tai sumokėta. Buvo pateiktas komercinis pasiūlymas dėl langų. Draudimo apžiūros akte nurodytos tik vienerios durys, nes tos durys buvo nedraustos.
Liudytojas J. I. paaiškino, kad 2018 m. sausio 1 d. gėrė ant kalno, pas pažįstamus. Trečią grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Langai buvo „išpyškinti“. Buvo išdaužyti langai ir viskas, stiklai, žaliuzės, tiek kiek nuo gatvės matėsi, tiek išdaužytų langų. Kiek tiksliai išdaužytų langų buvo, neatsimena, neskaičiavo. Buvo išdaužyti stiklai ir palankstytos žaliuzės, ne ant visų langų žaliuzės sulankstytos buvo. Kai ėjo švęsti Naujų metų, ėjo pro tuos langus, namas buvo tvarkingas
Liudytojas T. J. paaiškino, kad buvo sugadintas vienas lango rėmas, sugadintos trys žaliuzės. Draudimas rekomendavo, kad būtina keisti 8 langus, nes buvo sugadinti stiklai. Jei stiklo paketas sugadintas, tai daugeliu atvejų yra būtina keisti langus. Gamintojas pasako ar juos būtina keisti. Kartais, jeigu nebegaminama tokio pločio, tai būtina keisti viską. Negali atsakyti kokiu pagrindu draudimas rekomendavo keisti visus langus. Surašant aktą neišskyrė iš kokios medžiagos yra sugadintas turtas, šita informacija yra foto medžiagoje.
Liudytojas G. P. paaiškino, kad buvo išdaužyti draudėjui priklausantys pastato langai, esantys (duomenys neskelbtini). Jis administravo žalą, kurią užregistravo draudimo kompanija. Išmoką išmokėjo remiantis dviejų įmonių sąmatomis ir sąskaitomis-faktūromis. Kelios įmonės, kadangi viena įmonė buvo susijusi su langais ir jų keitimu, o kita pakeitė žaliuzes. Buvo išdaužyti langai, 8 plastikinių langų dvigubi paketai ir 1 sugadintas lango rėmas, 5 žaliuzės ir įėjimo plastikinės durys, įskeltas jų stiklas. Išmokant išmoką rėmėsi ne vien aktu.Yra pateiktas komercinis pasiūlymas. Čia yra užfiksuota daugiau, nei apžiūros atkte, todėl, kad langų įmonė nuvažiavo į vietą pasimatuoti. Pirminio skambučio metu pasakė, kad reikia keisti langus, kaina buvo pakankamai protinga ir gera, palyginus maža su rinkos kaina, tai priėmė sprendimą, kad reikia juos keisti visus su rėmu. Draudimas apmokėjo ir už pakeistus rėmus. Papildomai dokumentuose yra įmonės, kuri keitė langus, komercinis pasiūlymas pagal apžiūros aktą. Dokumentuose yra pakoreguotas komercinis pasiūlymas, konkrečiai ten yra 7 stiklo paketai, 1 pilnas stiklo paketas su rėmu ir durys, skirtumas susidaro virš 200 eurų. Turto sugadinimo akte nėra fiksuoti duomenys dėl medinių durų, o dėl medinio lango viengubo stiklo yra. Nežino, kodėl nebuvo užfiksuoti visi sugadinimai. Langai turi nusidėvėjimą, bet sutartyje langai drausti atkūrimo verte, kaip investicijos, žaliuzės draustos taip pat, kaip investicijos, bet yra konkreti draudimo suma. Komercinis pasiūlymas yra pateiktas pagal apžiūros aktą patikslintas, papildomai langų įmonė patikino, kad yra sugadintos stiklajuostės ir kitų langų, kurie neužfiksuoti apžiūros akte. Duomenų, kad langų gamybos įmonė informavo apie tai, kad yra daugiau sugadinimų, nėra raštiškai užfiksuota, tai buvo tik telefoninis pokalbis. Visi langų rėmai buvo pakeisti, nes įmonė, kuri apžiūrėjo, informavo, kad langai daugiau ar mažiau yra apgadinti visi. Nežino, kodėl akte nėra užfiksuoti papildomi sugadinimai. Jei būtų sugadintos lauko medinės durys, tai į apžiūros aktą būtų įtrauktos.
Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti įrodymai.
Liudytoja D. B. paaiškino, kad gyvena kartu su kaltinamuoju. Sūnui poveikį turi. Ilgai kalbėjosi šita tema ir bandė žalą atlyginti. Užstatą galės sumokėti.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b. l. 24-31) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini).
Žalos byla (2 tomas, b. l. 3-24, 74-122) nustatyti įvykio metu padaryti apgadinimai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. T. įvykdė nusikalstamą veiką. Tai patvirtino jis pats, nurodęs, kad priėjo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo daužyti langus, pakėlė žaliuzę, priėjęs pasiėmė akmenį iš kiemo pusės, pakėlė žaliuzę ir trenkė, išdaužė 8 langus. Nukentėjusysis G. S. nurodė, kad jo namo (duomenys neskelbtini), buvo sulaužytos žaliuzės ir išdaužyti langai. Liudytojas T. J. nurodė, kad jis su K. T. ėjo pasveikinti draugą ir grįžtant jis pradėjo daužyti langus. Liudytojas K. R. nurodė, kad K. T. grįžo su kruvina ranka (pirštas buvo sužalotas, nesmarkiai bėgo kraujas), o T. pasakė, kad K. langus išdaužė. Tada ėjo apžiūrėti. Nuo gatvės pusės visi langai išdaužyti. Žaliuzės buvo išdraskytos. Žaliuzės buvo ant žemės numestos, o langai išdaužyti. Liudytoja D. S. nurodė, kad matė, kad išdaužyti visi langai, priekyje visos žaliuzės ir langai sugadinti. Liudytojas J. I. nurodė, kad „trečią grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Langai buvo „išpyškinti“. Buvo išdaužyti langai ir viskas, stiklai, žaliuzės, tiek kiek nuo gatvės matėsi, tiek išdaužytų langų“. Liudytojas G. N. paaiškino, kad atšventęs Naujus metus ėjo namo ir matė tą namą, jis jau buvo apgadintas. Matė, kad langų nėra. Netikėti G. S., T. J., K. R., D. S., J. I., G. N. parodymais nėra pagrindo.
Byloje esančiais ištirtais įrodymais: liudytojų parodymas, Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b. l. 24-31), Žalos byla (2 tomas, b. l. 3-24, 74-122), nustatyta, kad K. T. 2018 m. sausio 1 d., 00.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia akmeniu išdaužė devynis langus ir sulaužė devynis langų rėmus bei dvejas duris bendros 1939,00 eurų vertės ir šešias apsaugines žaliuzes, bendros 587,30 eurų vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam G. S. priklausantį 2526,30 eurų vertės turtą, t. y. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str.).
Sprendžiant K. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas D. B. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos priežiūrai. D. B. nurodė, kad su K. T. gyvena kartu. Sūnui poveikį turi.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai. Taigi iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
K. T. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikalto būdamas neteistas, visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu padėjo jį atskleisti. Baustas administracine tvarka, gydymo įstaigų įskaitose neregistruotas (1 tomas, b. l. 102-106).
Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias K. T. asmenybę: mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje K. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į laiduotojos D. B. asmenines savybes, tai yra tai, kad ji charakterizuojama teigiamai (2 tomas, b. l. 64), neteista (2 tomas, b. l. 65), nurodė artimai bendraujanti su kaltinamuoju ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl teismas daro išvadą, jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant D. B. sutikimui ir prašymui, prokurorui neprieštaraujant, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl K. T. atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams D. B. atsakomybėn su 500 eurų užstatu, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).
K. T. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 134, 135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Byloje yra pareikštas 824 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 60), kuris pasirašytas D. S.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio „Civilinio ieškinio pareiškimas“ pirmoji dalis numato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis „Civilinio ieškinio nagrinėjimas“ nurodomas, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja civilinio ieškinio pasirašymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnis „Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas“ numato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.
Byloje pateiktame nukentėjusiojo G. S. įgaliojime (1 tomas, b. l. 55, 56) D. S. nėra net užsimenama apie tai, kad D. S. turi teisę jį atstovauti pareiškiant ieškinius, sudaryti sutartis dėl jo atstovavimo nagrinėjant ieškinius baudžiamojoje byloje. Pati D. S. nėra nukentėjusi šioje byloje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis „Civilinio ieškinio išsprendimas“ numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Šioje byloje nėra apkaltinamojo nuosprendžios, nėra neįrodyta, kad kaltinamasis nedalyvavo darant nusikalstamą veiką ir kaltinamasis būtų išteisintas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Teismas mano, kad šiuo atveju civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
CD su informacija (1 tomas, b. l. 30, 185) esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
Karolį Tautkevičių, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad 500 (penkių šimtų) eurų užstatą ji turi įmokėti per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, įmonės kodas 302942349. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, paliekant ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
CD su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.