Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., išnagrinėjusi V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.52 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 2,65 promilės (po paklaidos) girtumas, bei, važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114, 226 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Pažeidimo padarymo vakarą grįžo išgėręs, kieme nusprendė perstatyti savo draugės automobilį, kadangi pastarosios vairavimo įgūdžiai nėra geri, be to, jai su 11 mėnesių judviejų kūdikiu būtų buvę net sudėtinga įsėsti į automobilį, kadangi kitos transporto priemonės buvo priparkuotos labai arti. Kadangi tarpas tarp automobilių buvo nedidelis, jis važiuodamas atbuline eiga kliudė iš šono stovėjusį „Ford‘ą“. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, gailisi priėmęs netinkamą sprendimą ir tokioje būklėje vairavęs bei apgadinęs automobilius. Automobilis „Opel Combo-C“ yra jo draugės (sugyventinės), su kuria kartu augina kūdikį. Tuo metu kaip tik turėjo to automobilio raktelius, todėl pamatęs, kad ryte draugei bus sunku įsėsti į automobilį ir išvažiuoti, nusprendė perstatyti, niekur iš kiemo važiuoti neketino. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi negalės pilnai dirbti (užsiima individualia veikla, gamina baldus, be teisių negalės vykti pas klientus, nukentės pajamos, turi išlaikyti dvi nepilnametes dukras bei kūdikį).

Be paties V. L. prisipažinimo jo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš V. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-69768057-16 matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio T. M. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. K. 2016-08-24 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-08-24, apie 22.10 val., patruliuojant gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio vienas iš vairuotojų šiuo metu miega savo automobilyje, galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, rasti abu automobiliai, automobilį „Ford Focus“ vairavusi J. Š. paaiškino, kad stovėjimo aikštelėje sėdėdama savo automobilyje pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, kad į jos automobilį atsitrenkė „Opel Combo-C“, kurį vairavo V. L.. V. L. buvo paklausta, prieš kiek laiko pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad maždaug prieš valandą, minėto automobilio vairuotojas buvo visiškai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jam nustatytas 2,70 promilės girtumas (b. l. 6-7, 8). J. Š. paaiškinime nurodyta, kad prie parduotuvės „Maxima“ sėdėdama savo automobilyje, pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Išlipusi iš automobilio pamatė, kaip atsitrenkęs automobilis nuvažiavo, kiek paėjusi toliau pamatė tą patį automobilį ir vairuotojo vietoje miegantį V. L. (b. l. 9). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 10-11). Alkotesterio kvito duomenimis, V. L. 2016-08-24, 22.33 val., nustatytas 2,70 promilės (be paklaidos) girtumas (b. l. 13).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. L. vairavo transporto priemonę neblaivus, važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį bei pastarąjį apgadino (automobilio „Opel Combo-C“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi minėtas automobilis priklauso jo draugei, pastarasis turėjo automobilio raktelius, juo naudodavosi, todėl nelaikytinas svetimu turtu minėto straipsnio prasme). Tokie V. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama V. L. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, turi tris vaikus, du iš jų mažamečiai, administracine tvarka baustas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kitokio pobūdžio pažeidimus). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. L. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti V. L. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui ar kitų jo artimų asmenų interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu. Padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Pažeidimo padarymo išimtinių sąlygų ar aplinkybių nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pažeidėjui taikyti įstatymo išimtį, numatančią švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą, net ir įvertinus tai, kad pastarajam teisės vairuoti transporto priemonę netekimas sukels nepatogumų, vykdant su darbu susijusias funkcijas. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Vadovaujantis ATPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi V. L. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 160060824618. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).