Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, spręsdama pareiškėjos J. G. (toliau – pareiškėja) 2013-11-14 pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjai, nes pareiškimas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. keliamų reikalavimų procesinio dokumento - nukentėjusiojo skundo turiniui (BPK 412 str. 3 d.).

Privataus kaltinimo bylų procesą bei šio proceso ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IX dalies XXX skyriaus (407-417 str.) nuostatos.

Privataus kaltinimo bylų procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 407 str.). Teisę paduoti skundą ir palaikyti kaltinimą turi nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str. 1 d., 408 str. 1 d.). Kadangi pareiškėja teismui teikia procesinį dokumentą – pareiškimą, neaišku ką ji atstovauja ir kieno vardu bei interesais teikia pareiškimą, nes kartu su pareiškimu nepateikė jokių dokumentų, kad ji būtų nukentėjusiojo asmens teisėta atstovė ir teiktų pareiškimą nukentėjusiojo interesais. Jei pareiškėja į teismą kreipiasi nuo savęs ir savo vardu tuomet teismui turėtų būti teikiamas procesinis dokumentas – skundas.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog pareiškėjos teismui pateiktame pareiškime apsiribota tik paties įvykio (įvykių) aplinkybių aprašymu; įvykis (įvykiai) aprašytas (-i) padrikai, nerišliai, neaiškiai, nesuprantamai; pareiškime nenurodyti ir nesuformuluoti konkretūs kaltinimai nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), numatytos (-ų) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui, nenurodyta (-os) pati (-ios) nusikalstama (-os) veika (-os), kuo ji (-os) pasireiškė, nenurodyta konkreti (-ios) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) padarymo vieta (-os), laikas (-ai), padariniai, konkretaus teismo sprendimas, sprendimo data, numeris, kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtintų procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes; taip pat nesuformuluoti reikalavimai - ko prašoma teismo; nenurodyti liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta; taip pat nepateiktas pakankamas skaičius teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų procesinio dokumento ir jo priedų kopijų, kad jas būtų galima išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Privataus kaltinimo bylų procesas ypatingas tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas – prokuroras (BPK 35, 42 str.), o kaltinimus dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamajame kodekse, pareiškia ir juos palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str.). Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus, kuriais jis kaltina nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nukentėjusysis – privatus kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą medžiagą, kad baudžiamoji byla, iškelta privataus kaltinimo tvarka, būtų teisingai išnagrinėta.

Kitas privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas galimai nusikalstamas veikas padaręs ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) iš esmės galioja tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių - rungimosi principas bei teisė į gynybą. BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes tik tuomet jis gali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, skundo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde.

Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde be kitų duomenų taip pat turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, nes BPK 226 str. 1 d. nustatytas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas - baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tačiau pareiškime nenurodyta (-os) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) padarymo vieta (-os), kuri (-ios) lemia bylos teismingumą.

Nurodyti procesinio dokumento surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, nustatyti bylos teismingumą, todėl, esant šioms aplinkybėms, pareiškimą priimti atsisakytina grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Pareiškimo grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus visus nurodytus skundo trūkumus ir surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą - privataus kaltinimo skundą, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgiant į pareiškėjos teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodytus trūkumus, kad pareiškėja galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, pareiškėjai rekomenduotina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba arba nemokama pirmine ir antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572), adresas internete www.teisinepagalba.lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str.,

nutaria:

Nepriimti J. G. 2013-11-14 pareiškimo.

Skundą su priedais grąžinti J. G..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.