Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Rolandui Mackevičiui, gynėjai Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

K. S.(a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1997-02-23 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,(teistumas išnykęs)

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. S., peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė kitą žmogų, o būtent:

2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), O. S. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su motinos sugyventiniu V. K. metu, šiam puolus K. S. su šakėmis ir jomis įdūrus į ranką, peržengdamas būtinosios ginties ribas tyčia peiliu K. S. dūrė vieną kartą V. K. į krūtinę, padarydamas jam durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės pusės sužalojimą su kairio V-o šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu, širdiplėvės pažeidimu, dešinio širdies skilvelio ir tarpskilvelinės pertvaros pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada, nukraujavimu bei šoku. V. K. nusisukus ir pasilenkus, K. S. tyčia peiliu dūrė dar du kartus jam į nugarą, padarydamas V. K. durtinį-pjautinį aklą kairės nugaros pusės sužalojimą, kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII šonkauliu, bei durtinį-pjautinį kiauryminį dešinės nugaros pusės sužalojimą, kurio kanalas prasideda durtine pjautine odos žaizda, einančia per nugaros paodę, raumenis, XI-ą tarpšonkaulinį tarpą ir aklinai pasibaigiantį dešiniame pleuros sinuse. Nuo durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo V. K. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis K. S. savo kaltę iš esmės pripažino t.y. prisipažino tyčia tris kartus dūręs peiliu V. K., tačiau nurodė, jog tai padarė gindamasis nuo šio pavojingo kėsinimosi-užpuolimo ir dūrio šakėmis. Kaltinamasis paaiškino, jog 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. 30 min. jam būnant motinos sodo namelyje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), į namus girti grįžo jo mama O. S. bei jos sugyventinis V. K.. Jie užlipo į namelio antrame aukšte esantį savo kambarį ir pradėjo konfliktuoti. Būdamas virtuvėje ir darydamas valgyti-skusdamas peiliu bulves, jis girdėjo triukšmą, sklindantį iš jų kambario antrame namelio aukšte. Girdėjo, kaip jo motina šaukė „Durniau nesidaužyk“, kvietė jį ateiti į viršų. Žinodamas, kad V. kambaryje turi savigynai pasidėjęs šakes bei kirvį, jis pas juos į antrą aukštą nėjo. Neužilgo jo motina nusileido laiptais į pirmą aukštą rankomis susiėmusi už nosies, nes jai iš nosies bėgo kraujas. Supratęs, kad ją sumušė V. K., jis liepė mamai kviestis policiją. O. S. numojusi ranka išėjo iš namo. Po kelių minučių laiptais iš antro aukšto nusileido ir V. K.. Jis dešinėje rankoje laikė keturių virbų šakę su mediniu kotu. „Ožy, tu dirbi ant mentų, aš jus abu padėsiu į vietą“. Po šių žodžių V. dūrė šakėmis jam į pilvą. Gindamasis, jis kaire ranka griebė už šakių virbų, norėdamas išvengti sužalojimo, tačiau vienas virbas perdūrė jo kairės rankos delną. Jam patraukus už šakių, jos atsidalijo į dvi dalis-virbai nusimovė nuo koto ir liko jo kairės rankos delne, o šakių kotas liko pas V. K. rankoje. Kadangi tuo metu jis pjaustė bulves ir rankoje turėjo peilį, tuo peiliu iš karto dūrė V. K. į krūtinę. V. K. nenukrito ir mojosi suduoti K. S. rankoje likusiu kotu. Skubiai išsitraukęs iš delno jį perdūrusias šakes, jis numetė jas V. K. už nugaros ir bandė atimti iš V. K. kotą, kuriuos jis buvo užsimojęs suduoti. Pagavęs rankomis už koto, jis jį iš V. K. atėmė ir taip pat nusviedė jį už Vytauto nugaros. V. apsisuko ir lenkėsi vėl paimti kotą. Pamanęs, kad paėmęs kotą V. K. vėl bandys jam juo suduoti, jis nieko negalvodamas dar du kartus dūrė V. peiliu į nugaros sritį. Tai jis padarė siekdamas apsisaugoti nuo V. K., kad šis vėl neužpultų jo šakėmis ar jų kotu. Būtent siekdamas apsiginti nuo V. K., o ne jį nužudyti, jis jam ir dūrė tris kartus peiliu, todėl kaltės dėl tyčinio nužudymo jis ir nepripažįsta. Jo nuomone, V. K. kėsinosi į jo gyvybę ir viskas įvyko labai greitai . V. nukritus, jis priėjo prie jo ir atvertė V. ant dešiniojo šono. Pamatęs ant grindų prie V. K. daug kraujo, jis nubėgo pas kaimynystėje gyvenančius V. ir D. S.. Jiems pasakė, kad pripjovė V. K. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą bei policiją. Sugrįžęs į namus jis pamatė, kad V. K. jau nealsuoja. Netrukus atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai patvirtino, kad V. K. miręs. V. K. nužudyti jis nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo, peiliu jam dūrė tik gindamasis. Yra įsitikinęs - jei būtų taip neapsigynęs, tuomet V. K. jį būtų nužudęs. Nesutinka su kaltinimu, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus. Jis jautėsi blaivus, nes buvo išgėręs apie 3 stiklines alaus ir apgirtęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu/T.2 b.l. 50-54/.

Apklausta liudytoja O. S. patvirtino, kad iki įvykio gyveno kartu su sūnumi Kęstučiu bei sugyventiniu V. K. namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val. kartu su savo sugyventiniu nuėjo pas kaimyną J. B. išgerti. Pas jį išgėrė du butelius vyno ir sugrįžo į namus. Abu užlipo į namelio antrą aukštą ir atsigulė pamiegoti. Kiek pagulėjęs V. atsikėlė ir padarė jiems kavos. Geriant kavą, ji pradėjo priekaištauti, kad jis per daug pridėjo į kavą cukraus, nes ji serganti cukriniu diabetu. Jiedu susibarė ir V. K. sudavė jai ranka vieną kartą į nosį. Pradėjus bėgti iš nosies kraujui, ji laiptais nusileido į virtuvę. Ar matė virtuvėje sūnų, ji nepamenanti, nes buvo girta. Kadangi norėjo dar išgerti, tai nuėjo pas D. V. pasiimti pinigų, kuriuos ten laikė. Apie 15 val. 45 min. su pinigais grįžusi į namus, ji pamatė policijos automobilį. Įėjusi į namą pamatė virtuvėje ant grindų gulintį jau mirusį V. K.. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas jos sugyventinis, ji nematė, nes tuo metu jos namuose nebuvo. V. K. apsiginti nuo vagių antrame namo aukšte miegamajame kambaryje laikė keturių virbų šakę,

Liudytojas V. S. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas t.y. gyvena netoli O. S. toje pat sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val. pas jį į namus atėjo susijaudinęs K. S.. Jis pasakė, kad peiliu nudūrė V. K., kurį visi vadino „V.“. K. S. paaiškino, kad V. K. puolė ant jo su šakėmis, todėl jis jam dūrė gindamasis. V. K. buvo labai ūmaus būdo, išgėręs agresyvus, mušdavosi, griebdavosi peilio-buvo peiliu sužalojęs ir V. S., mušdavo ir O. S.. O K. S. jis charakterizuoja kaip ramų ir gerbiamą žmogų.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, K. S. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo / T.1 b.l. 4-7, 8-21/ matyti, jog (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiame O. S. namelyje 2009-08-23 rastas V. K. lavonas su smurto žymėmis. Įvykio vietoje be kitų daiktų paimtas peilis, šakės ir jų kotas, iš įvairių namo vietų paimtos nuoplovos.

Teismo medicinos specialistas išvadoje Nr. M902/09(02) /T.1 b.l. 30-35/ konstatavo, kad V. K. mirties priežastimi tapo durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas: kairio V-o šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimas, širdiplėvės pažeidimas, dešinio širdies skilvelio ir tarpskilvelinės pertvaros pažeidimai, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada, nukraujavimu ir šoku. Sužalojimas buvo padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, tikėtina, peiliu, vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Specialistas taip pat nustatė, jog V. K. kūne rasti dar du durtiniai - pjautiniai kiauryminiai sužalojimai, neturėję įtakos V. K. mirčiai: sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį atitinkantis durtinis pjautinis kiauryminis dešinės nugaros pusės sužalojimas, kurio kanalas prasideda durtine-pjautine odos žaizda, eina per nugaros paodę, raumenis, XI-ą tarpšonkaulinį tarpą ir aklinai baigiasi dešiniame pleuros sinuse; bei - nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį atitinkantis durtinis-pjautinis aklas kairės nugaros pusės sužalojimas, kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII šonkauliu. K. lavono kraujyje rasta 2,21 ‰ etilo alkoholio, šlapime-2,69 ‰ etilo alkoholio, stiklakūnyje rasta 2,42.‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistas išvadoje Nr.MK-U 73/09(01) patvirtina/T.1 b.l. 88-100/, kad V. K. kūne rastose žaizdose yra metalizacijos pėdsakai, o V. K. krūtinės kairės pusės žaizda ir ją atitinkantis V-o šonkaulio pažeidimas padaryti įvykio vietoje rastu bei specialistui tirti pateiktu peiliu. Specialistas davė ir tikėtiną išvadą, kad jam tirti pateiktos dvi V. K. nugaros žaizdos padarytos tuo pat peiliu.

Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialistas išvada Nr. S 336/09(01) patvirtina /T.1 b.l. 56-70/, jog ant įvykio vietoje išimtų peilio, šakių bei ant K. S. sportinių kelnių rastas kraujas yra V. K. kraujas su 99,9999999999% tikimybe; įvykio vietos apžiūros metu išimtose nuoplovose prie kambario durų, nuo K. S. šlepečių, jo marškinėlių yra K. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe; nuoplovose padarytose kambaryje prie lovos pirmame aukšte, prie lovos antrame aukšte, rastas O. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Šioje išvadoje taip pat teigiama, kad ant įvykio vietoje paimto šakių koto rastas K. S. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe ir nežymia V. K. DNR priemaiša.

K. S. parodymus, kad jis V. K. sužalojo įvykio vietoje rastu virtuviniu peiliu, patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-1-IS1-121 /T.1 b.l. 82-84/, iš kurios matyti, jog ant įvykio vietoje rasto bei išimto peilio rankenos paimtame kvapo pėdsake yra tiek K. S., tiek ir V. K. kvapai. Išvada taip pat patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo virtuvėje rastos bei išimtos šakės koto, rastas K. S. kvapas ir, tikėtina, V. K. kvapas.

Specialistas išvadoje Nr.G 2931 /09(02) patvirtina, kad K. S. 2009-08-23 padarytos durtinės žaizdos kairėje plaštakoje galėjo būti padarytos įvykio vietoje paimtų šakių pirštais jo nurodytomis aplinkybėmis, o toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. /T.2 b.l. 3/.

Nors K. S. nurodė, jog jis V. K. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė gindamasis nuo šio pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą t.y. nuo jo dūrio šake bei bandymo suduoti šakės kotu, tačiau nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir būtinosios ginties ribų neperžengė.

Teismas, ištyręs visus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis K. S. V. K. nužudė tyčia ir tai padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas, nes jo gynybos priemonės aiškiai neatitiko V. K. kėsinimosi į K. S. pobūdžio bei jo pavojingumo.

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Todėl asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Tačiau būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis taip pat turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Akivaizdu, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių K. S. parodymus, kad jo veiksmus išprovokavo pats V. K. t.y. nėra paneigti kaltinamojo parodymai, jog nužudytasis užpuolė K. S., kad būtent jis dūrė kaltinamajam šakėmis ir sužalojo jam ranką. Šią jo versiją patvirtina specialistų išvados bei kiti aptarti įrodymai. Todėl įstatymas jam suteikė teisę tuo metu gintis nuo jį užpuolusio V. K..

Tačiau iš K. S. parodymų matyti, jog jau po to kai V. K. dūrė šakėmis kaltinamajam, šakėms įsmigus į besiginančio nuo jų K. S. ranką, jų metalinė dalis atsiskyrė nuo koto ir liko įsmigusi K. S. rankoje. Taigi, tuo metu fiziškai už K. S. daug vyresnis, silpnesnis ir neblaivus V. K.(kurio kraujyje rasta 2,21 ‰ etilo alkoholio, šlapime-2,69 ‰ etilo alkoholio, stiklakūnyje rasta 2,42.‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumą) jau nebekėlė kaltinamajam realios grėsmės šio sveikatai ar gyvybei, nes grėsmę kėlęs įrankis jau buvo K. S. rankoje. Tai, kad V. K. rankoje buvo likęs tik šakių kotas, kurį jis tik laikė rankose, negalėjo būti įvertinta kaip realus ir akivaizdus pavojus kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Tikrai akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis iš V. K. pusės jau buvo pasibaigęs, todėl pagrindo durti peiliu V. K. į krūtinės sritį bei padaryti jam mirtiną sužalojimą, kaltinamajam jau nebebuvo. Tačiau K. S., neįvertinęs šios aplinkybės ir impulsyviai reaguodamas į nužudytojo prieš tai pavartotą smurtą, atliko veiksmus, kurie įvertintini kaip tyčinis gyvybės atėmimas-jis dūrė peiliu V. K. į krūtinę, padarydamas jam mirtį sukėlusį kūno sužalojimą.

Kad tuo metu nebuvo pagrindo tokiam veiksmui-dūriui peiliu ir mirtinam V. K. sužalojimui, patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Jau po dūrio peiliu V. K. į krūtinę, K. S. atėmė iš jau sužaloto V. K. šakių kotą. Numetus šį įrankį, o V. K. pasilenkus jį vėl paimti, tačiau nesant jokios realios grėsmės K. S. ar kitiems asmenims, K. S. du kartus dūrė peiliu V. K. į nugaros sritį, padarydamas jam kaltinime nurodytus, tačiau mirčiai įtakos neturėjusius dar du sužalojimus. Tai rodo, jog kaltinamasis neteisingai įvertino situaciją manydamas, jog jis gali bet kokiais būdais gintis nuo jį prieš tai jį užpuolusio V. K., nes pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs. Tokius kaltinamojo veiksmus teismas vertina kaip gynybą, tačiau pagal savo pobūdį ir intensyvumą aiškiai neatitinkančią V. K. prieš K. S. panaudoto kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokie veiksmai pripažintini tyčiniu nužudymu peržengiant būtinosios ginties ribas. Todėl V. S. veika kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3d. ir 129 str. 1d.

Atsižvelgus į tai, taikytinos ir LR BK 28 str. 4d. nuostatos, o skirtina bausmė švelninama remiantis LR BK 62 str. 2d. nuostatomis, taikant mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į aplinkybes numatytas LR BK 54 str. 2d.- veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kadangi K. S. iš esmės prisipažino kaltu t.y. prisipažino tyčia nužudęs V. K. ir gailisi dėl tokių savo veiksmų, teismas pripažįstą šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, jog kaltinamasis laiko tokius savo veiksmus būtinąja gintimi, negali būti laikoma savo kaltės neigimu, nes kaltinamasis būtent taip supranta V. K. ir savo veiksmus bei jų kvalifikavimą.

Iš kaltinimo K. S. šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė-kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, jog nėra objektyvaus pagrindo pripažinti kaltinamąjį neblaiviu(nustatytas tik 0,5 promilės alkoholio kiekis), be to, ši aplinkybė jokios reikšmės nusikalstamai veikai neturėjo.

Iš K. S. nukentėjusiajai G. K. priteistinas jos pareikštas 828 Lt. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, nes jis įrodytas pateiktais dokumentais. Taip pat priteistina nukentėjusiosios nurodyta neturinė žala, nes V. K. yra nukentėjusiosios tėvas, dėl kurio žūties G. K. patyrė dvasines kančias bei stiprius emocinius išgyvenimus. Ši suma nėra aiškiai per didelė. Tačiau prašoma priteisti 60000 Lt. suma mažintina 8025 Lt. suma, nes LR Teisingumo ministerijos sprendimu G. K. ši suma buvo išmokėta avansu. LR Teisingumo ministerijos pareikštas 8025 Lt. civilinis ieškinys tenkintinas, nes ši suma buvo išmokėta nukentėjusiajai G. K..(T.1 b.l.116-131)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str.

nusprendė:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 28 str. 3d. bei 129 str. 1d., ir, pritaikius LR BK 28 str. 4d., LR BK 62 str. 2d. 5 p., skirti jam 6(šešių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo LR BPK 140 str. numatyta tvarka dienos t.y. nuo 2009-08-23. /T.2 b.l. 5/.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

Priteisti iš K. S. nukentėjusiajai G. K. 828 Lt.(aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis litus) turtinei žalai atlyginti ir 51 975 Lt.(penkiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. S. LR Teisingumo ministerijai jos pareikštą civilinį ieškinį- 8025 Lt.(aštuonis tūkstančius dvidešimt penkis litus).

-V. K. drabužiai paimti 2009-08-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu- vyriškos trumpikės, sportinės kelnės, vyriškų pusbačių pora, švarkas, megztinis saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l., 38, 46-47/-gražintini nukentėjusiajai G. K.;

-K. S. drabužiai paimti 2009-08-23 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu- violetinės spalvos maikutė trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės, žalios spalvos megztinis, pora šlepečių- saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 37, 46-47/ bei šakių kotas, šakės, virtuvinis peilis, paimti 2009-08-23 įvykio vietos apžiūros metu ir saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 4-7, 48/-gražintini O. S.;

-skaitmeninė laikmena- vienas DVD kompaktinis diskas, kaip priedas prie 2009-08-27 įtariamojo K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugotinas baudžiamojoje byloje/T.2 b.l.55/;

-vokas, kuriame yra keturi vatos tamponai su raudonomis dėmių nuoplovomis, saugomas Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 46,47,48/-sunaikintinas;

-vokas su K. S. dešinės rankos nagų turiniu, vokas su K. S. kairės rankos nagų turiniu, du vokai su K. S. ir O. S. DNR pavyzdžiais, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 47-48/-sunaikintini;

-K. S. pasas Nr. LD 530540, saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas jo bausmės atlikimo vietos administracijai. /T.2 b.l.58/.

-daiktai paimti 2009-08-23 apžiūros protokolu-0,7 l. talpos plastikinis butelis su užrašu „Pastogė“; 1,5 l butelis su užrašu „TICHĖ“, 2,5 l butelis su užrašu „Močiutės giros gėrimas“; 2 l butelis su užrašu „Belvederio dvaro alus“, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1, b.l. 46/-sunaikintini kaip bevertis turtas.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.