- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- I1-6128-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00074-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 13 300 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų atlyginimo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad laisvės astėmimo bausmę atliko ankštomis sąlygomis nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio Pravieniškių 2-ajame kalėjime, kurio patalpose nuolat buvo laikoma po 14-21 asmenį. Tuo buvo viršyta leistina norma ir pažeistas jo gyvenamojo ploto dydis. Taip pat nurodo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo pakankamai užtikrinamas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nepakankamai tenkinimi socialiniai poreikiai (kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai), siekiant į nustatytas veiklas įtraukti nuteistuosius. Pažymi, kad nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, todėl negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti. Teigia, kad mažą patalpų plotą ir kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose (neužtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, pakankamai šilumos, bendrų sanitarinių sąlygų) galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovės atstovė, LKT) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Dėl patalpų gyvenamojo ploto nurodo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 2-ojo kalėjimo gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose, kuriose vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra 3,13 m², 3,17 m², 3,23 m². Informuoja, kad neturi duomenų apie tai, kiek konkrečioje patalpoje atskiromis dienomis buvo nuteistųjų ir koks nuteistųjų skaičius gyveno kartu su pareiškėju. Pažymi, kad gyvenamosiose patalpose neapgyvendinama daugiau nuteistųjų negu jose yra įrengta miegamųjų vietų, todėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.
Dėl socialinės reabilitacijos priemonių LKT nurodo, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 24 d. Pažymą apie individualaus nuteistojo M. V. socialinės reabilitacijos planą Nr. RV-22-873 bei Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijas patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudarytas socialinės reabilitacijos planas, taikomos įvairios programos. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 25 d. Tarnybiniame pranešime Nr. RV-23-845 nurodomos organizuotos socialinės reabilitacijos priemonės. Pareiškėjo skundo teiginys, kad „Pravieniškių 2-jame kalėjime nebuvo pakankamai užtikrinama kultūros, sporto, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti nuteistuosius“ abstraktus, nedetalizuotas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl LKT vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą. Užimtumo trūkumas turėtų būti vertinamas kaip individualus pareiškėjo požiūris, nuomonė, kuri negali būti pagrindu konstatuoti, jog Pravieniškių 2-jame kalėjime buvo „nepakankamai užtikrinamas“ užimtumas.
Dėl parazitų naikinimo LKT nurodo, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimas 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.
Dėl emocinės būklės LKT pažymi, jog ginčo laikotarpiu, pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir į pateiktus dokumentų LKT teigia, kad neteisėtų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veikimo (neveikimo) būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Prašo taikyti senatį ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., priteisimo.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 18 d. Pažyma dėl nuteistojo M. V. Nr. RV-23-579, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirtas gyventi į 13, 16 ir 21 miegamųjų vietų skaičiaus būrį/brigadą.
LKT Turto valdymo skyriaus Pažyma apie nuteistojo M. V. laikymo sąlygas, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. atliko bausmę 41,25 m² (13 miegamųjų vietų), 51,73, m² (16 miegamųjų vietų), 50,05 m² (16 miegamųjų vietų), 66,73 m² (21 miegamųjų vietų) ploto būryje/brigadoje. Visuose būriuose patalpos vėdinamos per langus. Pravieniškių 2-asis kalėjimas 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.Taigi minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma atitiko iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 Ddėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 11.1 papunktį.
Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 20 d. paslaugų atlikimo aktas, 2018 m. birželio 18 d. darbų atlikimo aktas, 2018 m. liepos 18 d. atliktų darbų aktas Nr. 07-18-005, 2019 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 07-15-004, 2019 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų aktas Nr. 11-11-02, 2020 m. vasario 24 d. atliktų paslaugų aktas Nr. 02-24-002, 2020 m. vasario 24 d. atliktų darbų detalizavimas prie akto Nr. 02-24-002, 2020 m. balandžio 20 d. atliktų paslaugų aktas Nr. 04-20-002, 2020 m. birželio 29 d. atliktų paslaugų aktas Nr. 06-29-002, 2020 m. liepos 28 d. atliktų paslaugų aktas Nr. 07-28-002. Taigi gyvenamosios sąlygos patalpose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas.
LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 24 d. Pažyma dėl nuteistojo M. V. Nr. RV-23-808, kurioje nurodoma, kad nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos (dėl gyvenamosiose patalpose ploto trūkumo, dėl netinkamo užimtumo organizavimo ir kt.) į psichologus nesikreipė.
LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 24 d. Pažyma apie individualaus nuteistojo M. V. socialinės reabilitacijos planą Nr. RV-22-873, kurioje nurodytas pareiškėjo socialinės reabilitacijos plano vykdymas: 2018 m. kovo 15 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. sausio 9 d. atleistas, 2019 m. sausio 14 d. įdarbintas „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininko pareigose. Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. nedirba. Pareiškėjas vieną kartą kreipėsi į specialistus siekiant savęs pažinimo.
LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 25 d. Tarnybinis pranešimas Nr. RV-23-845, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., bausmę atlikdamas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, vykdė nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Pareiškėjui plane nebuvo numatyta priemonė dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau kiekvienam nuteistajam sudarytos galimybės savo noru dalyvauti įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose. Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2018 m. buvo organizuoti 149 kultūros ir sporto renginiai, 35 užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, visuomeninių religinių organizacijų suteikta praktinė pagalba 238 atvejai. 2019 m. buvo organizuoti 198 kultūros ir sporto renginiai, 49 užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, visuomeninių religinių organizacijų suteikta praktinė pagalba – 234 atvejai. 2020 m. buvo organizuoti 431 kultūros ir sporto renginys, 35 užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, visuomeninių religinių organizacijų suteikta praktinė pagalba – 71 atvejis.
Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui atliekant bausmę nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo suteiktas tinkamas gyvenamųjų patalpų plotas, tinkamos gyvenimo sąlygos patalpose, užtikrintas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, kiti socialiniai poreikiai.
Atsakovės atstovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A822-1037/2009).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją ir į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. sausio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 metams nuo pareiškėjo bausmės atlikimo pradžios, todėl skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Teismas nenustatė svarbių bei objektyvių priežasčių netaikyti senaties, todėl prašymas taikyti senatį tenkintinas.
Esant šioms aplinkybėms, skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., atlyginimo taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas atmestinas suėjus senaties terminui kaip nepagrįstas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.