Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dešimties klasių išsilavinimo, Šilalės suaugusiųjų mokyklos 3B klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnamečiui M. D. 2016 m. lapkričio 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, 2016 m. lapkričio 13 d., 20.29 val., (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, pakartotinai antrą kartą per metus pasirodė viešoje vietoje, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, taip pat perėjo per kelią ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje ji buvo ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 178 straipsnio 5 dalyje, 131 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies. Sutiko, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje, dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Tačiau nesutiko, kad perėjo gatvę ne per pėsčiųjų perėją, nors matomumo zonoje ji buvo. 2016 m. lapkričio 13 d., vakare, jis su draugais ėjo Šilalės m., nuo kultūros namų link „Senukų“ parduotuvės. Jis ėjo šaligatviu, o jo draugai ėjo gatve. Kai juos sustabdė policijos pareigūnai, artimiausia pėsčiųjų perėja galėjo būti apie 200 metrų nuo jų, arčiau „Senukų“ parduotuvės. Kategoriškai neigia, kad būtų ėjęs per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje.

Liudytojas G. V., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK RS, parodė, jog galėjo būti 2016 m. lapkričio 13 d., darbo su kolega D. V. metu, vakare, galėjo būti apie 20.10 val., Šilalės m., Maironio gatvėje, pastebėjo važiuojamosios kelio dalies viduriu einančius jaunuolius, kurie svirduliavo ir mosikavo rankomis. Jaunuoliai ėjo per kelią ne pėsčiųjų perėja, nors matomumo zonoje ji buvo. Iki artimiausios pėsčiųjų perėjos galėjo būti apie 100 metrų. Priėjus prie jaunuolių, iš kurių vienas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D., nuo jų sklido alkoholio kvapas, o patikrinus alkotesteriu, pasitvirtino, kad jaunuoliai yra neblaivūs. Mano, kad įrašas iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus išsaugotas nebuvo, nes jis paprasčiausiai nebuvo išimtas.

Motyvuojamoji dalis

M. D. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 5 dalyje, be jo paties prisipažinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo policijos pareigūno G. V. parodymais, asmens blaivumo testu Nr. 6889, iš kurio matyti, jog 2016 m. lapkričio 13 d. M. D. nustatytas 0,23 promilių girtumas. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad nepilnametis M. D. būdamas neblaivus, pakartotinai antrą kartą per metus pasirodė viešoje vietoje, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 178 straipsnio 5 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. D. buvo surašytas protokolas ir pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį, tai yra, dėl to, jog perėjo per kelią ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje ji.

ATPK 131 str. 1 d. numato, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles. Tačiau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, institucija nenurodė Kelių eismo taisyklių punkto, kurį pažeidė M. D..

Kelių eismo taisyklių VI skyriuje yra nustatytos pėsčiųjų pareigos, o šio skyriaus 42 p., numato, kad „į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.“ Ši nuostata reiškia, kad pėsčiasis į kitą važiuojamosios dalies pusę pirmiausiai privalo eiti per pėsčiųjų perėją, tik jos nesant, gali eiti sankryžose. Tas pats punktas numato ir tam tikras išimtis, t. y. nesant pėsčiųjų perėjos, pėstieji privalo eiti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Ir tik nesant matomumo zonoje perėjos ar sankryžos numatyta galimybė eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgtose vietose.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. nurodė, jog tai jo draugai ėjo gatve, o jis ėjo šaligatviu, todėl šio pažeidimo nepadarė. Nors policijos pareigūnas G. V. parodė, kad visi jaunuoliai minėtą vakarą ėjo gatve ir triukšmavo bei buvo neblaivūs, tačiau jokių objektyvių įrodymų šioje byloje, būtent, dėl minėto pažeidimo padarymo, į bylą policijos pareigūnai nepateikė: įvykio vietos nenufotografavo, vaizdo registratoriaus įrašo neišsaugojo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti M. D. kaltę padarius ATPK 131 str. 1 d., numatytą pažeidimą, todėl administracinė teisena pagal ATPK 131 str. 1 d., jo atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D. pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 10 € (dešimties eurų) baudą;

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK:16063212993, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.