- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- eI2-5132-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03172-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- N. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Mefodijos Povilaitienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. (N. T.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-549 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Paaiškina, kad 2019 m. spalio 22 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas) Ambasadai išduoti nacionalinę vizą. Ambasada 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1142 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T., kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Nurodo, kad nesutiko su Ambasados 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (58.4.3.2)NV58-1142 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T. ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1608-484/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020, kuriuo nusprendė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkinti; panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1142 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Uzbekistano Respublikos piliečio N. T. ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Nurodo, kad Ambasada iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai konstatavo, jog Ambasados sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą negalėjo būti grindžiamas ne tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bet dar ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nes Ambasada užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę tiesiogiai siejo su prieš tai aptartų dokumentų nepatikimumu. Pareiškėjo teigimu, darytina išvada, jog Ambasados priimtas Sprendimas Nr. (58.4.3.2)NV58-549 yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020.
Pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020 nustatytos visos aplinkybės ir jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nebuvo, kai Ambasada iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Todėl Ambasada, pakartotinai nagrinėdama prašymą išduoti nacionalinę vizą, negalėjo Sprendimo grįsti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Apostille pažyma neatlieka patvirtinimo funkcijos, jog pareiškėjas turi galiojantį C, CE kategoriją, Apostille pažyma tik patvirtina dokumento kilmę, asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas. Teigia, kad atsakovė jau anksčiau, kai pirmą kartą atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, irgi rėmėsi tuo pačiu argumentu dėl Apostille pažymos. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu. Pareiškėjas teigia, kad pateikė informaciją, kurios patikimumas buvo patvirtintas svarbiais ir patikimais dokumentais, jog pareiškėjas turi galiojančią C, CE kategoriją. Tai buvo patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020. Be to, vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 p. yra įtvirtinta tik vizų tarnybos teisė, bet ne pareiga pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą, t. y. tai nėra imperatyvus nurodymas. Todėl atsisakyti išduoti nacionalinę vizą vien vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 p. pagrindu yra nepagrįsta, juolab, pareiškėjo kvalifikacija (jog turi galiojančią C, CE kategoriją) buvo pagrįsta įrodymais, t. y. buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas bei buvusio darbdavio išduota pažyma. Pažymi, kad iš pirminio Užsieniečių registro vizų modulio matyti, jog iš pradžių Ambasada pati pripažino ir nekilo abejonių, jog kategoriją CE, leidžianti vairuoti sunkiasvorius automobilius su priekaba pareiškėjas turi nuo 2018 m. gruodžio 29 d., tačiau paskui Ambasada pakeitė savo nuomonę ir šioje byloje pateikė Užsieniečių registro vizų modulį, kuriame jau teigia, jog visgi pareiškėjas neturi reikiamos C, CE kategorijos.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai remiasi UAB „Hegelmann transporte“ aplinkybėmis (patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ne visada įmonė informuoja Migracijos departamentą apie neatvykusius įsidarbinti ar nutraukus darbo sutartį su užsieniečiu), kadangi tarp Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje motyvų dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos nėra nurodyta, jog buvo remiamasi šia 2020 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamento pateikta informacija. Be to, anksčiau nagrinėtoje byloje dėl pareiškėjo tapataus skundo dėl nacionalinės vizos neišdavimo, buvo konstatuota, jog „nagrinėjamu atveju atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos“. Pareiškėjas teigia, kad nėra pagrindo abejoti įmonės UAB „Hegelmann Transporte“ patikimumu. Be to, 2020 m. liepos 27 d. pranešimas dėl laikino neįdarbinimo yra tik laikinas sprendimas ir tik dėl naujai įdarbinamų darbuotojų. Tuo tarpu dėl pareiškėjo jau yra seniai pradėtas įdarbinimo procesas, yra pateikti visi reikalingi dokumentai įdarbinimui ir trūksta tik nacionalinės vizos, kurios neišduoda Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje. UAB „Hegelmann transporte“ yra suinteresuota tuo, jog pareiškėjas N. T. būtų įdarbintas, juolab už jį pati sumoka žyminį mokestį, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl sprendimų apskundimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo. Prašo teismo nesiremti atsakovo nurodyta teismų praktika, nes nagrinėjamu atveju, faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Nurodo, kad Ambasada, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. prašyme išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas) deklaravo kelionės į Lietuvą tikslą – darbą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendime konstatavo, kad profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas, todėl siekiant nustatyti, ar užsienietis atitinka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamus reikalavimus, reikia įvertinti užsieniečio pateiktų C, CE kategorijų turėjimą patvirtinančius dokumentus.
Pažymi, kad pareiškėjas kartu su Prašymu kaip C, CE kategorijų turėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo kopiją, kurios tikrumas nėra paliudytas dokumentų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, ir Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimą turėjimą.
Atsakovė pabrėžia, kad prašymai išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą nagrinėjami remiantis Vizų kodekso bei Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas) nuostatomis, kurio 78.14 punktas nustato, kad dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, turi būti patvirtintas pažyma (Apostille) arba legalizuotas; dokumento legalizavimas ar patvirtinimas pažyma Apostille reikalingas tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant pareiškėjų Uzbekistane pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma nemažai galimai padirbtų ar suklastotų patvirtinamųjų dokumentų, todėl Uzbekistane išduodamų dokumentų tvirtinimas pažyma Apostille konsuliniam pareigūnui leidžia įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu.
Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o pateikta Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta Apostille, todėl teigia, kad pareiškėjo dokumentai neatitinka vizos išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų. Sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė galiojančių C, CE kategorijų turėjimo fakto.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2020 m. liepos 27 d. uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ (toliau – ir Bendrovė) viešame informaciniame pranešime nurodyta, kad asmenų iš Uzbekistano Respublikos atvykimas į Bendrovę yra laikinai sustabdytas.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui pripažįsta, kad jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nebuvo, kuomet Ambasada pakartotinai nagrinėjo jo Prašymą, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas nei pateikdamas Prašymą, nei iki Sprendimo priėmimo nepateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, pateikė Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, nepatvirtintą Apostille.
Atsakovė remiasi 1961 m. spalio 5 d. Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio nuostatomis, 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1091 patvirtinto Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis, Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punkto nuostatomis, atsakovės pateikta ir svetainėje patalpinta informacija, kurioje nurodytos valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma Apostille ir pažymi, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimų, nustatytų paminėtuose teisės aktuose, ir pateikė tik vairuotojo pažymėjimo kopiją ir pažymą iš buvusios darbovietės (be nustatyta tvarka atliktų vertimų į lietuvių kalbą). Atsakovės teigimu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu buvo konstatuota, kad su Prašymu pateikti dokumentai neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, kas reiškia, kad pareiškėjas nepagrindė galiojančių C, CE kategorijų turėjimo fakto.
Atsiliepimas
Be to, atsakovė atsiliepime teigia, kad konsulinis pareigūnas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. spalio 22d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiąsias tarnybas. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad UAB „Hegelmann Transporte“ buvo patikrinta ir nustatyta, kad ne visada įmonė informuoja Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie neatvykusius įsidarbinti ar nutraukus darbo sutartį su užsieniečiu.
Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad po LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendimo konsulas turėjo besąlygiškai išduoti vizą. Pagal Lietuvos Respublikos Konsulinio statuto 10 straipsnio 2 dalį diplomatinės atstovybės vadovas yra atsakingas už konsulinių funkcijų atlikimo organizavimą ir priežiūrą. Taigi, Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje vadovas, siekdamas įvykdyti 2020 m. birželio 23 d. LVAT įpareigojimą ambasadai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, pavedė išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. Prašymą išduoti nacionalinę vizą Užsienio reikalų ministro paskirtam dirbti Ambasadoje Užsienio reikalų ministerijos diplomatui konsuliniam pareigūnui U. L., kuris ir priėmė Sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. LVAT neperėmė ir negali perimti konsulinio pareigūno, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų dėl vizos išdavimo.
Atsakovė Užsienio reikalų ministerija nei 2019 metais, nei 2020 metais nesprendė pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. Prašymo išduoti nacionalinę vizą, taigi atsakovas nekeitė savo nuomonės dėl pareigos pareiškėjui kartu su Prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti vairuotojo pažymėjimo originalą arba notarine tvarka paliudytą jo nuorašą bei Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą patvirtintą pažyma Apostille. Pagal Konsulinio statuto 30 straipsnio 2 dalį dokumentai tvirtinami pažyma (Apostille) vadovaujantis 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Dokumentų legalizavimo ar tvirtinimo pažyma (Apostille) nereikalaujama, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar ES teisės aktus dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo ar tvirtinimo pažyma (Apostille) (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2)NV58-549, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš prijungtos administracinės bylos Nr. eI2-1608-484/2020 medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme, kaip kelionės tikslą, pareiškėjas nurodė darbą (Prašymo 21 punktas). Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė vairuotojo pažymėjimo kopiją, Uzbekistano Respublikos piliečio paso kopiją, darbo sutarties kopiją, pažymą iš buvusios darbovietės (,,Kogon Trans-Eksklyuziv“), UAB ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, suvestinę apie UAB ,,Hegelmann Transporte“ įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą ir 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą.
Ambasada, išnagrinėjusi Uzbekistano Respublikos piliečio N. T. (N. T.) prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1142 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T.“ (administracinės bylos Nr. eI2-1608-484/2020 medžiaga). Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų; kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo bei dėl rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Ambasados sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino (administracinės bylos Nr. eI2-1608-484/2020 medžiaga).
LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020, kuriuo patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino VAAT ir Ambasados sprendimus bei įpareigojo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas sprendime konstatavo, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad pareiškėjas pateikė Ambasadai prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą siekdamas įsidarbinti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos) bei reikiamus dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2018 m. kovo 28 d., o CE kategorijos – nuo 2018 m. gruodžio 19 d. (LVAT sprendimo 33 punktas).
Teismas pažymėjo, jog atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą dėl to, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Tokią išvadą atsakovas padarė įvertinęs pareiškėjo buvusios bendrovės – ,,Kogon Trans-Eksklyuziv“ – išduotą pažymą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas vairuotoju dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., tačiau kategoriją CE, leidžiančią vairuoti sunkiasvorius automobilius su priekaba, turi nuo 2018 m. gruodžio 29 d. LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2018 m. kovo 28 d., o CE kategorijos – nuo 2018 m. gruodžio 19 d. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, dirbdamas taksi bendrovėje „Kogon Trans-Eksklyuziv“ vairuotoju, galėjo įgyti profesinių įgūdžių. Duomenų, paneigiančių šias išvadas, byloje nėra (LVAT sprendimo 35 punktas).
LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalingų profesinių įgūdžių ir dėl to Ambasados priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Šiame sąraše jokie kiti reikalavimai (stažo, vairuotojo liudijimo turėjimo ar pan.) nenustatyti. Pareiškėjo profesinius kvalifikaciją ir įgūdžius patvirtina jam išduotas vairuotojo pažymėjimas bei buvusio darbdavio išduota pažyma. Ambasados abejonės dėl pareiškėjo profesinių įgūdžių stokos yra teisiškai nepagrįstos (Sprendimo 36 punktas).
Vykdydama LVAT sprendimą, Ambasada iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo antrą kartą atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Sprendimu buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o pateikta Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bucharos srities institucijos pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta pažyma Apostille, todėl Ambasada sprendė, kad pareiškėjo dokumentai neatitinka vizos išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, t. y. pareiškėjas nepagrindė galiojančių C, CE kategorijų turėjimo fakto.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti jo Prašymą. Skunde teismui pareiškėjas akcentuoja, kad Ambasada negalėjo atsisakyti išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes šio pagrindo taikymo galimybes paneigė LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020. Pareiškėjo teigimu, Ambasados priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020 pateiktiems išaiškinimams.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Vizų išdavimo tvarkos aprašo nuostatos. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti ir tuo atveju, kai kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Ambasada, pakartotinai nagrinėdama Prašymą, negalėjo Sprendimo grįsti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ambasada, nagrinėdama užsieniečių pateiktus prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo privalo patikrinti užsieniečio pateiktus dokumentus, buvimo tikslą ir sąlygas, ar užsienietis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį ir t. t. (Vizų kodekso 21 straipsnio nuostatos). Taigi, Ambasada, nustačiusi neatitikimus, nepaisant to, kad prašymas nagrinėjamas pakartotinai, gali priimti sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą ir atsisakymą grįsti Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, jei užsienietis ar pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priimant sprendimus dėl nacionalinės vizos išdavimo / neišdavimo, Ambasada ne tik turi patikrinti nurodytas aplinkybes bei dokumentus, bet ir turi tai atlikti laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.
Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų profesinių įgūdžių ir / ar jo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti.
Nagrinėjamu atveju iš priimto Sprendimo ir byloje pateiktų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų matyti, kad Ambasada, pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, pareiškėjo pokalbiui nekvietė, neprašė pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų (tinkamai patvirtinto Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo arba originalo; Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bucharos srities pažymos, patvirtintos Apostille), patvirtinančių Prašyme ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, nors tokia pareiga Ambasadai nustatyta minėtame Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punkte.
Be to, pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punktą vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Beje, tai pažymėjo ir LVAT 2020 gegužės 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4006-556/2020 nurodydamas, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punktą vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio pažymos pateikimas nėra privalomas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šią pažymą Ambasadai pateikė savanoriškai, siekdamas pagrįsti įgytą darbo patirtį. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad Ambasada būtų reikalavusi pareiškėjo pateikti atitinkamai patvirtintą pažymą, o šis atsisakė tai padaryti.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis ir remiasi LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014 pateiktu aiškinimu. Tačiau Ambasadai pareiga, kilus pagrįstai abejonei dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Prašyme nurodytus duomenis, nustatyta Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punkte. Nors atsakovė remiasi LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartimi, tačiau ignoruoja LVAT pateiktus aiškinimus naujesnėse bylose, pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3733-624/2020 ir kt. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktika nėra statiška, ji gali, o kai kuriais atvejais ir turi būti vystoma arba keičiama (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).
Tiek skundžiamame Sprendime, tiek ir atsakovės atsiliepime yra nurodoma, kad UAB „Hegelmann transporte“ 2020 m. liepos 27 d. viešame informaciniame pranešime nurodyta, kad asmenų iš Uzbekistano Respublikos atvykimas į Bendrovę yra laikinai stabdomas (https://massmedia.lt/2020/07/27/hegelmann-transporte-uztikriname-veiklos-testinuma-diegdami-papildomas-priemones/). Iš pateiktos informacijos matyti, kad Bendrovė buvo išplatinusi tokį pranešimą: „<...> Vokietijos kapitalo krovinių pervežimo ir logistikos bendrovė „Hegelmann Transporte“, susidūrusi su COVID-19, diegia papildomas priemones ir adaptuoja procesus darbuotojų ir visuomenės saugumui didinti. Užtikrindama saugų veiklos tęstinumą, bendrovė testuoja visus iš atostogų grįžtančius vairuotojus, įveda privalomą saviizoliaciją atvykstantiems įsidarbinti iš kitų šalių ir laikinai stabdo asmenų atvykimą į bendrovę iš Uzbekistano Respublikos.“
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog šis informacinis pranešimas dėl laikino neįdarbinimo yra tik laikinas sprendimas ir tik dėl naujai įdarbinamų darbuotojų, tuo tarpu dėl pareiškėjo jau seniai yra pradėtas įdarbinimo procesas, Ambasadai yra pateikti visi reikalingi dokumentai įdarbinimui (įskaitant darbo sutartį, tarpininkavimo raštą), trūksta tik nacionalinės vizos.
Vizų išdavimo tvarkos aprašo 101 punktas nustato, kad šiame aprašo skirsnyje nustatyta tvarka pateiktas tarpininkavimo raštas – tai priimančio asmens prašymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį. Aprašo 105 punkte nustatyta, kad priimantis asmuo gali elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje atšaukti pateiktą tarpininkavimo raštą, jeigu šio rašto pagrindu dar neišduota daugkartinė nacionalinė viza.
Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Hegelmann transporte“ viešojoje erdvėje pateikta informacija iš esmės buvo skirta susidariusiai epidemiologinei situacijai Bendrovėje (dėl Covid-19) suvaldyti, tačiau ji niekaip nepaneigia, jog Bendrovės pareiškėjui išduotas tarpininkavimo raštas yra neaktualus ar atšauktas. Tokių duomenų byloje nėra pateikta.
Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog 2020-08-25 Migracijos departamentas nurodė, kad įmonė UAB „Hegelmann transporte“ buvo patikrinta ir nustatyta, kad ne visada įmonė informuoja Migracijos departamentą apie neatvykusius įsidarbinti ar nutraukus darbo sutartį su užsieniečiu, kadangi tarp Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje motyvų dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos nėra nurodyta, jog buvo remiamasi šia 2020 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamento pateikta informacija.
Taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog anksčiau nagrinėtoje byloje dėl pareiškėjo tapataus skundo dėl nacionalinės vizos neišdavimo buvo konstatuota, jog „pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos“ (LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas Ambasados Sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, nes nebuvo laikomasi Vizų tvarkos aprašo nuostatų bei LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020 pateikto aiškinimo, todėl Sprendimas naikintinas, o Ambasada įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. T. (N. T.) skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-549 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.