Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-504-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2A-504-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
Ieškovas
S. A. M.
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-504-324/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ramunė Kuzmienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 35.3.6; 35.4; 36.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui S. A. M., jo atstovui adv. V.Valašinui, atsakovo atstovei adv. R.Janušytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. M. ir atsakovo D. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2522-572/2008 pagal S. A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11760 Lt palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais 98 mėnesius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad 1999 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartimi atsakovas iš ieškovo iki 2000 m. balandžio 1 d. pasiskolino 4000 Lt. Sutartyje buvo numatytos 3 procentų dydžio mėnesinės palūkanos bei 50 Lt bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas skolos laiku negrąžino, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista 4000 Lt skolos, 840 Lt palūkanų nuo paskolos davimo dienos iki termino, kada ji turėjo būti grąžinta (už 7 mėnesius), ir 5160 Lt netesybų.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2370 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71,10 Lt žyminio mokesčio, 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 48,17 Lt kuro išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovo prašymu taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senatį ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 4560 Lt palūkanas už naudojimąsi jo pinigais 38 mėnesius iki 2003 m. birželio 10 d. (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pripažino, kad ieškovas turi teisę reikalauti 7110 Lt palūkanų (už 4 metus, 11 mėnesių ir 9 dienas). Spręsdamas dėl priteistinų palūkanų dydžio nuo 2003 m. birželio 10 d. iki ieškinio pareiškimo 2008 m. birželio 10 d. nustatė, kad atsakovas ieškovui iki ieškinio padavimo yra sumokėjęs 3688 eurus (12733,93 Lt), t.y. tris kartus didesnę sumą, nei buvo pasiskolinęs. Atsižvelgiant į prievolės ir palūkanų dydžio santykį konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytos palūkanos yra aiškiai didelės ir neprotingos. Sprendė, kad tokios sumos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl nurodytą sumą sumažino tris kartus. Laikė, kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovas gyvena užsienyje, todėl nepriteisė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui viešo paskelbimo būdu.

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmesti jo reikalavimai dėl didesnės palūkanų sumos priteisimo, išlaidų, susijusių su skelbimais spaudoje, atlyginimo, priteistino žyminio mokesčio sumažinimo.

Neatsižvelgta į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1581-59/2007 atsakovas pripažino palūkanų dydį, prievolę mokėti palūkanas, neprašė taikyti ieškinio senaties, ginčijo tik delspinigių dydį. Teismo sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, todėl ieškovui nebereikia įrodinėti aplinkybių dėl palūkanų priteisimo. Kitoje byloje palūkanos buvo priteistos nuo skolos davimo dienos 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 2000 m. balandžio 1 d. už septynis mėnesius. Skolą atsakovas pradėjo mokėti 2008 m. balandžio 7 d. Nagrinėjamojoje byloje prašęs įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę sumokėti likusią dalį palūkanų už naudojimąsi svetimais pinigais nuo nesumokėtos skolos dienos 2000 m. balandžio 1 d. iki pagrindinės prievolės įvykdymo – skolos sumokėjimo dienos.

Nepagrįstai taikyta ieškinio senatis (CK 1.131 straipsnis) už laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. birželio 10 d. Atsakovas, civilinėje byloje Nr. 2-1581-59/2007 pripažinęs prievolę mokėti palūkanas ir 2008 m. balandžio 7 d. pradėjęs jas mokėti (pagal CK 6.54 straipsnio 1-3 dalis, pirmiausiai užskaitomos nesumokėtos palūkanos, netesybos ir tik paskui skola), nutraukė ieškinio senatį, todėl ieškinio padavimo teismui dieną 2008 m. birželio 10 d. ji nebuvo pasibaigusi (CK 1.130 straipsnio 2-3 dalys).

Nenurodyta, kodėl palūkanos turi būti sumažintos 3 kartus – nuo 7110 Lt iki 2370 Lt. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad teismas nustatė tik 3,56 procentų dydžio metines palūkanas - mažesnes, nei jas nustatydavo Lietuvos bankai.

Neatsižvelgta į aplinkybes, jog atsakovas ėmė iš ieškovo trumpalaikę paskolą, nesinaudojo bankų teikiamomis paslaugomis. Gavęs paskolą, jos negrąžino daugiau kaip 8 metus, slapstėsi nuo ieškovo, išvyko gyventi į užsienį, nors ieškovas nekeitė savo gyvenamosios vietos, jį visada buvo galima surasti ir grąžinti skolą. Atsakovas žinojo paskolos sutarties sąlygas ir savo elgesiu tikėjosi išvengti prievolės grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas. Atsakovas apgavo savo kreditorių (ieškovą), padarė ieškovui ir nuostolius.

Neteisingai konstatuota, kad palūkanos yra netesybos. Palūkanos negali būti laikomos netesybomis (CK 6.71 straipsnis).

Atsakovas palūkanų mažinti neprašė. Jis pasisakė tik dėl ieškinio senaties taikymo ir palūkanų dydžio nepagrįstumo. Ieškovas sutinka sumažinti savo reikalavimą iki 7056 Lt.

Nepagrįstai skelbimams išleistos sumos nepripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir nepriteistos iš atsakovo. Ieškovui nebuvo žinoma pastovi atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje. Skelbimai apie teismo posėdžių vietą ir laiką buvo duodami, siekiant pagreitinti bylos išsprendimą.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovui papildomai 4686 Lt palūkanų, 180 Lt žyminio mokesčio, 354 Lt už skelbimų padavimą spaudoje ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 7056 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitos sprendimo dalies prašo nekeisti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškinys.

Neatsižvelgta į įskaitinių netesybų institutą, įtvirtintą CK 6.73 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo reikalaujamos priteisti 11760 Lt dydžio palūkanos pripažintinos ieškovo nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 5160 Lt netesybų, todėl priteisti 2370 Lt turėtų būti įskaitomi į sumokėtų netesybų sumą.

Nepagrįstai priteistos visos ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti mažinamos proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai. Analogišku pagrindu turėtų būti mažinamos priteistos išlaidos kurui.

Nesant priteistinos paprastųjų palūkanų sumos, negali būti priteisiamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir atsakovas prašo priešingos šalies skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad skunde nepagrįstai prašoma vadovautis CK 6.73 ir 6.249 straipsniais, nes nuostoliai nėra dengiami palūkanomis.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą visiškai įvykdė, prievolė yra pasibaigusi. Ieškovas neįrodė, jog prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Aplinkybė, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1581-59/2007 neprašė taikyti ieškinio senaties termino, negali būti vertinama kaip reikšminga šiuo metu nagrinėjamai bylai. Atsakovas turi teisę savo nuožiūra naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisinės gynybos priemonėmis. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 4000 Lt sumos. Dėl 4000 Lt skolos niekas savo gyvenamosios vietos kardinaliai nekeistų. Aplinkybė, jog atsakovas gyvena ne Lietuvoje, negali būti vertintina kaip jo tariamo nesąžiningumo įrodymas. Ieškovas pripažįsta, kad, laiku negrąžinus skolos, jam buvo padaryti nuostoliai, todėl jo prašomos priteisti papildomos palūkanos pripažintinos ieškovo nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti susitarimus dėl palūkanų dydžio ir nustatęs, kad jos yra neprotingai didelės, palūkanas sumažinti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Vienas iš piniginių prievolių bruožų yra palūkanos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyti du galimi palūkanų nustatymo šaltiniai – įstatymas ir šalių susitarimas. Palūkanų paskirtis yra dvejopa. Tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, antra - jos kompensuoja kreditoriaus praradimus. Šiuo atžvilgiu palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtina nenuginčijamą prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Jeigu skola jam būtų grąžinta laiku, jis pinigus būtų panaudojęs ir gavęs atitinkamų pajamų. Palūkanos yra skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Civilinio kodekso 6.261 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Tenkindamas ieškinį dėl palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais priteisimo, minėtąsias materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pritaikė tinkamai. Atsakovas skolą turėjo sumokėti 2000 m. balandžio 1 d., ją pradėjo mokėti 2008 m. balandžio 7 d., baigė mokėti 2008 m. gegužės 30 d. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Atsakovas ieškovui pagal ankstesnį teismo sprendimą yra sumokėjęs 5160 Lt netesybas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais septynis mėnesius kitu, nei nurodytas ieškinyje, laikotarpiu, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl priteistųjų 2370 Lt įskaitymą į sumokėtų netesybų sumą.

Apie pažeistą su paskolos negrąžinimu susijusią teisę ieškovas sužinojo 2000 m. balandžio 1 d. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl palūkanų už naudojimąsi paskola priteisimo kreipėsi 2008 m. birželio 10 d.

Reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškininės senaties terminas ( CK 1.125 str. 9 d.). Palūkanas ieškovas prašė priteisti už naudojimąsi paskola nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. (pagrindinės prievolės įvykdymo). Palūkanų mokėjimas už septynių mėnesių laikotarpį nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 2000 m. balandžio 1 d. pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje tarp tų pačių šalių nr. 2-1581-59/2007, nevertintinas kaip CK 1.130 straipsnio antrojoje dalyje numatytas skolininko atliktas veiksmas, liudijantis ginčo prievolės pripažinimą. Įsipareigojimo mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola gera valia atsakovas niekada nevykdė. Nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas ( laikotarpis, už kurį prašoma priteisti palūkanas) yra kitas, todėl atsakovo veiksmai, atlikti vykdant kitu laikotarpiu apibrėžtą tos pačios kilmės prievolę, nelaikytini ieškinio senatį nutraukiančia aplinkybe nagrinėjamoje byloje.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas nemotyvavo prašomų priteisti palūkanų sumažinimo ir nepagrįstai jas sumažino daugiau, nei palūkanų mokėtų Lietuvos bankai. Formuodamas teismų praktiką dėl palūkanų už naudojimąsi paskola dydžio nustatymo, Lietuvos Aukščiausiais teismas yra pasisakęs, kad „tais atvejais, kai šalys susitarė dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 3 ir 4 dalys, 1.5 straipsnis). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas, kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų, kaip netesybų dydį. Teismas užtikrina prievolės šalių interesų pusiausvyrą (2005 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartis byloje nr. 3K-3-258/2005).

Vien prievolės dydžio ir palūkanų dydžio santykis sudarė teisinį pagrindą apylinkės teismui konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neprotingos. Teismas, gindamas kreditorių nuo skolininko netinkamų veiksmų - piniginės prievolės neįvykdymo laiku – teisingai apgynė pažeistą teisę taip, kad būtų pašalinta galimybė kreditoriui lupikauti, t. y. gauti neprotingai dideles palūkanas.

Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Priteisęs ieškovui iš atsakovo palūkanas už naudojimąsi paskola, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ir procesines palūkanas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka revizuojamo teismo sprendimo išvadomis dėl nepriteisimo ieškovui išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu atsakovui viešo paskelbimo būdu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta ieškovui buvo žinoma. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą CPK 30 straipsnyje nurodytu būdu praneština tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Ieškovo siekimas tokiu būdu pagreitinti bylos išnagrinėjimą pagrįstai nepriskirtas prie išlaidų, susijusių su bylos išnagrinėjimu.

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie ieškinio dalies pagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Tinkamai pritaikęs CPK 93 straipsnio antrosios dalies nuostatas, priteisiant ieškovui iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį, šioje procesinės teisės normoje nustatytos proporcingumo taisyklės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė advokato pagalbos išlaidų bei kitų būtinų ir pagrįstų ( kuro) išlaidų atžvilgiu. Pareikštasis ieškinys patenkintas 20 procentų, todėl sprendimo rezoliucinė dalies patikslintina, ieškovui iš atsakovo priteisiant atitinkamai proporcingas advokato pagalbos bei kelionės išlaidų dalis ( 140 Lt už advokato pagalbą ir 10 Lt už kurą).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti, 2008 m. gruodžio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti rezoliucinę šio sprendimo dalį, nurodant iš atsakovo ieškovui priteistinas advokato pagalbos išlaidas 140 ( šimtą keturiasdešimt) Lt ir 10 ( dešimt) Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų ( kuro išlaidų).

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėBirutė Bobrel