Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-02-15 · Administracinė byla Nr. I-847-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
I-847-365/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02036-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė, Margarita Stambrauskaitė
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Transporto investicijų direkcijos, Viešųjų pirkimų tarnybai
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Administracinė byla Nr. I-847-365/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02036-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant specialistui Tomui Musteikiui, pareiškėjos atstovei Agnei Šataitei, atsakovės atstovams Dovilei Mekionytei ir Vaivai Andrusevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Agnei Bagočiūtei, Šarūnei Navickaitei-Dulaitienei ir Giedrei Penikienei, trečiojo suinteresuoto asmens Transporto investicijų direkcijos atstovams Gintautui Predkeliui ir Rūtai Grigaliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Transporto investicijų direkcijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko auditą ir priėmė 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-3-28 „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis" ir valstybinio audito išvadą Nr. 9-26. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su priimta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. liepos 2 d. ataskaita, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija skunde (t. 1, b. l. 1–20, 58–65) prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012-07-02 audito ataskaitą Nr. FA-P-70-3-28.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nustatytais faktinių aplinkybių vertinimais remsis Europos komisijos audito rūmai spręsdami, ar Sanglaudos fondo lėšos buvo panaudotos tikslingai ir ar turi būti taikoma sankcija valstybei narei – finansinė pataisa. Jei valstybei narei būtų taikoma sankcija, savivaldybė susidurtų su neigiamomis pasekmėmis ir galimai turėtų grąžinti dalį įgyvendinamiems projektams skirtų lėšų. Valstybės kontrolės audito ataskaitos rezultatai turės tiesioginės įtakos savivaldybės interesams, gali lemti sankcijų taikymą, todėl mano, kad savivaldybė turi teisę kreiptis į teismą dėl audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų pagrįstumo išnagrinėjimo teismine tvarka. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 8 str. 1 d. vertinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių aktų, turi Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolei nėra suteikti įgaliojimai vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams, darytina išvada, kad Valstybės kontrolės sprendimo dalis, kurioje nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai, yra priimta viršijant suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, todėl turi būti naikinama, kaip priimta nekompetentingo subjekto. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB (toliau - direktyva) ir ją įgyvendinantis VPĮ tiesiogiai ir aiškiai nedraudžia nustatyti reikalavimus, jog tiekėjai negali perleisti visų darbų vykdymo subrangovams. Audito metu nagrinėtos sutartys buvo parengtos pagal FIDIC reikalavimus. FIDIC 4.4 p. nustato, kad visų darbų perleisti subrangovams negalima. FIDIC nuostatos implikuoja subrangos masto reguliavimą, nors konkretaus dydžio ir nenumato. Konkurso sąlygų dėl subrangos rengimo praktika buvo paremta Europos Komisijos rekomendacijomis. Nustatant leidžiamą subrangos mastą nebuvo pažeista konkurencija ir viešųjų pirkimų principai (VPĮ 3 str. 1 d.), tiekėjai dėl pirkimo dokumentų sąlygų neteikė pretenzijų, o pirkimo sąlygose nustatyti leidžiami subrangos mastai atitiko praktikoje įprastus perleidžiamų subrangovams darbų mastus, kai tokie ribojimai būna nenustatomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-126/2010) praktika patvirtina, jog leistino subrangos masto nustatymas nepažeidė VPĮ bei nesukūrė neigiamų, konkurencinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, Valstybės kontrolė nepagrįstai padarė išvadą, kad pirkimo dokumentuose nustatytas subrangos masto ribojimas pažeidžia VPĮ. Valstybės kontrolės ataskaitos dalis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo vertinami izoliuotai, neatsižvelgiant į viešojo pirkimo tikslus, taip pat nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pasiūlymus dalyvauti pirkime pateikė subjektų grupės, veikiančios jungtinės veikos pagrindu, o tai patvirtina, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo įgyvendinami, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti VPĮ pažeidimą. Pirkimo dokumentų pateikimo potencialiems dalyviams tvarka VPĮ (aktuali redakcija nuo 2004-07-27 iki 2006-01-31) nebuvo reglamentuota, todėl buvo taikoma organizacijoje buvusi dokumentų pateikimo praktika. Konfidencialumas buvo užtikrinamas tiesiog uždengiant prieš tai esantį sąrašą. Siekiant išvengti bereikalingų teisminių ginčų, buvo prašoma pateikti dokumentus keliomis kalbomis. Toks reikalavimas tik padidina tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ir užtikrina VPĮ nuostatų laikymąsi, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs ir aiškūs, kad perkančioji organizacija galėtų įsigyti tai, ko reikia, o tiekėjai galėtų pateikti konkurencingus pasiūlymus. Valstybės kontrolės teiginys, kad toks reikalavimas galėjo lemti konkurencijos sumažinimą Lietuvos rinkoje, yra nekorektiškas, nes buvo sudarytos vienodos galimybės dalyvauti konkurse visiems tiekėjams. VPĮ nenustato perkančiajai organizacijai privalomo reikalavimo skelbti apie per didelę kainą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šį klausimą konkrečiu atveju sprendžia pati perkančioji organizacija. LAT pabrėžė, kad negali būti sutapatinami du skirtingi dalykai – rinkos kaina ir perkančiajai organizacijai priimtina kaina. Perkančiajai organizacijai priimtina kaina yra tokia, kurią ji yra pasiruošusi mokėti už tam tikras perkamas prekes ar paslaugas pagal turimus finansinius resursus. Pažymi, kad pasiūlymų atmetimo pagrindus atvirame konkurse nustato VPĮ, taip sudarydamas prielaidas skaidriai pirkimo eigai ir lygiateisiškumui. VPĮ ir projekto pirkimo dokumentai aiškiai apibrėžia, kad pasiūlymai bus atmesti, jei jų visų kainos per didelės, todėl nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė vadovavosi nepaskelbtais ir konkurso dalyviams nežinomais kriterijais. Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodytas pažeidimas dėl neskelbiamų derybų vykdymo yra nepagrįstas, nes, visų pirma, jis buvo konstatuotas pažeidžiant teisės aktų hierarchiją, antra, nebuvo įvertintas galiojančiame nacionalinės teisės akte – VPĮ – įtvirtintas reglamentavimas, trečia, buvo vadovaujamasi teisės aktu, kuris nėra perkeltas į nacionalinę teisę, todėl jis nėra privalomas vykdyti, ketvirta, net jei būtų teisinis pagrindas remtis į nacionalinę teisę neperkeltos direktyvos nuostatomis, savivaldybės atmesti pasiūlymai patektų į netinkamų pasiūlymų apibrėžimą, todėl pirkimas galėtų būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu. Valstybės kontrolė nepateikia jokių argumentų, kad gautos Sanglaudos fondo lėšos buvo panaudotos netinkamai, nes užsakovo rezervo suma buvo įtraukta į pirkimo vertę, pirkimo dokumentai numatė papildomų darbų atlikimo procedūras, darbai buvo įsigyjami pagal darbų kiekių sąrašuose nurodytus įkainius, viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudojant lėšas įsigyti prekes/paslaugas/darbus – nebuvo pažeistas. Valstybės kontrolė subrangos mastą apskaičiuoja tik remdamasi sutartyse su subrangovais nurodytomis sumomis, tačiau ne faktiškai atliktais darbais, ir Valstybės kontrolės nurodyta 22 467 646,95 EUR subrangos masto maksimali suma nebuvo viršyta. Atsižvelgiant į Energetikos įstatyme nurodytą reglamentavimą, generalinis rangovas UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo teisės vienašališkai pats ar pasitelkdamas kitus subrangovus perkelti ir/ar rekonstruoti AB „duomenys neskelbtini“ (dabartinis pavadinimas AB „duomenys neskelbtini“) ir AB „duomenys neskelbtini“ priklausančius energetikos objektus, todėl Valstybės kontrolės nurodytas pažeidimas yra nepagrįstas, kadangi tiekėjas negalėjo numatyti, kokius subtiekėjus pasirinks inžinerinių tinklų savininkai. Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė Valstybės kontrolės nurodytų VPĮ 27 str. 2 d., 28 str. 2 d. pažeidimų, todėl šis audito ataskaitoje nurodytas pažeidimas yra nepagrįstas. Viešųjų pirkimų ataskaitos apie techninės priežiūros neskelbiamų derybų procedūras pildymo netikslumas viešųjų pirkimų procedūroms, sutarties vykdymui bei sutarties kainai įtakos neturėjo. Valstybės kontrolės teiginys dėl VPĮ 25 str. 1 d. pažeidimo nėra pagrįstas visapusišku faktinių aplinkybių įvertinimu. Valstybės kontrolė teigė, kad rangovas prieš pateikdamas pasiūlymą nepakankamai ištyrė statybvietę, jos aplinką ir daro tokią išvadą atsietai nuo kitų sutarties sąlygų remdamasi išimtinai tik sutarties bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktais. Tačiau visos sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Visi papildomi darbai, kuriuos Valstybės kontrolė nepagrįstai ginčija, buvo atlikti atitinkamų sutarties pakeitimų, įpareigojančių rangovą atlikti tokius darbus ir užsakovui apmokėti juos, pagrindu ir šie dokumentai buvo pateikti Valstybės kontrolei, tačiau Valstybės kontrolė į tai neatsižvelgė ir padarė neteisingą išvadą. 140 483,72 EUR išlaidos, patirtos įrengiant laikinus privažiavimo ir pravažiavimo kelius, laikiną autobusų apsisukimo žiedą ir laikiną keleivių įlaipinimo / išlaipinimo stotelę, atitinka Statybos darbų sąlygų bendrųjų sąlygų 4.10, 4.11. ,4.13, 4.14 ir 4.15 punktuose nurodytus reikalavimus. Dėl 109 278,10 EUR išlaidų, susijusių su autobusų apsisukimo žiedo rekonstrukcijos darbais, paaiškino, kad įrengiant autobusų žiedą pagal techninį projektą VP 03-101 tarp Naugarduko gatvės ir ligoninės buvo numatyta atlikti darbus tik iš dalies, prisijungiant prie senojo žiedo bei paliekant senus pagrindus ir seną dangą. Darbų pakeitimo aktai Nr. 196/P/R, Nr. 198/P/R ir Nr. 96/P/R tiesiogiai prisideda prie projekto priežiūros rodiklių (gretutinių gatvių tinklas) ir tiesiogiai susiję su projektu. Dėl 103 126,42 EUR išlaidų, susijusių su darbais Vilniaus miesto Savanorių prospekto žiede, nurodė, kad pagal darbų pakeitimus patvirtinti, atlikti ir deklaruoti Savanorių prospekto žiede atlikti darbai tiesiogiai nepatenka nė į vieną iš įgyvendintų Europos Komisijos sprendimu nustatytų fizinių indikatorių, tačiau pagal šiuos pakeitimus atlikti darbai yra būtini, nes užtikrina tinkamą atliktų darbų (kurie įeina į Europos Komisijos sprendimu patvirtintus indikatorius) funkcionavimą. Dėl 28 962,00 EUR išlaidų, susijusių su archeologiniais tyrimais, paaiškino, kad viešųjų pirkimų sąlygos buvo parengtos anksčiau, nei pasikeitė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, be to, archeologinių tyrinėjimų išlaidos buvo įtrauktos į techninės priežiūros komandos narių atlyginimus (darbo dienos įkainius), todėl jos negali būti siejamos su statybvietės paruošimo ir statybos išlaidomis, t. y. Valstybės kontrolės išvadoje minimo Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. Dėl 1401,76 EUR išlaidų, susijusių su suteiktomis audito paslaugomis, nurodė, kad projekto išlaidomis yra laikomos tik tos sumos, kurias patiria galutinis paramos gavėjas, tačiau šiuo atveju užsakovas jokių mokėjimų auditoriams neatliko ir nepirko audito paslaugų, todėl Komisijos reglamento Nr. 16/2003 32 str. šiam atvejui netaikomas, nes auditą ir apskaitos paslaugų teikimą užsakė ir kontroliavo ne pats galutinis paramos gavėjas. Projekto techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis buvo pagrįsta įkainiais už darbo dieną. Konsultantui sumokėto atlyginimo, skaičiuoto pagal darbo dienos įkainį, nustatytą viešųjų pirkimų būdu, nebuvo, jokio teisinio pagrindo ir galimybių išskaičiuoti jo paties sąskaita pirktas audito paslaugų išlaidas. Be to, Komisijos reglamento Nr. 16/2003 32 str. iš esmės yra skirtas tiems atvejams, kai auditą ir apskaitos paslaugų teikimą užsako ir kontroliuoja galutinis paramos gavėjas ar kitos atsakingos institucijos. Dėl atsakovės argumento, kad savivaldybė neužtikrino Statybos darbų sąlygų bendrųjų sąlygų 14.13 punkto „a“ papunkčio reikalavimo - tarpinius mokėjimus atlikti už įvykdytus darbus, nurodė, kad lėšos atliktų darbų aktuose buvo, atlikti darbai surašyti akte ir nevykdomų pakeitimų sumos, panaudotos kitų pakeitimų arba tų pačių konkrečiose vietose finansavimui.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai (t. 3, b. l. 34-45). Skundo objektas - 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis“ ir valstybinio audito išvada Nr. 9-26 - nėra administraciniai aktai ar veiksmai (neveikimas) pareiškėjos atžvilgiu. Pagal LR valstybės kontrolės įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas audito dokumentuose (ataskaitoje ir išvadoje) yra pareiškiama nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ataskaitų ir valstybės lėšų naudojimo teisėtumo, t. y. procedūriniai dokumentai, patys savaime nesukuriantys jokių teisių ir pareigų audituojamiems subjektams, o skirti tik audito metu surinktiems faktiniams duomenims ir auditoriaus nuomonei pateikti. Skundžiamo audito atveju sprendimas nebuvo priimtas, o valstybinio audito dokumentus (ataskaitą ir išvadą) pasirašė pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus baigiamojo audito funkcijas vykdančio padalinio vadovas (Valstybės kontrolės 7-ojo audito departamento direktorius) ir pagal savo kompetenciją - vykdyto audito grupės vadovas. Pareiškėjos skundžiamuose audito dokumentuose pastebėjimai ir išvados pateikiami kaip audito proceso metu valstybinių auditorių suformuota nuomonė: deklaracijoje baigus teikti paramą (valstybinio audito išvadoje) nuomonė pateikiama pagal minėtą pavyzdinę formą, o valstybinio audito ataskaitoje nuomonė pareiškiama įvertinus nustatytus faktus ir aplinkybes. Skundžiamuose audito dokumentuose pareiškėjai nėra numatytos poveikio priemonės, nenustatytos ar suteiktos teisės ar pareigos, t. y. šie dokumentai neturi tiesioginio poveikio pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Valstybinio audito ataskaita, kaip ir deklaracija baigus teikti paramą (valstybinio audito išvada), nei savo turiniu, nei forma nelaikytina individualiu teisės aktu (individualiu administraciniu aktu), kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje. Valstybės kontrolės poziciją, kad skundžiami audito dokumentai nėra individualūs teisės aktai (individualūs administraciniai aktai), pagrindžia teismų praktika. Pareiškėjos skundžiami audito dokumentai negalėjo jai sukelti ir nesukėlė teisinių pasekmių, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra Europos Sąjungos sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemos institucija. Pareiškėja yra galutinis paramos gavėjas (projekto vykdytojas), todėl skundžiamo audito atveju nėra audito subjektas. Skundžiamoje audito ataskaitoje ir išvadoje pateikiama nuomonė pareiškėjai tiesiogiai nei sukuria teises, nei nustato pareigas. Be to, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai skundžiamais valstybinio audito dokumentais nebuvo pažeisti ir teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, nes buvo priimti ne pareiškėjos atžvilgiu (pareiškėja nėra audito subjektas), jais pareiškėjai nenustatoma jokių įpareigojimų ar sankcijų. Ataskaitoje išreikšta auditorių nuomonė yra skirta Europos Komisijai (toliau – EK), kuri Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 III priede pateiktoje pavyzdinės deklaracijos baigus teikti paramą formoje nurodyta kaip adresatas. Pareiškėja turi galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus dėl ataskaitoje pateiktų pastebėjimų Europos Komisijai atliekant finansinio koregavimo ir projekto uždarymo administracinę procedūrą. Europos Komisijai priėmus galutinį sprendimą dėl finansinio koregavimo, atsakinga Europos Sąjungos sanglaudos fondą Lietuvoje administruojanti institucija privalėtų priimti sprendimą susigrąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintas Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisykles. Jei toks administruojančios institucijos sprendimas būtų priimtas ir turėtų tiesioginį poveikį pareiškėjos materialinėms teisėms ir interesams, pareiškėja šį sprendimą galėtų skųsti teismui.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Transporto investicijų direkcija (toliau – TID) teismo prašė sprendimą pagal pareiškėjos skundą priimti teismo nuožiūra (t. 3, b. l. 46-51). Jų nuomone, 2012-07-02 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 yra priimta nepakankamai įvertinus pareiškėjos pateiktas pastabas ir argumentus. LR finansų ministerija 2012-03-30 raštu Nr. (4.79-2409)-6K-1203104 informavo TID, kad atsakovė atlieka projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 baigiamąjį auditą ir el. paštu pateikė preliminarius pastebėjimus, susijusius su galutine ataskaita ir galutine mokėjimo paraiška. Atsižvelgiant į tai, LR finansų ministerija pavedė pareiškėjai ir TID raštu pateikti paaiškinimus dėl atitinkamų atsakovės pastebėjimų, taip pat pavedė TID vadovaujantis Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėmis skubos tvarka atlikti pažeidimų tyrimus, nustatyti (nenustatyti) pažeidimus ir, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis, susigrąžinti jas, kaip nurodyta Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse. TID savo argumentus dėl atsakovės pastebėjimo pateikė LR finansų ministerijai 2012-05-11 rašto Nr. 1.2-1065 „Dėl valstybinio audito ataskaitos projekto“ prieduose. TID nuomone, visi TID veiksmai, susiję su įgyvendinančiosios institucijos funkcijų vykdymu buvo atlikti tinkamai ir buvo užtikrinta projektus administruojančių institucijų valdymo ir kontrolės sistema. TID nuomone ataskaita sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjai, todėl gali būti šio teisminio ginčo objektas. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-01 nutarimu Nr. IX-667 atsakovei pavesta atlikti baigiamąją audito deklaraciją dėl Sanglaudos fondo projektų rengiančios institucijos funkcijas pagal 2002-07-29 Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1386/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos. Šios deklaracijos rengimas yra vienas iš Lietuvos, kaip valstybės narės, įsipareigojimų dėl projektų finansų kontrolės. Deklaracijoje įvertinamas paraiškos išmokėti galutinį paramos likutį pagrįstumas bei paskutinėje pažymoje nurodytų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad ataskaita jai sukelia neigiamas pasekmes, nes EK gali sumažinti Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sumą arba padaryti finansinius koregavimus.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – LR FM) teismo prašė sprendimą pagal pareiškėjos skundą priimti teismo nuožiūra (t. 5, b. l. 1–7). Baigiamosios audito deklaracijos, parengtos asmens ar departamento, kurio funkcija nepriklauso nuo paskirtosios institucijos funkcijos, kai yra baigiamas vykdyti kiekvienas projektas, pateikimas Europos Komisijai yra viena iš svarbiausių valstybių narių atliekamos projektų finansų kontrolės priemonių. Projektų užbaigimo deklaracija, t. y. baigiamoji audito deklaracija, kurią rengti Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 pavesta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, yra viena iš pagrindinių sąlygų valstybei narei gauti galutinį Bendrijos Sanglaudos fondo paramos likutį. Reikalavimai institucijai, kuri gali būti paskirta rengti baigiamąją audito deklaraciją, ir pagrindiniai reikalavimai deklaracijos parengimui yra nustatyti Reglamento Nr. 1386/2002 V skyriuje. Deklaracijos rengiamos pagal Reglamento Nr. 1386/2002 III priede nurodytą preliminarų pavyzdį ir pateikiamos kartu su ataskaita (šiuo atveju - 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 IX transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis“), kurioje nurodoma visa svarbi, deklaraciją pagrindžianti informacija, įskaitant nacionalinių ir Bendrijos įstaigų, į kurias kreipėsi atsakovė, atliktų visų patikrinimų išvadų santrauką. EK dėl paramos lėšų galutinio likučio išmokėjimo sprendžia atsižvelgdama į galutinėje ataskaitoje pateiktus duomenis ir į LR valstybės kontrolės pateiktą baigiamąją audito deklaraciją. Finansų ministerija mano, kad galutinė audito ataskaita turi tiesioginį poveikį pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes, pagal Reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 3 dalį, EK savo poziciją dėl finansinių korekcijų grindžia būtent auditorių nustatytais faktais ir, jais remdamasi, daro išvadas. Finansų ministerija, nesutikdama su atsakovės galutinėje audito ataskaitoje pateiktais pastebėjimais , vadovaudamasi Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies f punktu pateiks EK savo nuomonę. VK audito ataskaitoje ir deklaracijoje ne šiaip pateikia informaciją ar konstatuoja nereikšmingas aplinkybes, bet nurodo reikšmingus teisės pažeidimus. Nenuginčydama šio atsakovės konstatavimo, pareiškėja praranda teisę vėliau kvestionuoti tokio pažeidimo buvimą. Nors faktinių neigiamų pasekmių pareiškėja dar nėra sulaukusi, tačiau asmens teisinė padėtis jau iš esmės yra pasikeitusi, nes EK, kuri savo poziciją dėl finansinių korekcijų grindžia auditorių, t. y. atsakovės, nustatytais faktais ir daro išvadas dėl jų finansinių padarinių, gali taikyti finansines korekcijas.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba teismo prašė sprendimą pagal pareiškėjos skundą priimti teismo nuožiūra (t. 5, b. l. 8–9). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 ir 8² straipsniuose apibrėžtos Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribos, nustatytos jos funkcijos ir teisės. Pažymi, kad prašyme yra ginčijama tik Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012-07-02 atlikto Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis“ audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28, o, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnyba nėra oficialiai įgaliota aiškinti atsakovo priimamų administracinių aktų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais, papildomų paaiškinimų nenurodė.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti, papildomų paaiškinimų nenurodė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens LR finansų ministerijos atstovės su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė tenkinti. Papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Transporto investicijų direkcijos atstovai su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė tenkinti. Papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Viešųjų pirkimo tarnybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. 5, b. l. 18), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Nagrinėjimu atveju sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-70-3-28 „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ Valstybės kontrolei pavesta atlikti baigiamąją audito deklaraciją dėl Sanglaudos fondo projektų rengiančios institucijos funkcijas pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos (EK) reglamentą (EB) Nr. 1386/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos.

Valstybės kontrolės 7-ojo audito departamento direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. pavedimu Nr. P-70-3 auditorių grupė atliko Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba – Vilniaus pietinis aplinkkelis“ (toliau – Audituojamas projektas) baigiamąjį auditą, privalomą pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus reikalavimus dėl Bendrijos pagalbos likučio mokėjimo. Pagal šiuos reikalavimus prie Audituojamo projekto išlaidų ataskaitos ir galutinio mokėjimo paraiškos pridedama deklaracija baigus teikti paramą (toliau – Deklaracija), parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 III priede pateiktą formą. Valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis“ (t. 1, b. l. 23 – t.. 2, b. l. 107) ir valstybinio audito išvada Nr. 9-26 priimtos 2012 m. liepos 2 d. (t. 1, b. l. 21-22).

2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-70-3-28 nurodyta, kad auditas suplanuotas ir atliktas siekiant įsitikinti, kad išlaidų ataskaitoje ir galutinio mokėjimo paraiškoje Bendrijos pagalbos likučiui gauti nėra esminių klaidingų pareiškimų, ypač dėl projekto vykdymo pagal sprendimo sąlygas ir nustatytus tikslus. Atlikdama auditą auditorių grupė surinko visus reikalingus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti, kad išlaidų ataskaitos yra teisingos, pagrindinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingai atliktos, o projektas įgyvendintas laikantis sprendimo skirti paramą sąlygų ir projekto tikslų (t. 1, b. l. 23 – t.. 2, b. l. 107).

2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito išvadoje Nr. 9-26 (t. 1, b. l. 21–22) nurodyta, kad VK remdamasi audito rezultatais ir kitų nacionalinių bei Bendrijos atliktų patikrinimų išvadomis, su kuriomis galėjo susipažinti, vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijų veiksmais, mano, kad galutinėje išlaidų ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga visais reikšmingais atžvilgiais, išlaidos yra padarytos pagal reglamentų, Komisijos sprendimų reikalavimus bei projektui nustatytus tikslus, o paraiška Komisijai Bendrijos paramos likučiui gauti, išskyrus šios deklaracijos 4 punkte minėtas klaidas, atrodo, yra pagrįsta.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas yra Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2004/LT/16/C/PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba - Vilniaus pietinis aplinkkelis“. Todėl nagrinėjant šį ginčą būtina nustatyti, ar jis atitinka administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus, kurie ginčijami teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimas 2003-07-01 nutarimo Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus“ 1 str. 1 d. 1 p. pavedė Valstybės kontrolei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos paramos auditus – atlikti baigiamąją audito deklaraciją dėl Sanglaudos fondo projektų rengiančios institucijos funkcijas pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1386/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (1995-05-30 Nr. I-907) 9 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 2 str. apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad valstybinio audito ataskaita - Valstybės kontrolės pareigūno parengtas valstybinio audito dokumentas, kuriame aprašomi atlikto valstybinio audito mastas ir rezultatai. Valstybinio audito išvada - Valstybės kontrolės pareigūno parengtas valstybinio audito dokumentas, kuriame, atlikus finansinį (teisėtumo) auditą, pareiškiama nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, nacionalinio ataskaitų rinkinio ir kitų ataskaitų duomenų bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje reglamentuoti Valstybės kontrolės uždaviniai: prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas; skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybinio audito dokumentai yra darbo dokumentai, valstybinio audito ataskaita ir valstybinio audito išvada.

Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dokumentus. Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas - sprendimas. Valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas priima valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. Šio įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojama, kad audituoto subjekto vadovai ar kiti sprendime nurodyti asmenys valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad audito dokumentuose (ataskaitoje ir išvadoje) yra pareiškiama auditoriaus nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ataskaitų ir valstybės lėšų naudojimo teisėtumo. Todėl tokio pobūdžio priimti dokumentai laikytini procedūriniais dokumentais, kurie patys savaime nesukuria jokių teisių ir pareigų audituojamiems subjektams, o skirti tik audito metu surinktiems faktiniams duomenims ir auditoriaus nuomonei pateikti. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė gali priimti ir sprendimus, kurie laikytini administraciniais aktais, nes valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai pagal audito ataskaitas priimdami sprendimus tiksliai ir aiškiai nustato įpareigojimus ir (ar) sankcijas audituojamiems subjektams.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė atlikusi auditą surašė valstybinio audito ataskaitą ir baigiamojo audito deklaraciją. Valstybinio audito dokumentus (ataskaitą ir išvadą) pasirašė pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus baigiamojo audito funkcijas vykdančio padalinio vadovas (Valstybės kontrolės 7-ojo audito departamento direktorius) ir pagal savo kompetenciją – vykdyto audito grupės vadovas. Šiuo atveju sprendimas nebuvo priimtas. Teismas daro išvadą, kad valstybinio audito ataskaita ir baigiamojo audito deklaracija laikytini procedūriniais dokumentais, surašytais atlikus auditą. Procedūriniai dokumentai patys savaime nesukuria jokių teisių ir pareigų audituojamiems subjektams, skirti audito metu surinktiems faktiniams duomenims ir auditoriaus nuomonei pateikti. Audito dokumentuose pareiškėjai nėra numatytos poveikio priemonės, nėra nustatytos teisės ar pareigos, t. y. šie dokumentai neturi tiesioginio poveikio pareiškėjos teisėms ir pareigoms, jai nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių.

Valstybinio audito ataskaitos ir išvados pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio asmeniui teises ir pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei, todėl ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Skundžiamais aktais nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo galutiniam paramos gavėjui, jais pateikiami faktiniai duomenys ir valstybinio auditoriaus nuomonė. Dėl to ginčijami aktai turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kurie nebūtinai turi būti nuginčyti administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jų turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami aktai pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai aktai, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai byloje ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie turėtų įtakos pareiškėjos interesams ar teisėms, o dėl fakto, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ( administracinė byla Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009; Nr. A822-875/2010).

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomus interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011)

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, valstybinio audito ataskaita ir deklaracija nei savo turiniu, nei savo forma nelaikytini individualiais teisės aktais (individualiu administraciniu aktu), numatytais ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Atsakovės ginčijama audito ataskaita negali būti laikoma administraciniu aktu, priimtu pareiškėjos atžvilgiu, kadangi ji, kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlė jai teisinių pasekmių (neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms), pareiškėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių. Tokia išvada darytina vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8 – 1516/2006, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8 – 431/2007).

1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigusio Sanglaudos fondą (toliau – Reglamentas Nr. 1164/94), II priedo D straipsnio 2 dalies d punktas nustato, kad galutinis Bendrijos paramos likutis, apskaičiuotas pagal patvirtintas ir realiai padarytas išlaidas, sumokamas, jeigu projektas, projektas etapas ar projektų grupės darbai atlikti atsižvelgus į jo tikslus; per šešis mėnesius nuo nustatyto darbų pabaigos termino EK pateikiama mokėjimo paraiška ir paraiška dėl išlaidų, nustatytų sprendime suteikti paramą projektui, jo etapui ar grupei; galutinė ataskaita pateikiama EK; valstybė narė patvirtina EK, kad mokėjimo paraiškoje ir ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga ir nusiunčia baigiamąją audito deklaraciją.

Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies „f“ punktas nustato, kad valstybės narės prisiima įsipareigojimus dėl projektų finansų kontrolės ir viena iš priemonių yra baigiamosios audito deklaracijos. Joje apibendrinamos ankstesniais metais atliktų patikrinimų išvados ir įvertinamas paraiškos išmokėti galutinį likutį pagrįstumas ir paskutinėje pažymoje nurodytų išlaidų teisėtumas bei tvarkingumas.

2002 m. liepos 29 d. Komisijos reglamento Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų ir finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – Reglamentas Nr. 1386/2002), 14 straipsnyje nurodoma, kad deklaracijos rengiamos pagal III priede nurodytą preliminarų pavyzdį ir pateikiamos kartu su ataskaita (valstybinio audito ataskaita), kurioje nurodoma visa svarbi deklaraciją pagrindžianti informacija. Šio reglamento III priedo pavyzdinės deklaracijos baigus teikti paramą formos 5a ir 5b punktuose pateikiamas galimos išvados pavyzdys su žodžiais „mano nuomone“.

Reglamento Nr. 1386/2002 15 str. nustatyta, kad jei dėl svarbių valdymo ir kontrolės trūkumų arba labai dažnai pasitaikančių pažeidimų ar abejonių tinkamu projekto įgyvendinimu negalima pateikti tikslios bendros garantijos dėl prašymo išmokėti galutinį likutį ir galutinio išlaidų sertifikato pagrįstumo, tokios aplinkybės nurodomos deklaracijoje, įvertinant problemos mastą ir jos finansinį poveikį. Tokiu atveju EK gali paprašyti atlikti papildomą patikrinimą, siekdama nustatyti pažeidimus ir per nustatytą laiką juos ištaisyti.

Remiantis Reglamento Nr. 1386/2002 17 str. 3 d., EK savo poziciją dėl finansinių korekcijų grindžia auditorių nustatytais faktais ir daro išvadas dėl jų finansinių padarinių. Šios išvados daromos po to, kai EK išnagrinėja atitinkamos valstybės narės įgyvendintas priemones, atsižvelgdama į pateiktas ataskaitas ir valstybės narės atsakymus.

Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis nustato, kad EK gali priimti vieną iš tokių sprendimų: sumažinti EK sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų D straipsnio 2 dalyje minėtą į sąskaitą pervedamą sumą arba padaryti reikiamus finansinius koregavimus, t. y. atšaukti visą ar dalį paramos projektui. Bet kokios netinkamai sukauptos sumos lemia neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad galutinį sprendimą, sprendžiant dėl Sanglaudos fondo paramos valstybėms narėms teikimo, įskaitant dėl finansinių korekcijų darymo, priima EK, įvertinusi valstybių narių pateiktas ataskaitas ir kitus duomenis. EK suteikta diskrecijos teisė vertinti projekto metu patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Baigiamoji audito deklaracija, nors ir yra viena iš sąlygų valstybei narei gauti Sanglaudos fondo paramos likutį, tai yra pagrindas siekiant įvertinti tinkamą Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemos veikimą valstybėje narėje, išlaidų ataskaitų teisingumą, pagrindinių operacijų teisėtumą, tačiau tai nėra vienintelis ar pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi EK priima atitinkamą sprendimą. Kaip minėta, Valstybės kontrolės EK pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje aprašomi atlikto audito mastas ir rezultatai, o išvadoje pareiškiama nuomonė dėl tikrinto subjekto dokumentų ir lėšų naudojimo teisėtumo, sprendimas pagal Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas nėra priimamas.

Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja grąžinti EK neteisėtai sumokėtas sumas. Remiantis Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 759, 6.8 p., mokėjimo institucija, kuria yra Finansų ministerija, grąžina Europos Komisijai neteisėtai išmokėtas Sanglaudos fondo lėšas. Atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad Finansų ministerijai, vykdant šį įpareigojimą ir priėmus atitinkamą sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, toks sprendimas, sukeliantis tiesiogines materialines teisines pasekmes galutiniam paramos gavėjui, galėtų būti ginčo dalykas teisme.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. liepos 2 d. audito ataskaitą Nr. FA-P-70-3-28 nėra teisinio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą ataskaitą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 101 str. 1 p., 127 str., teismas

nutarė:

Administracinę bylą Nr. I-847-365/2013 pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė