- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-683-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12120-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-503-452/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrolitpa“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 8 368,97 Eur skolą, 301,28 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2018 m. gegužės 4 d. sudarė sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0035476, kurioje nurodytos prekės ieškovės buvo pristatytos atsakovui, t. y. sėjamieji rugiai VB Duoniai (ekologiniai), sėjamosios avižos „Conway“, avižos „Nawigator“, avižos „Akseli“, grikiai „Kora“ (ekologiniai). Atsakovas už pristatytas prekes neatsiskaitė, todėl prašo priteisti 8 368,97 Eur skolą. Pagal sutarties 3.1 punktą atsakovui skaičiuojami 0,02 procentai delspinigių per dieną nuo neapmokėtos už prekes sumos. Už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. ieškovė priskaičiavo 301,28 Eur delspinigių.
3. Atsakovas priešieškiniu ir pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašė priteisti iš ieškovės 21 497 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, įskaityti ieškovės reikalavimo dalį 4 884,17 Eur sumą į patikslinto priešieškinio – 21 497 Eur sumą; ieškinio dalį dėl 3 484,80 Eur skolos ir 301,28 Eur delspinigių atmesti kaip nepagrįstą, priteisti šešių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, t. y. dalį 2018 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AGR0035476 nurodytos produkcijos (sėklos) pardavė tinkamos rūšies, o dalį – netinkamos rūšies,kas lėmė atsakovui nuostolių atsiradimą. UAB „Agrolitpa“ ūkininkui pardavė ne vasarinių, o (žieminių) rugių sėklą ir tai lėmė, jog pavasarį 25,77 ha žemės plote pasėti žieminiai rugiai neužaugo. Nuostolių sumą sudaro: rugių sėklos įsigijimo kaina – 2 880 Eur (be PVM); negautos tiesioginės išmokos už deklaruotas naudmenas – 5 617 Eur; negautas derlius iš 25, 77 ha x 2t/ha= 50 tonų x 260/l t = 13 000 Eur. Viso 21 497 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš A. V. 8 368,97 Eur skolą, 301,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (8 670,25 Eur) nuo bylos iškėlimo (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 945 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priešieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2018 m. gegužės 4 d. sudarė sutartį prie PVM sąskaitos – faktūros Nr. AGR0035476 (toliau – sutartis), kuria susitarė, kad ieškovė parduoda, o atsakovas perka sutartyje išvardytas prekes. Sutarties 2 punkte šalys numatė, kad atsakovas už prekes ieškovei sumoka 8 368,97 Eur sumą iki 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. AGR0035476, kuri yra neatskiriama sutarties dalies, nurodytas prekes ieškovė pristatė atsakovui: sėjamuosius rugius VB Duoniai (ekologiniai), sėjamąsias avižas „Conway“, avižas „Nawigator“, avižas „Akseli“, grikius „Kora“ (ekologiniai), bendras prekių kiekis – 13 700 kg. Sutartyje nustatytu terminu atsakovas už minėtas prekes neatsiskaitė. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Vadovaudamasi sutarties 3.1 punktu, ieškovė paskaičiavo 301,28 Eur dydžio delspinigius.
7. Atsakovas pripažįsta ieškinio dalį dėl 4 884,17 Eur, šią sumą sudaro pagal sutartį parduotų sėjamųjų avižų „Conway“, avižų „Nawigator“, avižų „Akseli“, grikių „Kora“ (ekologinių) kaina, tačiau atsakovas nesutinka, kad turi sumokėti 3 484,80 Eur už sėjamuosius rugius VB Duoniai. Taip pat nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė pardavė jam netinkamos rūšies rugius, t. y. ne vasarinių, o žieminių rugių sėklą.
8. 2018 m. gegužės 4 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui sėjamuosius rugius VB Duoniai (iš viso 6 000 kg). Ieškovė savo pareigą pristatyti prekes įvykdė. Į bylą nėra pateikta įrodymų (pretenzijų, laiškų ar kt.), kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl jų asortimento priimdamas prekes, kaip numato sutarties 1.3 punktas, ar vėliau tai daręs per protingą terminą bei pareiškęs ieškovei reikalavimus pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį. Apie tai, kad atsakovui parduotos galbūt netinkamos prekės, atsakovas pareiškė tik pateikus ieškinį teisme. Teismas konstatavo, kad atsakovas argumentų, kad neprivalėjo atsiskaityti su ieškove, kadangi jam buvo parduoti ne tos rūšies grūdai, nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais.
9. Atsakovas, būdamas pirkėju, yra atsakingas dėl tinkamos ir jo poreikius atitinkančios prekės įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad jokiuose rašytiniuose įrodymuose, t. y. pardavimo dokumentuose, pateiktuose į bylą, nėra nurodyta, ar parduodami sėjamieji rugiai VB Duoniai yra vasariniai, ar žieminiai, abi šalys sutiko, kad atsakovo užsakymą pirkti grūdus ieškovė priėmė telefonu, rugių sėklų pakuotės (maišai) buvo pažymėti tik „sėjamieji rugiai VB Duoniai“.
10. Atsakovas yra ūkininkas, savo srities profesionalas, žemės ūkio veikla užsiimantis apie 20 metų, todėl jam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, pastabumo reikalavimai. Jis privalėjo domėtis perkamų grūdų rūšimi bei jos savybėmis, esant reikalui, tai sužinoti iš viešai prieinamos informacijos apie Lietuvoje auginamas ir parduodamas grūdų veisles. Dėl nurodytų aplinkybių atmetė atsakovo argumentą, kad tais atvejais, kai parduodami žieminiai rugiai, tai pažymima pakuotėse ar pirkimo dokumentuose, o jei nurodytos žymos nėra, tuomet parduodama vasarinių rugių sėkla. Šis atsakovo įsitikinimas susiformavo be jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat teismas nesivadovavo liudytojo S. V. parodymais, kadangi pastarasis grūdus pirko iš kito pardavėjo, ne iš ieškovės, skirtingų pardavėjų prekės gali būti ženklinamos skirtingai, vienodų prekių ženklinimo reikalavimų nenustatyta.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodo, kad dėl, jo manymu, ieškovės parduotos netinkamos rūšies rugių sėklos patyrė 21 497 Eur nuostolių ir juos, įskaičius ieškinio reikalavimo dalį – 4 884,17 Eur, prašo priteisti iš atsakovės.
12. Nurodė, kad sprendžiant ieškovės civilinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatomas žalos padarymo faktas – ieškovės neteisėti veiksmai. Atsakovas 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos deklaraciją apie vasariniais rugiais užsėtus laukus (duomenys neskelbtini) tikėdamasis gauti tikslines išmokas. Taip pat atsakovas tikėjosi gauti pajamas iš užauginto derliaus. Atsakovo skaičiavimu, jo patirtus nuostolius sudaro negautų išmokų suma – 5 617 Eur, negautas derlius – 13 000 Eur bei 2 880 Eur rugių sėklos įsigijimo kaina.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui neleido daryti išvados, kad atsakovas žalą patyrė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamos kokybės prekės pardavimo. Konstatavo, kad sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra, todėl priešieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas laikė tikėtinu, kad atsakovas patyrė žalą, bet dėl savo paties veiksmų ar suklydimo. Atmetus priešieškinį, nenustačius ieškovės kaltės, teismas nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimo dydžio bei prašymo įskaityti ieškinio dalį pagrįstumo.
14. Iš rašytinių įrodymų (2018 m. gegužės 4 d. šalių sudarytos sutarties, transporto važtaraščio, PVM sąskaitos faktūros, šalių paaiškinimų) teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei ir neapmokėjo pastarosios išrašytos PVM sąskaitos faktūros už parduotas prekes, todėl liko skolingas 8 368,97 Eur, todėl reikalavimą priteisti skolą laikė pagrįstu ir jį tenkino. Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, atsakovui pažeidus prievolę nustatytu terminu atsiskaityti su ieškove, priteisė 301,28 Eur delspinigius.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, atsakovas – ūkininkas, užsiimantis ūkine komercine veikla, todėl tenkino reikalavimą priteisti 6 procentų procesines palūkanas. Patenkinus ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 21 497 Eur nuostolių atlyginimo, įskaityti ieškinio reikalavimo dalį – 4 884,17 Eur sumą į patikslinto priešieškinio – 21 497 Eur nuostolių atlyginimui sumą, priimti papildomus dokumentus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
16.1. teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, neatskleidė jos esmės, sprendimą pagrindė tik formaliais pagrindais;
16.2. ieškovė yra atsakinga už daiktui keliamus reikalavimų pažeidimus, byloje nepateikė įrodymų – išankstinio užsakymo dokumento, iš kurio būtų galima suprasti, kad atsakovas pateikė užsakymą ir norėjo iš ieškovo įsigyti būtent VB Duoniai sėklą (žieminiai), nes užsakymas buvo priimtas telefonu, todėl ieškovė turi priimti su tuo susijusią riziką;
16.3. teismas neįvertino, kad atsakovas dar iki teismo 2019 m balandžio 5 d. raštu pateikė pretenziją dėl 16 612 Eur padarytų nuostolių atlyginimo bei pasiūlymą šį klausimą spręsti derybų būdu, ieškovė apie šią aplinkybę teikdama ieškinį nutylėjo, kas patvirtina ieškovės nesąžiningumą;
16.4. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, įsigyjant produkciją, turi būti nurodytas: perkamos-parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, žemės ūkio produkcijos pobūdis. Ieškovė šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Atsakovas nepildė išankstinio užsakymo ir nepateikė dėl numatomų prekių suderinimo ir patvirtinimo, dėl ko buvo pristatytos ne tos rūšies prekės ir atsirado nuostoliai;
16.5. ieškovė 2018 m. gegužės 4 d. duomenimis prekiavo žieminiais ir vasariniais rugiais, todėl atsakovas kreipėsi pavasarį, norėdamas įsigyti vasarinių rugių. Ieškovė yra atsakinga už tinkamą užsakymų priėmimą, jų tikslumą ir patikimumą, kadangi jai kaip stipresnei pusei yra taikomi padidintos atsakomybės reikalavimai;
16.6. Viešoji įstaiga (toliau ir VŠĮ) „Ekoagro“ išvadoje nurodyta, kad neauginami kultūriniai augalai nepatvirtina, kad laukai nebuvo pasėti, o tai, kad iš ieškovės pirkta sėkla nesudygo;
16.7. teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepakanka įrodymų ieškovės civilinei atsakomybei konstatuoti, teismas nevertino daugelio atsakovo nurodytų aplinkybių ir nepasisakė kodėl jos nereikšmingos ar neįrodytos;
16.8. ieškovė padarė neteisėtus veiksmus – pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai it rūpestingai dėl ko atsakovas patyrė nuostolius, o žalą padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, šiuo atveju – ieškovė.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Agrolitpa“ prašo atmesti apelianto skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
17.1. ieškovė priešingai, nei teigia atsakovas, pateikė pakankamai įrodymų, kurie paneigia, atsakovo teiginius, kad ieškovė pardavė netinkamos rūšies rugių sėklą – atsakovo užsakyta žaliava nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovui žaliava buvo pristatyta, tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis, atsakovas pretenzijas pateikė beveik po metų, suėjus mokėjimo terminui;
17.2. užsakymas buvo priimtas telefonu, tačiau šalys sudarė rašytinę sutartį, kurioje yra nurodyti prekių (sėklų) duomenys. Tai, kad nebuvo užsakymo lapo, negali pateisinti atsakovo nuostolių;
17.3. rugių sėkla SB Duoniai yra tik žieminė rugių veislė, ieškovė vasariniais rugiais neprekiauja. Atsakovas, manydamas, kad pristatyta žaliava neatitinka prekės asortimento, turėjo teisę atsisakyti priimti ir už juos mokėti. Atsakovas ne tik neatsisakė prekės, tačiau sėklą pasėjo, deklaravo pasėtus laukus, siekė gauti tiesiogines išmokas;
17.4. pretenzija ieškovei buvo pateikta tik 2019 m. balandžio 5d., toks terminas neatitinka protingumo termino, todėl nebeturi teisės reikšti pretenzijų. Atsakovui neatsisakius prekės, jam tenka pareiga už ją sumokėti;
17.5. atsakovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. VŠĮ „Agro“ konstatavo, kad lauke, kuriame turėjo būti pasėti rugiai, „neauginami kultūriniai augalai“. Atsakovas šio protokolo neginčijo, kaip ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų. Atsakovas galimai apskritai jokių rugių nepasėjo, tai negalėjo patirti ir nuostolių;
17.6. sutartyje yra visi reikalingi rekvizitai, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė nesilaikė LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatų, nepagrįsti;
18. Prašo neprijungti su apeliacinius skundu pateiktų papildomų rašytinių įrodymų, nes jie nesusiję su byloje nagrinėjamu ginču, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėję civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
20. Apeliacijos objektas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pardavus netinkamą prekę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomi prijungti papildomi įrodymai - UAB „Agrokontaktas“ sąskaitos, kuriose yra nurodyta, kad parduodami žieminiai rugiai, nėra susiję su nagrinėjamu konkrečiu ginču, nes jos yra sudarytos ne tarp bylos šalių ir neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui (CPK 314 straipsnis), jie nepriimami ir nevertinami.
23. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prekes iš ieškovės užsakė telefonu. Šalys 2018 m. gegužės 4 d. sudarė sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0035476, kurioje prekės ieškovės buvo pristatytos atsakovui, t. y. sėjamieji rugiai VB Duoniai (ekologiniai), sėjamosios avižos „Conway“, avižos „Nawigator“, avižos „Akseli“, grikiai „Kora“ (ekologiniai). Bendras atsakovui pristatytų prekių kiekis – 13700 kg. Atsakovas jas priėmė, pasirašė Transporto važtaraštį Nr. 35476. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove iki 2018 m. rugsėjo 30 d., tačiau nustatytu terminu su ieškove neatsiskaitė. 2019 m. balandžio 5 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovas dalį ieškinio pripažįsta, nesutinka tik su reikalavimu sumokėti skolą už rugius.
25. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
26. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
27. Byloje ginčo, kad ieškovė pardavė tas sėklas, kurios yra nurodytos PVM sąskaitoje – faktūroje, jų kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, nėra. Apeliantui teigiant, kad jis telefonu užsakė ne žieminių, o vasarinių rugių sėklą ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti ieškovė, nurodytas aplinkybes turi įrodyti atsakovas.
28. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. CK aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-520/2012).
29. Apeliantas teigdamas, kad jis buvo suklaidintas ieškovės ir reikalaudamas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl parduotos netinkamos prekės, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
30. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nors ir užsakymas buvo atliktas telefonu, tačiau užsakytos prekės (sėklos) buvo nurodytos PVM sąskaitoje – faktūroje, kuri yra neatskiriama šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Joje be kitų sėklų buvo nurodyta, kad parduodamos sėjamųjų rugių VB Duoniai (ekologiniai) sėklos. Nors PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kad tai žieminiai rugiai ir vizualiai sunku būtų atskirti žieminių nuo vasarinių rugių sėklas, tačiau pagal sėklos pavadinimą galima lengvai identifikuoti sėklos rūšį. VB Duoniai yra tik žieminių rugių sėkla, šie duomenys oficialiai ir viešai skelbiami (Rugių veislių, įrašytų į nacionalinį augalų veislių sąrašą, aprašai, http://www.vatzum.lt/uploads/documents/2015_rugiu_aprasai.pdf). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė vasariniais rugiais aktualiu bylai laikotarpiu apskritai neprekiavo. Todėl netgi darant prielaidą, kad užsakant telefonu galėjo būti suklysta, tai neatleidžia atsakovo, kaip ilgametę patirtį turinčio ūkininko, nuo pareigos elgtis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, užsakius prekę telefonu, patikrinti gautą užsakymą (CK 6.344 - 6.348 straipsniai). Apeliantas priėmęs prekes, pasirašydamas patvirtino, kad pristatytos prekės atitinka nurodytas PVM sąskaitoje – faktūroje.
31. Atsakovas prekes įsigijo ne savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, o verslui, todėl jis nėra pripažįstamas vartotoju, nėra laikomas silpnesniąja šalimi ir jam netaikoma didesnė teisinė apsauga.
32. Apelianto teiginiai, kad ieškovė ,sudarydama sėklų pirkimo – pardavimo sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (toliau – AŽŪPĮ) nuostatų nėra pagrįsti. Žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta: 1) žemės ūkio produkcijos pavadinimas, numatomas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina; 2) pirkimo ir tiekimo tvarka (periodiškumas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodant žalią pieną, – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė); 3) atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, jos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminai, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo bei išieškojimo išlaidų kompensavimo sąlygos ir tvarka; 4) šalių atsakomybė už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nevykdymą; 5) šalių rekvizitai .
33. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti įsigyjamos žemės ūkio produkcijos pavadinimai, nurodytas produkcijos kiekis, kokybiniai reikalavimai, kaina, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, PVM sąskaitoje - faktūroje, kuri yra neatsiejama sutarties dalis (Sutarties 4.1 punktas) esanti informacija, atitiko įstatymo jai keliamus reikalavimus, nes yra nurodyti visi privalomi duomenys: produkcijos pavadinimas, kokybės reikalavimai, kaina, pirkimo ir tiekimo tvarka, atsiskaitymo terminai, šalių atsakomybė, šalių rekvizitai.
34. Apeliacinės instancijos teismui taip pat kelia abejones atsakovo teikiamų įrodymų dėl galimos žalos patikimumas. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė pardavė netinkamą sėklą, nėra nuoseklus. Procesiniuose dokumentuose jis skirtingai aiškina tas pačias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui jis nurodė, kad sėkla nesudygo, pirmosios instancijos teismui – kad sudygo, bet neužaugo tinkamo dydžio. Paties atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – VŠĮ „Ekoagra“ 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovo ūkyje atlikus ekologinės gamybos patikrą, protokole nurodyta, kad paraiškoje pateikti duomenys nesutampa su realia situacija ūkyje bei, kad apžiūrėjus sertifikuotus laukus, nustatyta, kad neauginami kultūriniai augalai.
35. Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – taisyklės) (redakcija galiojusi 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2019 m. sausio 4 d.) numatė, jeigu sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke neauginami (nepasėti) žemės ūkio augalai, sertifikuojant toks laukas įvardijamas kaip „neauginami kultūriniai augalai“ (42 punktas). Pats atsakovas patikrinimo agentūrai teigė, kad rugių derlius yra nuimtas, kas reikštų, jog sėkla sudygo, javai suaugo, buvo nukulti.
36. Atsakovas žalos dydį sieja su negautomis išmokomis, negautu pelnu pardavus produkciją ir išlaidomis žaliavoms įsigyti. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas įsigijo ne tą prekę, kurią buvo užsakęs, patikimų duomenų, kad jis apskritai rugius buvo pasėjęs, byloje nėra. Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio dėl nuostolių priteisimo, kadangi atsakovas neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl mokėjimo prievolės vykdymo už gautą prekes (sėklas). Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad jam buvo pateikti ne tos rūšies rugiai. Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 straipsnis. Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt., tačiau neturi būti taikomi teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-512/2010). Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita (CK 6.332 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus. CK 6.327 straipsnyje nenurodytas konkretus terminas, per kurį, nustačius, kad daiktai neatitinka reikalavimų, turėtų būti apie tai pranešta pardavėjui, o nustatyta „lankstaus“, t. y. protingo, termino taisyklė. Protingas terminas prasideda nuo momento, kai pirkėjas faktiškai nustatė (pastebėjo) ar turėjo nustatyti (pastebėti), kad daiktai neatitinka reikalavimų. Taigi šis momentas yra nustatomas pagal objektyvius kriterijus. Jeigu tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, galima nustatyti priimant ar tikrinant daiktus (CK 6.328 straipsnyje pirkėjui numatyta teisė tikrinti juos), tai nuo šio momento ir turi būti pradedamas skaičiuoti protingas terminas pranešti pardavėjui apie nustatytą neatitikimą. Atsakovas ieškovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė, tik beveik praėjus metams nuo sėklos įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas protingu. Net jei ir darant prielaidą, kad atsakovas, įsigijęs sėklas, negalėjo vizualiai nustatyti jų neatitikimo užsakytai prekei, t. y. kad rugiai yra ne vasariniai, o žieminiai, tačiau 2018 m. rudenį, po ūkio patikrinimo, atsakovas turėjo suprasti, kad sėkla galimai yra ne ta, kurią jis užsakė, tačiau jis pretenzijų iki kitų 2019 m. pavasario nereiškė, toks terminas negali būti laikomas protingu ir atitinkančiu įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina kad apeliantas neteko teisės remtis daiktų neatitikimu ir tuo pagrindu grįsti mokėjimo prievolės nevykdymą (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).
38. Jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintą kainą, o jei kaina nesuderinta – kainą, kuri sutarties sudarymo metu įprastai buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiškus daiktus (CK 6.332 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas sėklas priėmė, bent jau dalį jų panaudojo ir, netgi pripažindamas skolą suėjus apmokėjimo terminui už prekes neatsiskaitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą iš atsakovo.
39. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė esmines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalaus dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti jai teisinės pagalbos išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“, juridinio asmens kodas 168598128, iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.