Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G., atstovaujamos advokatės Nataljos Kucharevos, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje ir pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo N. G. ir L. G. santuokos bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutuoktinis, kuris mano, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi vertinant, ar turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra N. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir pirmos eilės įpėdinė. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Po N. G. mirties atsirado palikimas, tame tarpe ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Visagino miesto apylinkės teismo 1996-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) tarp N. G. ir L. G. nutraukta. Teismo sprendime nurodyta, kad nuo 1990 m. kovo mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio netvarko, ginčo dėl turto nėra. VĮ Registrų centro 2022-07-28 Pažyma Nr. GR-3A-6714 patvirtina, kad N. G. miręs santuokoje su Z. G., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuoka su L. G. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad N. G. nuosavybės teise, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992-07-09 pagal 1992-07-09 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3861 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374. 1992-07-09 Sutartis Nr. 2-3861 patvirtina, kad Ignalinos valstybinė atominė elektrinė pardavė N. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad pastatas parduotas už 5013 rub, iš kurių 612 rub pirkėjas 1992-06-25 įmokėjo į Lietuvos taupomąjį banką Sniečkaus filialas Nr. 7617/020 grynais pinigais, kvitas Nr. 98 bei išmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 4401 rub. Sutartis pasirašyta pardavėjo VĮ IAE įgalioto atstovo ir pirkėjo N. G. ir 1992-07-09 patvirtinta notarės, Reg. Nr. 2-3861.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja įrodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas iš N. G. asmeninių lėšų, įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninei nuosavybei ir šis nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė N. G. iki jo mirties momento (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai grąžintina 66,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022-10-06, permoką (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jo mirties momento (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022-10-06, permoką.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.