- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2-669-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00534-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, atstovui R. J.,
nedalyvaujant atsakovui V. J. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ ieškinį atsakovui V. J. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rekovera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Timber construction group“ (toliau – ir BUAB „Timber construction group“), patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašo iš atsakovo priteisti 113 550 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Timber construction group“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d.
2.2. 2016 m. lapkričio 21 d. UAB „Timber construction group“, atstovaujama direktoriaus A. M., A. M. (kaip fizinis asmuo) ir atsakovas V. J. pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Sutarties pagrindu UAB „Timber construction group“ įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur bei pateikti statybos projektus ir leidimus statybai, kurių vertė 6 000 Eur. A. M. įsipareigojo suteikti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r., o V. J. įnašas – žinios ir fizinis darbas statant namus už ieškovės pinigus A. M. priklausančiuose sklypuose.
2.3. Atsakovui per ieškovės kasą 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d. atlikti mokėjimai bendrai 106 400 Eur sumai, mokėjimai atlikti prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Timber construction group“ iškėlimo pateikimą teismui (2017 m. kovo 29 d.). Jokie realūs veiksmai pagal sutartį nebuvo atlikti. Pastatų atsakovas nepastatė, pervestų pinigų ieškovei negrąžino. Iš kartu su atsakovo atsiliepimu pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, kokiame objekte buvo atliekami darbai. Nors atsakovas nurodo, kad sutartis buvo vykdoma, tačiau nesugebėjo nei paaiškinti, nei įrodyti kiek gautų pinigų išleido darbams atlikti. Aplinkybės, kad sklypuose pastatai nepastatyti atsakovas neneigia.
2.4. Ieškovės buhalteriniais dokumentais bei ieškovės buvusio vadovo perduotu ieškovės debitorių sąrašu nustatyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 113 550 Eur. Tačiau peržiūrėjus ieškovės kasos ir bankų dokumentus, ieškovė rado mokėjimų už 106 400 Eur, todėl ieškinį reiškė šiai sumai. 2020 m. sausio mėn. buvo baigtas ieškovės mokestinis patikrinimas ir administratorei susipažinti pateiktas VMI patikrinimo aktas Nr. ((7.45) FR0680-45, kuriuo konstatuotos analogiškos aplinkybės kaip ir teismui pateiktame ieškinyje. VMI papildomai administratoriui grąžino dokumentus, iš kurių matyti, kad pagal kasos išlaidų orderius ir pinigų išmokėjimo kvitus atsakovas V. J. yra skolingas ieškovei 113 550 Eur.
3. Atsakovas V. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1. 106 400 Eur pinigų gavimo pagrindas yra 2016 m. lapkričio 21 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo už ieškovės suteiktas įnašo lėšas nupirkti medžiagas ir atsakovo bei pasitelktų padėjėjų jėgomis ir žiniomis atlikti visus statybos darbus pagal ieškovės pateiktus projektus. Atsakovo, kaip partnerio, įnašas partnerių susitarimu įvertintas 135 Eur / kv. m. gyvenamo pastato ploto. Pagal projektą bendras gyvenamo pastato plotas sudaro 360,6 kv. m., atsakovo kaip partnerio įnašas sudaro 48 681 Eur (360,6x135). Pagal sutarties 5 punktą nuo sutarties sudarymo dienos įneštas turtas tampa bendra daline nuosavybe.
3.2. Sutartis buvo pradėta vykdyti. Pasiruošti gyvenamųjų namų statybai reikėjo atlikti drenažo darbus, įrengti nuotekų sistemą, buvo organizuoti darbai, pasitelkti darbininkai, samdoma technika, atliekami kasimo ir nuotekų įrengimo darbai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Ieškovei iškėlus bankroto bylą sutartis nutrūko, kadangi bankroto administratorius šios sutarties nepratęsė. Atsakovas neginčija, kad pastatai nebuvo pastatyti. Tačiau buvo atlikti žemės darbai, t. y. drenažas, nuotekų sistema. Nutrūkus jungtinės veiklos sutarčiai liko atviras turto, esančio partnerių nuosavybe, padalijamo klausimas.
3.3. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Atsakovo įnašas nebuvo įvertintas.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rekovera“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės
5. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Timber construction group“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d., bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Tigesta“. 2019 rugsėjo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atstatydinta iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber constuction group“ bankroto administratorės pareigų uždaroji akcinė bendrovė „Tigesta“. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber constuction group“ bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Paltaja“. 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi uždarąją akcinę bendrovę „Paltaja“ atstatydinus, ieškovės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Admivista“ (b.l. 6-14, 123). Bankroto administratorius nurodo, kad analizuojant ieškovės sandorius, pagrįstų abejonių sukėlė 2016 m. lapkričio 21 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis (1 t. b. l. 18-20), kurią pasirašė ieškovė atstovaujama direktoriaus A. M., A. M. kaip fizinis asmuo, bei atsakovas V. J.. Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 150 000 Eur bei pateikti statybos projektus ir leidimus statybai, kurių vertė 6 000 Eur. A. M. įsipareigojo suteikti žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), Kauno raj., atsakovo V. J. įnašas – žinios ir fizinis darbas statant namus už ieškovės pinigus A. M. priklausančiuose sklypuose. Kaip teigia ieškovė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje bei paaiškino ieškovės atstovas, pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus bei perduotą debitorių sąrašą nustatė, kad atsakovas ieškovei skolingas 113 550 Eur (b. l. 143). 2018 m. liepos 12 d. ieškovės atstovas siuntė paklausimą atsakovui nurodant pranešti per 5 dienas, kokių veiksmų buvo imtasi vykdant jungtinės veiklos sutartį ir kokiu pagrindu jis iš ieškovės gavo 106 400 Eur grynais pinigais (b. l. 16). 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė siuntė pretenziją atsakovui dėl skolos sumokėjimo, nurodė iki 2018 m. birželio 1 d. sumokėti skolą (b. l. 17). Kad ji sumokėta byloje įrodymų nepateikta. Ieškovės atstovas nurodo, kad pastatai taip ir nebuvo pastatyti, o bankroto administratorius nerado kasos pajamų orderių, kurie patvirtintų grąžintą sumą, tai grindžia topografinėmis nuotraukomis ( b. l. 3), pretenzijų atsakovui iš ieškovės vadovo atsakovui taip pat nėra. Byloje pateiktas 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04, iš kurio matyti, kad atsakovas iš ieškovės gavo 100 000 Eur (b. l .21), 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 12 patvirtina, kad atsakovas iš ieškovės gavo 6 400 Eur (b l. 22).
6. Byloje 2020 m. vasario 12 d. pateiktas priedas prie ieškinio dalyko tikslinimo – apyvartos žiniaraštis 2017 m. sausio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodyta „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“, 2017 rugsėjis, kredito likutis atsakovui nurodytas 113 550 Eur. Pateiktas 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04, kuris patvirtina 100 000,00 Eur išmokėjimą atsakovui, 2017 m. sausio 20 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 001, kuris patvirtina 12 000 Eur išmokėjimą atsakovui, 2017 m. vasario 13 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 002, kuris patvirtina 12 000 Eur išmokėjimą atsakovui, 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 12, kuris patvirtina 6 400,00 Eur išmokėjimą atsakovui, 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderis Nr. T 318, kuris patvirtina 11 300 Eur sumokėjimą atsakovo ieškovei, 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kasos pajamų orderis Nr. T 317, kuris patvirtina 3 550 Eur sumokėjimą atsakovo ieškovei, 2017 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderis Nr. T 316, kuris patvirtina 2 000 Eur sumokėjimą atsakovo ieškovei (priedai prie DOK – 4760).
7. Pateiktas 2018 m. sausio 17 d. ieškovės sudarytas sąrašas, kuriame nurodyta sumokėti išankstiniams tiekėjams, tame tarpe ir atsakovui, mokėtina suma atsakovui nurodyta 113 550 Eur ( b .l. 23). Ieškovės buvusio direktoriaus perduotas debitorių sąrašas patvirtina, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 113 550 Eur (b. l 23).
8. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad jis su ieškiniu nesutinka, darbai buvo pradėti vykdyti, tai įrodinėdamas teikia nuotraukas, kuriose matyti traktorius žemės sklype, žemės sklype esanti žvyro krūva, kasamas griovys (b. l. 89-90), taip pat pateikia projektą, nurodydamas, kad darbai pradėti vykdyti buvo, jo kaip partnerio įnašas sudaro 48 681 eurų, laiko, kad ieškovės jam perduotos lėšos tapo bendra daline nuosavybe. Iš projekto matyti, kad jis atliktas UAB „PK Projektavimo biuras“, data nurodyta 2016 m. kovo 2 d., t. y. dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo, statytojas nurodytas A. M. (b. l. 103-109).
III. Teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skolos priteisimo
9. Įrodinėjimo pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis.
10. Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Antai kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
11. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja.
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; kt.).
13. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų šalys 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutartimi susitarė vykdyti jungtinę veiklą statant gyvenamuosius pastatus. Ieškovės įnašas buvo piniginės lėšos ir statybos projektai bei leidimai statybai. A. M. įnašas – suteikiami statybai žemės sklypai. Atsakovo įnašas – žinios bei fizinis darbas statant gyvenamuosius pastatus. Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad baigtinė atsakovo įnašo suma bus apskaičiuojama pabaigus projektavimo darbus, gautą projektinį gyvenamųjų pastatų plotą padauginus iš 135 Eur.
14. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).
15. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo.
16. Iš aukščiau minėtų byloje pateiktų rašytinių įrodymų – kasos pajamų bei išlaidų orderių matyti, kad atsakovas 2017 m. sausio-kovo mėnesiais iš ieškovės gavo pinigines lėšas įvairiomis sumomis, dalį jų grąžino ieškovei, tačiau pas atsakovą liko iš ieškovės gautų piniginių lėšų 113 550 Eur suma, apie kurios grąžinimą ieškovei ar panaudojimą byloje jokių įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovas nurodo, kad jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma ir savo žinių bei darbo įnašą į jungtinę veiklą vertina 48 681 Eur, kaip įrodymą teikia 2016 m. kovo 2 d. Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Kauno raj., statybos projektą, šį savo įnašą paskaičiuoja pagal minėtame projekte suprojektuoto namo plotą – 360,6 kv. m. dauginant iš 135 Eur.
17. Teismas daro išvadą, kad atsakovo teiginys, jog jungtinės veiklos sutartis iš jo, kaip trečiojo partnerio pusės buvo nors kiek pradėta vykdyti, pateiktais byloje įrodymais, nėra įrodytas (CPK 177, 178 straipsniai). Savo teiginiams apie sutarties vykdymą pagrįsti jis teikia nuotraukas, kuriose matyti traktorius, iškastas griovys, žvyro krūva, keletas žmonių. Tačiau teismas sprendžia, kad iš minėtų nuotraukų niekaip negalima nustatyti, kad jose užfiksuoti turšti žemės sklypai yra tie, kuriuose buvo susitarta vykdyti statybas, niekuo ieškovas neįrodo, kad nuotraukose užfiksuoti iškasti grioviai, žvyro krūva ar stovintis traktorius susiję su jungtinės veiklos sutarties vykdymu (nepateikta susitarimų dėl darbų vykdymo ar kt.).
18. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jungtinės veiklos sutartis iš jo pusės bent buvo pradėta vykdyti, kad jis atliko kokius nors veiksmus kaip vienas iš komercinių partnerių.
19. Atsakovui buvo ne kartą suteikta galimybė teikti įrodymus, tęstas terminas atsiliepimui teikti (ieškinys jam įteiktas 2019 m. liepos 26 d.), posėdžiai kelis kartus buvo atidėti, tačiau atsakovas aktyviai savo teisėmis teikti įrodymus ar dalyvauti procese nesinaudojo, be pateisinamos priežasties neatvyko ir į 2020 m. gegužės 25 d. paskirtą bylos nagrinėjimą, apie posėdį jam pranešta asmeniškai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
20. Teismas atsakovo įrodymą – nuotraukas atmeta kaip nepagrįstą, daro išvadą, kad juo niekaip nėra įrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma, nes kaip minėta neaiški nei vieta, nei sąsajumas su jungtinės veiklos sutartimi.
21. Kaip matyti 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodoma, kad baigtinė įnašo suma bus apskaičiuojama pabaigus projektavimo darbus, gautą projektinį gyvenamųjų pastatų plotą padauginus iš 135 Eur. Kaip matyti iš atsakovo teikto projekto, pagal kuriame nurodytą pastatų plotą jis vertina savo įnašą į jungtinę veiklą, jis (projektas) buvo užsakytas ir atliktas dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo (2016 m. kovo 2 d.), taigi teismas neįžvelgia šio projekto ir atsakovo žinių ir fizinio darbo panaudojimo sąsajumo, kadangi kaip minėta neįrodyta, kad kokie nors darbai po jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo vykdomi, o minėtas projektas sudarytas iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo.
22. Taigi, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė įrodė aplinkybę, kad atsakovas iš ieškovės yra gavęs prašomą priteisti sumą, jungtinės veiklos sutarties vykdymo savo žiniomis ir fiziniu darbu atsakovas neįrodė, todėl darytina išvada, kad ieškovei jis yra skolingas ir nepagrįstai negrąžina prašomos priteisti sumos – 113 550 Eur.
23. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai, tam tikram neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis kokiu nors būdu būtų įnešęs įnašą – žinias ar fizinį darbą vykdant jungtinės veiklos sutartį, nepateikta jokių sudarytų sutarčių, užsakytų darbų, darbų vykdymo susitarimo įrodymų ar kita forma atsakovo vykdytų veiksmų jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą, kas ir yra nustatyta šioje civilinėje byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo.
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigė ieškovei iškėlus bankroto bylą, jungtinės veiklos sutartis nėra įgyvendinta, atsakovas neįrodė, kad atliko kokius nors veiksmus dėl jos įgyvendinimo, pelno nėra gauta, teismas daro išvadą, kad atsakovo iš ieškovės įgytos lėšos yra nepanaudotos vykdyti jungtinės veiklos sutartį, todėl turi būti grąžintos ieškovei. Teismas kvalifikuoja šį santykį kaip skolos negrąžinimą ieškovei, kadangi gavus lėšas vykdyti jungtinei veiklai ir jos nevykdant ir nesant galimybės įvykdyti, nors ir dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovas laikomas skolingu ieškovei – kreditorei įgytas lėšas – 113 550 Eur, tarp šalių susiklostė prievoliniai kreditoriaus ir skolininko santykiai, ši suma ieškovei turi būti grąžinta (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
25. CK 6.1 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą, šio atveju grąžintų jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgytas, tačiau jos nevykdant ir neįrodžius prisidėjus prie jos vykdymo – nepanaudotas lėšas. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.
26. Teismas sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė tą aplinkybę, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 113 550 Eur sumą, skolos sumos ir jos pagrįstumo atsakovas nenuginčijo, įrodymų apie tai, kad jungtinės veiklos sutartis jo žiniomis ir darbu buvo vykdyta nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 113 550 Eur sumą pagrįstas ir tenkinamas pilnai (CPK 178 straipsnis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Iš V. J. priteistina 113 550 Eur (vienas šimtas trylika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt eurų) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“.
Dėl procesinių palūkanų
27. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių bei įrodymų, atsakovas, kaip vienas iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių, jungtinės veiklos sutarties vykdymui gavo iš ieškovės 113 550 Eur sumą, tačiau kad ji būtų panaudota jungtinės veiklos sutarties vykdymui įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Taigi, darytina išvada, kad atsakovas minėtomis lėšomis naudojasi ir už tai turi mokėti palūkanas už naudojimąsi kito asmens lėšomis.
28. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 6 procentai, kadangi teismo vertinimu, jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys, tame tarpe ir atsakovas, veikė kaip verslininkai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms Iš V. J. priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (113 550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
29. Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo V. J. priteistina 1826 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 83 straipsnio 8 punktas) ir 19,24 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113 550 Eur (vieną šimtą trylika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“, juridinio asmens kodas 303048918, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (113 550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1826 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 19,24 Eur (devyniolika eurų, 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.