Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-11-26 · Civilinė byla Nr. 2-656-780/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
2-656-780/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00506-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
J. Č., Ž. E.
Advokatai
Diana Vaitkevičienė
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-656-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00506-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 117.2 (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Renatai Radvilavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams J. Č. ir Ž. E., pareiškėjos J. Č. atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje iš­nagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų J. Č. ir Ž. E. pareiškimą,

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ž. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2003-09-25, mirties, atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradė­da­mas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja J. Č. paaiškino, kad 1996 metais atėjo gyventi pas savo vaiko Ž. E. tėvą V. E., kuris gyveno su savo motina A. E., pastarajai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė jos ir V. E. sūnus Ž. E., o 1997-12-26 mirė sūnaus tėvas V. E.. Po pastarojo mirties pareiškėja su sūnumi grįžo gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). 2003-09-25 mirė jos sūnaus senelė A. E.. Pareiškėja jos laidotuvėse dalyvavo, tačiau jokių mirusiosios daiktų, jokio turto iš karto po mirties nepasiėmė. Mirusioji A. E. turėjo kitą sūnų D. M., tačiau jis sirgo Dauno liga ir po jos mirties buvo išvežtas į gydymo įstaigą, nes vienas ir be priežiūros negalėjo gyventi. Mirusios A. E. namai po jos mirties liko tušti, o kai kuriuos jos daiktus pasiėmė A. E. sesers vaikai. Pareiškėja po A. E. mirties ir toliau su sūnumi gyveno savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Tik 2004 m. balandžio mėnesį pareiškėja su sūnumi, kuriam tuo metu buvo šeši metai, grįžo gyventi į mirusios A. E. tuščius namus, juos paremontavo, pasistatė kitų statinių ir gyvena juose iki šiol. Pareiškėja J. Č. mirusios A. E. namą, kaip jos palikimą, priėmė savo sūnaus Ž. E. vardu, nes jos sūnus yra mirusios anūkas. Priimti palikimo sūnaus vardu anksčiau pareiškėja negalėjo, nes laukėsi kito vaiko, nežinojo įstatymų, o apie galimybę jos sūnui paveldėti mirusios senelės namą jai prasitarė mirusios A. E. kaimynas.

Pareiškėjas Ž. E. paaiškino, kad jis atsimena savo senelę, žino, kad ji mirė kai jam buvo 6 metai. Jis pamena, kad su mama grįžo gyventi į tuščius mirusios senelės namus, tačiau nepamena kada tai buvo. Tuose namuose gyvena iki šiol ir jaučiasi jų šeimininkas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja pareiškėjų prašymui jeigu jie pateiks juridinį faktą patvirtinančius įrodymus ir teismas pripažins juos pagrįstais ir išsamiais (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nors tėvystės nustatymo liudijimas (b. l. 4), gimimo liudijimas (b. l. 5), mirties liudijimas (b. l. 6), gimimo akto įrašas (b. l. 18), mirties įrašas (b. l. 19) patvirtina, kad pareiškėjas Ž. E. yra mirusios savo senelės A. E. vaikaitis ir turi teisę paveldėti savo senelės palikimą, kurį per savo motiną J. Č. jis faktiškai pradėjo valdyti ir valdo iki šiol, tačiau byloje nustatyta, kad įpėdinio Ž. E. atstovė pagal įstatymą praleido terminą palikimui priimti.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Be to, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pati pareiškėja J. Č. patvirtino, kad iki sūnaus senelės mirties ji gyveno pas savo tėvus kitame kaime, kad žinojo kada mirė sūnaus senelė A. E., dalyvavo jos laidotuvėse, o po A. E. mirties toliau gyveno savo tėvų namuose ir per tris mėnesius po A. E. mirties jokio jos turto nepradėjo valdyti, jokių daiktų nepasiėmė, mirusios sūnaus senelės namuose per šį laiką net nebuvo. Į šiuos namus su sūnumi Ž. E. pareiškėja atsikraustė gyventi tik 2004 m. balandžio mėnesį ir nuo šio laiko mirusios A. E. palikimą faktiškai pradėjo valdyti savo sūnaus Ž. E. vardu.

Šias pareiškėjos J. Č. nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino ir liudytojos D. S. bei G. S., kurios yra mirusios A. E. kaimynės. Abi liudytojos patvirtino, kad po A. E. mirties jos namas liko tuščias, nes mirusios sūnų D. M., kuris sirgo Dauno liga, išvežė į gydymo įstaigą, o pareiškėja J. Č. su savo sūnumi Ž. E. į šį namą atėjo gyventi tik po pusės metų, t. y. 2004 m. kovo - balandžio mėnesį.

Notaro liudijimas taip pat patvirtina, kad į notarą dėl mirusios A. E. palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 22).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad mirusios A. E. įpėdinis Ž. E. po savo senelės A. E. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti per atstovę pagal įstatymą J. Č., tačiau tą padarė praėjus šešiems mėnesiams nuo savo senelės mirties. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo Ž. E. motina praleido trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo A. E. mirties, palikimui savo sūnaus vardu priimti. Tai reiškia, kad teismas negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog Ž. E. atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti savo senelės A. E. palikimą, nes tokiam faktui nustatyti būtina įrodyti ne tik faktinį palikimo užvaldymą siekiant tapti jo savininku, bet ir aplinkybę, kad šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Šiuo atveju palikimas faktiškai valdyti buvo pradėtas praėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl negalima pripažinti, kad palikimas buvo priimtas laiku.

Atmetant prašymą pareiškėjams išaiškintina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, jog praleistą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo kitoje civilinėje byloje, nurodant pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis, nes Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau CPK) 141 straipsnis byloje leidžia keisti tik arba ieškinio (pareiškimo) dalyką arba pagrindą, bet ne abu ieškinio (pareiškimo) elementus. Todėl spręsti praleisto termino palikimui priimti pratęsimo klausimo šioje byloje nėra teisinės galimybės.

Pareiškėja yra 100 % atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 10-11), todėl jos šioje byloje nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 448 straipsniais, teisėjas

nuspr endžia:

Pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka