Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-11-14 · Civilinė byla Nr. 2-1354-729/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
2-1354-729/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00949-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Ieškovas
J. L.
Trečiasis asmuo
J. K.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
Kategorijos
  • 111.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1354-729/2013Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00949-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 111.3 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 14 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant A. J.,dalyvaujant vertėjai V. J.,ieškovei J. L.,jo atstovui adv. E. S.,atsakovų atstovams V. Ž., G. T.,trečiajam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, trečiuoju asmeniu įtraukiant J. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2 318,89 Lt turtinės žalos ir 8 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad 2010-06-21 apie 9.00 val. ji važiavo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausančiu autobusu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. K., iš Klaipėdos į sodininkų bendriją „Dituva“. Posūkyje vairuotojas, per vėlai pastebėjęs kelio ženklą, staigiai stabdė, kad autobusu į jį neatsitrenktų. Jinai tuo metu buvo atsistojusi ir autobuso priekyje laukė, kol autobusas sustos, pasiruošusi išlipti, tačiau nuo staigaus stabdymo, neišlaikiusi pusiausvyros, atsitrenkė į autobuso konstrukcinę dalį priekyje. Šio atsitrenkimo metu jai lūžo trys šonkauliai, t. y., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors ikiteisminis tyrimas dėl šio autoįvykio 2013-04-26 buvo nutrauktas, jai buvo pasiūlyta dėl padidinto pavojaus šaltinio valdytojo padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 87,14 litų, išleisti vaistams bei kitoms medicininėms priemonėms, 450,00 litų, kuriuos ji sumokėjo už pagalbą pirmąjį mėnesį po sužalojimo dukterėčiai L. S., 440,00 litų žala, padaryta dėl įvykio pavasarį pasodintų daržovių derliaus žuvimo, kadangi ji nebegalėjo jų prižiūrėti, 141,75 litų, išleisti kurui važinėjimui į Gargždus pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir į teismą bei į medicinos įstaigas, bei 1200,00 litų, sumokėtų advokatui už teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Prašomą priteisti neturtinę žalą ji grindžia dėl sveikatos sutrikdymo sukeltu skausmu, ilgalaikiu negalėjimu laisvai judėti, bendravimo, buvimo gryname ore, pasitenkinimą teikiančios sodo priežiūros galimybių sumažėjimu, iki šiol išlikusiais padariniais sveikatai, dvasiniu sukrėtimu ir dideliu diskomfortu.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti, kadangi nukentėjusiosios sužalojimus lėmė didelis jos pačios neatsargumas, didelė dalis pareikštų turtinei žalai atlyginti reikalavimų yra nepagrįsti leistinais įrodymais arba nesusiję su šia byla, o neturtinei žalai atlyginti prašoma priteisti suma dar ir gerokai per didelė, atsižvelgiant į pasekmes. Dar baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad jeigu ieškovė būtų atsistojusi ir lipusi iš autobuso tik šiam visiškai sustojus, ji nebūtų susižalojusi, kaip nesusižalojo ir nei vienas iš sėdėjusių keleivių. Turtinės žalos atlyginimui jos prašoma priteisti 450,00 Lt suma už giminaitės teiktą slaugą gydymosi laikotarpiu nėra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais ( nėra duomenų, kad ši moteris būtų teikusi tokias paslaugas pagal verslo liudijimą ar verstųsi tokia individualia veikla), 440,00 Lt už sodo derliaus praradimą taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais, o 1 200,00 lt, sumokėti advokatui už atstovavimą baudžiamajame procese, yra ne šios bylos procesinės išlaidos ir todėl negali būti priteistos.

Atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ su ieškinio reikalavimais taip pat nesutiko, atsiliepime pažymėdama, kad ieškovė kaip eismo dalyvė (keleivė) stovėdama važiuojančiame autobuse pati prisiėmė atsakomybę už galimas pasekmes, todėl atsakovėms reikalavimų neturėtų reikšti. Jos reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo (sodo derliaus netekimo, slaugai samdytos moters teiktų paslaugų teisėtumo) yra nepagrįsti leistinais ir pakankamais įrodymais, todėl atmestini. Reikalavimas dėl advokato pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų atlyginimo šioje byloje negali būti reiškiamas, kadangi tai yra procesinių išlaidų atlyginimo klausimas, sprendžiamas tame pačiame procese. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ši atsakovė mano, jog ieškovės reikalavimas yra per didelis, atsižvelgiant į jai padarytus sužalojimus, kitus neturtinės žalos dydžiui nustatyti taikomus kriterijus, bei į jos pačios didelį neatsargumą, pasireiškusį stovėjimu važiuojančiame autobuse. Pradiniame atsiliepime ši atsakovė taip pat nurodė, kad tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti įtraukta AB „Lietuvos draudimas“, kuri eismo įvykio metu buvo apdraudusi jai priklausančio autobuso „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinę atsakomybę. Ieškovės reikalavimai neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pripažinus juos pagrįstais, šiuos reikalavimus turėtų visiškai padengti draudimo išmoka.

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti. Papildomai nurodė, kad be jos nebuvo kam prižiūrėti pasodintas daržoves, kuriomis ji aprūpina savo šeimą ir dar šiek tiek parduoda, tokiu būdu pasigerindama pragyvenimą, nes yra pensininkė, dukterėčią slaugymui pasikvietė todėl, kad artimesni asmenys jai padėti negalėjo (vyras buvo užsiėmęs savo reikalais, vaikai gyvena užsienyje, Kretingoje gyvenanti dukra pati yra neįgali), visos pateiktos išlaidos yra pagrįstos apmokėjimo dokumentais, o neturtinę žalą ji išties patyrė didelę, kadangi pati elgėsi atsargiai ir apdairiai, stovėjo autobuse tvirtai įsikibusi, jokių ryšulių rankose nelaikė, ir nesitikėjo būti pargriauta dėl vairuotojo neatsargumo. Taip pat ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas tiek šioje, tiek baudžiamojoje byloje, kadangi jos buvo užvestos tiriant šį įvykį.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas palaikė jos reikalavimus ir prašė juos visiškai patenkinti. Jis akcentavo, kad ieškovės veiksmų – stovėjimo važiuojančiame autobuse, ruošiantis išlipti – negalima laikyti padidinto pavojaus šaltinio atsakomybę eliminuojančia aplinkybe, kadangi toks keleivių elgesys yra įprastas ir normalus, autobuse buvo įrengtos priemonės įsikibti stovint, nukentėjusioji buvo įsikibusi, jokių jos koordinaciją trikdančių nešulių neturėjo ir įprastinėmis aplinkybėmis nebūtų apvirtusi ir susižalojusi, todėl nors baudžiamąja prasme įrodymų vairuotojo kaltei pagrįsti pritrūko, jų yra pakankama visuma padidinto pavojaus šaltinio atsakomybei konstatuoti. Visas ieškinyje nurodytas išlaidas ieškovė buvo priversta patirti būtent dėl šio autoįvykio, kuris sukėlė jai ir ieškinyje aptartą neturtinę žalą, todėl prašo priteisti prašomą sumą iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ arba subsidiariai – iš atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“.

Atsiliepimas

Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį visiškai atmesti. Papildomai akcentavo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma per didelė, juolab kad žala padaryta neatsargiais veiksmais; naudotis advokato pagalba ikiteisminiame tyrime ieškovė prievolės neturėjo, pati prisiėmė šias nebūtinas išlaidas, kurios gali būti atlyginamos tik tame pačiame (baudžiamajame) procese; dėl sodo derliaus netekimo ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta įrodymais, nes nėra galimybių patikrinti nei paties jų auginimo fakto, nei kiekių, o jos nurodytos kainos už kilogramą yra didesnės nei vidutinės pardavimo kainos, nors praktikoje skaičiuojama pagal savikainą. Be to, ieškovės nurodomas pardavimas sukelia ir išlaidų – transportavimo, verslo liudijimo įsigijimo, kurios sumažina pelną.

Atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti , kadangi ieškovė pati pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-02-15 nutarimu patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo taisyklių reikalavimą, pagal kurį visi autobuso keleiviai turi sėdėti, jei tik autobuse yra pakankamai laisvų vietų.

Trečiasis asmuo J. K. posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, mano, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Jis pripažįsta, kad autoįvykio metu vairavo autobusą, kuriuo važiavo ieškovė, tačiau tvirtina savo kaip vairuotojo pareigas atlikęs apdairiai ir rūpestingai, naujai pastatytą kelio ženklą sankryžoje pastebėjo vėlai, nes jis ne vietoje ir buvo pastatytas, tačiau pristabdydamas išvengė autobuso atsitrenkimo į jį, o kad be jokio reikalo iš anksto atsistojusi priekyje, kur net parašyta, kad stovėti draudžiama, J. L. apvirto ir susižalojo, jis nėra kaltas ir tai jau nustatyta baudžiamojoje byloje.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji yra ieškovės dukterėčia, vienintelė giminaitė, gyvenanti Klaipėdoje. Ieškovei paprašius, po autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji apie mėnesį slaugė ją ir padėjo jai buityje, t.y., padėjo praustis, apsirengti, judėti, pirko ir gamino maistą, tvarkė namus, gaudama už tai po 15 Lt per dieną. Ji yra dirbusi ligoninėje slaugytoja, o tuo metu jau buvo pensininkė, slaugymu kaip verslu nesivertė, tik padėjo tetai. Jos vyras buvo labai užsiėmęs, dažnai nebūdavo namuose, todėl padėti jai negalėjo, o vienintelė Lietuvoje gyvenanti ieškovės dukra yra neįgali. Daržo ieškovei liudytoja prižiūrėti nepadėjo.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis yra ieškovės sutuoktinis. Ji pati pranešė jam, kad yra sužalota, jis parvežė ją iš sodo namo, po to vežiojo pas gydytojus ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei teismą. Pats jos slaugyti ir padėti buityje neapsiėmė, nes, nors ir yra pensininkas, turi daug įvairių reikalų ir dažnai būna išvykęs, todėl bendru sutarimu tam buvo pasamdyta L. S., kuriai buvo mokama po 15 Lt už dieną. Daržovių auginti jis ieškovei tvirtina nei tą vasarą, nei kitada nepadėjęs, nes nemėgsta ir neturi sveikatos dirbti žemės, sode tik nupjauna žolę ir ką reikia paremontuoja, todėl tą vasarą, kai žmona buvo sužalota, visas derlius ir žuvo. Ieškovės nurodyti daržovių kiekiai ir vertė yra protingų dydžių, o detaliai apskaičiuoti jie ir galimybės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-04-26 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N.Šiaulio nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. K. kaltę dėl šios veikos padarymo (5-6 b.l.).Atstovavimui šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta J. L. nuo 2010-10-21 buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį nr. 32 su advokatu E. S., sumokėjo jam 1200,00 Lt (8-9 b.l.). Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/157320033, 2010-02-01 sudarytos tarp draudėjo UAB „Klaipėdos autobusų parko“ ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“ matyti, kad 2010-06-21 draudėjo civilinę atsakomybę Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ (21-22 b.l.). iš sodininko nario knygelės Nr. 5436 kopijos matyti, kad J. L. nuo 1986-09-19 buvo priimta į sodininkų bendrijos narius, mokėjo privalomas įmokas iki 2012-09-25 (57 b.l.). Pridėtose fotografijose užfiskuotas sodo sklypas su šiltnamiu ir jame augančiomis daržovėmis, aplink taip pat matyti sutvarkyta, įdirbta žemė (58 b.l.). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad A. L. yra automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Šis automobilis naudoja dyzelinį kurą, variklio tūris – 1995 cm³ (59 b.l.). Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 68-1-00540-10 nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas joje byvo pradėtas tarnybinio pranešimo apie tai, jog 2010-06-21 12.42 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi J. L., kuriai diagnozuotas kairės pusės aštunto šonkaulio lūžimas, pagrindu (1 t., 1 b.l.). ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta 95-7 b.l.), J. L. pripažinta nukentėjusiąja (12 b.l.), 2010-07-20 gauta specialisto išvada Nr. G1007/10(03), kurioje konstatuota, kad J. L. dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo-atsitrenkimo padarytas kairės pusės 8 šonkaulio lūžimas ir tai nesunkiai sutrikdė jos sveikatą (14 b.l.). reikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nukentėjusioji pateikė vaistų paskyrimo ir pirkimo dokumentus (19-21, 36 b.l.). Atlikus papildomą medicininį tyrimą, 2010-11-29 pateikta papildoma specialisto išvada nr. KG130/10(03), kurioje nurodyta, kad J. L. patyrė kairės pusės 6-7-9 (ir galimai 9) šonkaulių šoninės dalies lūžius ir taip buvo nesunkiai sužalota 939-40 b.l.). AB ‚Lietuvos draudimas“ pateikti dokumentai patvirtina, kad J. K. 2010-06-21 dirbo šioje įmonėje vairuotoju, buvo instruktuotas pagal pareiginius nuostatus, o autobusas, kuriuo važiavo ir buvo sužalota nukentėjusioji, Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (53-63 b.l.). Iš nukentėjusiosios atstovo ikiteisminiam tyrimui pateiktų fotografijų matyti, kaip atrodė sankryža, kurioje autobusui sukant pargriuvo ir susižalojo nukentėjusioji, kur stovi kelio ženklas, sąlygojęs vairuotojui būtinybę išvengti susidūrimo su juo 9157-159 b.l.), o iš gynėjo P.Matažinsko pateiktų fotografijų matyti, kad šiame autobuse buvo pakabintas užrašas „ prie priekinių durų stovėti draudžiama“ (161-162 b.l.). 2011-10-17 Ekspertizės akte Nr. 11K-339(11) konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad autobuso keleivė stovėjo važiuojančiame autobuse, tačiau taip pat konstatuota, kad iš anksto stebėdamas bei įvertinęs susidariusią kelio ir eismo situaciją, autobuso vairuotojas galėjo saugiai pravažiuoti pro kelio ženklą „sustoti draudžiama) 9172-177 b.l.). papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, atlikus tardymo eksperimentą ir paskyrus atlikti papildomą objektų tyrimą, gauta 2013-03-12 specialisto išvada nr. 11-2571(12), kuri patvirtino ankstesnę išvadą, jog techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad važiuojančiame autobuse stovėjusi keleivė autobuso vairuotojui staiga stabdant kelio posūkyje nedideliu greičiu važiuojantį autobusą, neteko pusiausvyros ir parkrito. Šioje pat išvadoje nurodyta, kad vairuotojo veiksmai – staigus stabdymas sukant į kairę pusę sankryžoje – techniniu požiūriu buvo nepriimtini; prieš sukdamas į kairę, vairuotojas privalėjo įsitikint, kad tai daryti saugu, ir, atsižvelgdamas į kelio sąlygas bei autobuso gabaritus, sukti ir stabdyti taip, kad nesukeltų pavojaus eismo bei autobuso keleivių saugumui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei priteistina dalis turtinės ir neturtinės žalos.

Nors ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimas buvo pareikštas J. K., buvo nutrauktas, nukentėjusiajai išaiškinta ir suteikta galimybė dėl patirtos žalos kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, siejant žalos atlyginimo galimybę su Lietuvos Respublikos CK įtvirtinta atsakovo kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe.

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui didesnio pavojaus šaltinio, privalo atlyginti tokį šaltinį valdantis asmuo, kuris gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismų praktikoje šis straipsnis taikytinas kartu su CK 6.282 straipsniu, pagal kurio 1 dalį nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali įtakoti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, nors nukentėjusiojo didelio neatsargumo taisyklė laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdu, šios taisyklės taikymas per se nereiškia, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo bus visiškai atleistas nuo atsakomybės už padarytą žalą – dėl to kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t.y. žalą padariusio ir nukentėjusiojo asmens elgesį įvykio metu, pastarojo kaltės dydį, kitas svarbias aplinkybes, taip pat asmens interesus ir objektyviosios civilinės atsakomybės kompensacinę paskirtį.

Transporto priemonių priskyrimas didesnio pavojaus šaltiniams suponuoja valdančių transporto priemones asmenų ypatingą rūpestingumą ir apdairumą veikiant, todėl transporto priemonių vairuotojai kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai ne tik privalo įgyti specialių žinių, bet ir būti ypač atidūs pasirinkdami važiavimo greitį, vertindami važiavimo, meteorologines sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų laiku ir efektyviai, nesukeldami padarinių kitiems eismo dalyviams, sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos ir galimos laiku pastebėti kliūties.

Šioje byloje, ištyrus taip pat ir ikiteisminio tyrimo byloje surinktus duomenis civilinės atsakomybės prasme, įrodyta, kad 2010 m. birželio 21 d., apie 9.00 val. ieškovė kaip keleivė važiavo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausančiu autobusu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu šios bendrovės darbuotojo J. K., maršrutu Klaipėda – Dituva. Sodininkų bendrijoje „Dituva“, vairuotojui sankryžoje sukant į kairę ir staigiai stabdant, ieškovė, tuo metu stovėjusi netoli priekinių autobuso durų, ruošdamasi išlipimui, neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo ir susilaužė 3 (4) šonkaulius, dėl ko buvo nesunkiai sužalota. Nors atsakovai ir trečiasis asmuo šioje byloje įrodinėjo vien tik ieškovės kaltę dėl autoįvykio ir jo metu jai padarytų sužalojimų, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, civilinės atsakomybės prasme daro išvadą, kad už padarytą žalą šiuo atveju turi atsakyti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės, kurioje įvyko autoįvykis) valdytojas, o kadangi jo civilinė atsakomybė šioje srityje buvo apdrausta galiojančia draudimo sutartimi – ją apdraudusi atsakovė. Šią savo išvadą teismas grindžia tuo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog net ir nebūdamas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, J. K. žalos padarymo metu valdė padidinto pavojaus šaltinį – autobusą Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė keleivius, tame tarpe ir J. L., iš Klaipėdos į Dituvą. Kadangi sankryžoje, kurioje įvyko autoįvykis, buvusiomis kelio sąlygomis prieš sukdamas į kairę, jis privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir atsižvelgdamas į kelio sąlygas bei autobuso gabaritus, ne tik sukti reikiama trajektorija, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, turto saugumui ir aplinkai, bet ir staigiai nestabdyti, kad nesukeltų pavojaus keleivių saugumui. Vairuotojui nepasisekė įvykdyti visus šiuos reikalavimus, ieškovė, stovėjusi autobuse kaip jo keleivė, pargriuvo ir susižalojo. Tokiu būdu nustatyta, kad vairuotojas šioje situacijoje nepadarė visko, ką tomis aplinkybėmis privalėjo padaryti, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iš anksto nesiėmė veiksmų sumažinti greitį artėjant kliūčiai ir taip atliko neteisėtus veiksmus (2008 07 16 redakcijos Kelių eismo taisyklių 133p.). Nustačius jo neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala, net ir netiriant šio atsakovo kaltės, nustatomas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.270str.1d.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertina padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų neteisėtumą tik kaip civilinės atsakomybės pagrindą, bet netiria ir nevertina jų kitų teisinių atsakomybių rūšių požiūriu, todėl ir ikiteisminiame tyrime padarytos išvados, sąlygojusios šio tyrimo nutraukimą, neturi prejudicinės galios šioje byloje.

Tai, kad nukentėjusioji šio stabdymo metu stovėjo įsikibusi į tam skirtą ranktūrį, ruošdamasi išlipti, užuot sėdėjusi iki pat autobuso sustojimo, ir tokiu būdu pati pažeidė Kelių eismo taisyklių bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-02-15 nutarimu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių reikalavimus, teismas vertina kaip jos neatsargumą, kuris pripažintinas pagrindu iš dalies atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, tačiau dėl to žalos dydis tik atitinkamai mažintinas (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Darydamas tokią išvadą, teismas remiasi tuo, kad nukentėjusiosios stovėjimas važiuojančiame autobuse, kuriame yra įrengtos ne tik sėdimos, bet ir stovimos vietos ir yra leidžiama stovėti, jei nėra kur atsisėsti, yra paaiškinamas jos ruošimusi netrukus išlipti, o jos prisiimta riziką pargriūti neapėmė padidintos rizikos susižaloti, vairuotojui atliekant techniniu požiūriu nepriimtinus veiksmus ( staigiai sukant, stabdant ir kt.). Atsižvelgdamas į vairuotojo ir nukentėjusiosios netinkamų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, santykį, nukentėjusiosios neatsargumo dydį ir jį lėmusias aplinkybes, priteisiamos žalos dydis mažinamas 25 procentais.

Civilinis ieškinys šioje byloje yra pareikštas dviems atsakovams subsidiariai – AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, kuriai priklausantį autobusą, kuriame įvyko autoįvykis, vairavo šios įmonės darbuotojas J. K., įtrauktas šioje byloje trečiuoju asmeniu. Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/157320033, 2010-02-01 sudarytos tarp draudėjo UAB „Klaipėdos autobusų parko“ ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“ matyti, kad 2010-06-21 draudėjo civilinę atsakomybę Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, iš kurios ir turi būti priteisiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 2p. ribų neviršijantis ir byloje surinktais įrodymais pagrįstas turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas.

Ieškovės prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 87,14 litų, išleisti vaistams bei kitoms medicininėms priemonėms, 450,00 litų, kuriuos ji sumokėjo už pagalbą pirmąjį mėnesį po sužalojimo dukterėčiai L. S., 440,00 litų žala, padaryta dėl įvykio pavasarį pasodintų daržovių derliaus žuvimo, kadangi ji nebegalėjo jų prižiūrėti, 141,75 litų, išleisti kurui važinėjimui į Gargždus pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir į teismą bei į medicinos įstaigas, bei 1200,00 litų, sumokėtų advokatui už teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi 87,14 Lt už vaistus bei kitas medicinines priemones, reikalingas sužalojimams gydyti, yra pateikti baudžiamojoje byloje, šios išlaidos neginčijamai sudaro dėl autoįvykio patirtą turtinę žalą, todėl priteisiamos, sumažinus jas 25 procentais (21,80 Lt).

Dėl lėšų, ieškovės prašomų priteisti transporto išlaidoms kompensuoti, pasakytina, kad jas sudaro dvi dalys: kelionių į medicinos įstaigas ir kelionių į ikiteisminio tyrimo įstaigas apmokėjimas. Dėl kelionių į medicinos įstaigas teismas laiko ieškinį pagrįstu ir 75 procentais tenkintinu, kadangi nukentėjusioji šias išlaidas patyrė būtent dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Tuo tarpu dėl kelionių į ikiteisminio tyrimo įstaigas pasakytina, kad tai yra baudžiamojo proceso išlaidos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103-104 str., atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų; jas teismas gali nuspręsti išieškoti iš nuteistojo, tačiau kai procesas nutraukiamas, jos apmokamos iš valstybės lėšų ( Lietuvos Respublikos BPK 105 str. ). Visa tai rodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo šią kelionių išlaidų dalį priteisti iš atsakovų šioje byloje, ir pagal šį reikalavimą ieškovei priteisiama 34,66 Lt.

Iš dalies tie patys argumentai tinka ir ieškovės prašymui atlyginti advokato pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje (1200,00 Lt) – šios išlaidos buvo patirtos baudžiamajame procese, kuriame tik pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti priteisti jas visas ar iš dalies iš kaltinamojo, o šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir tokios galimybės kaip ir neliko. Vis dėl to pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovas, ikiteisminio tyrimo metu konsultuodamas ir atstovaudamas ją civilinio ieškinio pareiškimo, įrodymų jam pagrįsti nurodymo ir padėjimo surinkti bei pateikti į bylą klausimais atliko parengiamuosius veiksmus šioje byloje nagrinėjamam ieškiniui parengti, išsamiai susipažino su visais dokumentais ir viso to jam nebereikėjo daryti, rengiant civilinį ieškinį, dėl ko jo paslaugų kaina civilinėje byloje gerokai sumažėjo. Taip pat pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio buvo atliekamas ne nukentėjusiosios iniciatyva, o užėmė labai daug laiko, per kurį ieškovė turėjo rengtis ir civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamajame procese, nagrinėjimui, ir negalėjo žinoti, kaip šis tyrimas pasibaigs, t.y., kad jai neverta pasitelkti advokato ir rengtis civilinio ieškinio išsprendimui baudžiamojoje byloje. Visos šios aplinkybės ir lemia teismo išvadą, kad pusė šios sumos, atitinkamai sumažinta dar 25 procentais, yra priteistina ieškovei šioje byloje (450,00 Lt).

Dėl 440,00 Lt, ieškovės netektų žuvusio dėl nepriežiūros derliaus, priteisimo. Nors atsakovai ir prieštaravo šiam reikalavimui, tvirtindami, kad jis turi būti tiksliai apskaičiuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad tiksliai apskaičiuoti šios žalos dalies yra net neįmanoma, nes žmogus, nesitikintis, kad bus sunkiai sužalotas birželio mėnesį, neturi jokios galimybės surinkti oficialius rašytinius įrodymus, kiek ir kokių daržovių būtų tais metais užauginęs sau ir pardavęs, juolab kad tai nebuvo verslinė nukentėjusiosios veikla, o kaip sodininkė mėgėja ji neturėjo pareigos deklaruoti daržovių pasėlius ir atlikti apskaičiavimus, kiek kasmet daržovių savo šeimai užaugina. Nenumatyta ir pareiga tiksliai įrodyti, kiek daržovių būtų skyrusi pardavimui- šiai veiklai yra numatyta supaprastinta tvarka, nereikalaujant iš tokio pobūdžio pardavėjų detalių ataskaitų. Faktas, kad ieškovė turėjo daržą, į kurį dirbti kaip tik ir važiavo įvykio rytą, buvo sužalota ir po to – ilgai nedarbinga vasaros pradžioje, byloje yra nustatytas ir patvirtintas. Tai, kad niekas kitas neatlygintinai nesutiko padėti jai pasirūpinti daržu gydymosi laikotarpiu, taip pat įrodyta jos pačios ir liudytojų parodymais, ir teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės sutuoktinis privalėjo perimti iš jos šias pareigas. Ieškovės prašomą priteisti šiuo reikalavimu sumą teismas mažina tais pagrindais, kad ji išties yra nurodžiusi ne daržovių savikainą, o mažmenines pardavimo kainas, be to, būtų turėjusi ir papildomų išlaidų tiek dėl važinėjimo, tiek dėl pardavimo organizavimo. Įvertinus visas šias aplinkybes ir pritaikius 25 procentų atėmimą, ieškovei pagal šį reikalavimą priteisiama 250,00 Lt.

Dėl 450,00 Lt, ieškovės sumokėtų giminaitei už pagalbą buityje ir prašomų priteisti iš atsakovų kaip būtinąsias slaugos išlaidas, teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad šios išlaidos išties turi būti pagrįstos leistinais ir teisėtais įrodymais, o šiuo atveju taip nėra padaryta, todėl jos ir negali būti priteisiamos. Akivaizdu, kad ieškovei dėl patirtų sužalojimų kurį laiką reikėjo pagalbos buityje, tačiau užuot teisėtu būdu susitarusi dėl tokios paslaugos teikimo su asmeniu, kuris užsiima tokia veikla, moka mokesčius, prisiima atsakomybę ir deklaruoja šią veiklą kaip teikiančią pajamas, ji pasirinko nelegalų būdą, pasisamdydama tam giminaitę. Pripažindamas tokio pobūdžio reikalavimus pagrįstais vien dėl to, kad asmeniui iš tiesų reikėjo pagalbos ir ji buvo suteikta, teismas sukurtų teisę iš neteisėtų veiksmų, todėl šio ieškovės reikalavimo ir netenkina.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį reglamentuoja LR CK 6.250 str. Ieškovė paaiškino, kuo pasireiškė jai padaryta neturtinė žala : žymiu sveikatos pablogėjimu, ilgu gydymu, skausmais ir reikalingomis žalingomis medicininėmis procedūromis (rentgeno), ženkliu gyvenimo kokybės pablogėjimu, nebegalint dirbti sunkesnių darbų, prižiūrėti sodo, patirtu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiu diskomfortu, negalint pačiai savarankiškai nei apsirengti, nei išsimaudyti, bendravimo galimybių apribojimu ir iki šiol juntamu fizinės sveikatos pablogėjimu Tai įrodo ir specialisto išvados baudžiamojoje byloje, iš kurių matyti, kad iš pradžių nukentėjusiajai buvo nustatytas vieno, o vėliau – trijų ar net keturių šonkaulių lūžimas, ilgam sutrikdęs jos sveikatą, tai patvirtina ir jos pačios bei liudytojų parodymai. Taip pat teismas atsižvelgia į byloje nustatytą didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą, iš dalies lėmusį sužalojimą, o taip pat į tai, kad ji nebuvo sužalota tyčia. Įvertinęs visus šiuos argumentus ir byloje surinktus įrodymus bei Lietuvos teismų formuojamą praktiką, o taip pat taikydamas šioje byloje nustatytą 25 procentų priteisiamų sumų sumažinimą, teismas ieškovei padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisia 4 000,00 Lt.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93, 96, 98str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt turtinės žalos atlyginimui, 4 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, ir 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 5 800,00 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus lt 00 cnt). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 130,00 Lt žyminio mokesčio ir 38,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Grąžinti ieškovei 307,00 Lt be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio (2013-06-10 mokėjimo kvitas , Swedbank AB), pavedant tai padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė