Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-263-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-15
Bylos Nr.
2A-263-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
D. B.
Advokatai
Diana Balčiūnienė, Bronius Pagiris
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.199.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-263-544/ 2007

Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 78.2.199.5; 114.11; 121.18

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei V. U., jos atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, atsakovui D. B., jo atstovui advokatui Broniui Pagiriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-191-488/2007 pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantą ir jo atstovą, prašiusius iš dalies tenkinti apeliacinį skundą, ieškovę ir jos atstovę, prašiusias atmesti apeliacinį skundą ir 2007-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė V. U. prašė priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., g. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 10 800 Lt. Nurodė, kad ji viena išlaiko sūnų, o atsakovas išlaikymo vaikui gera valia neteikia nuo santuokos nutraukimo 1999-10-28. Buvo nurodžiusi banke atidarytos sąskaitos numerį, į kurią atsakovas žadėjo pervesti vaikui skiriamą išlaikymą, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios yra didesnės nei oficialiai nurodomos, todėl gali teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti apie 600 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-03-07 sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., g. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-11-23 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą kasmet LRV nustatyta tvarka, bei išlaikymo įsiskolinimą už tris metus – 10 800 Lt, paskirstė ir ieškovei bei valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų D. B., g. (duomenys neskelbtini). Abu tėvai privalo išlaikyti nepilnametį vaiką proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kad taip užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas yra sveikas, dirba, neturi daugiau išlaikytinių, turi kilnojamojo turto, gavo pajamas per visą trejų metų laikotarpį, už kurį ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Įvertinęs rašytinius bylos įrodymus ir atsakovo atstovo paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei nurodytos pateiktuose dokumentuose. Todėl padarė išvadą, kad jis turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovės vidutinės mėnesio pajamos yra 832 Lt, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, sūnaus išlaikymui gali skirti apie 300 Lt. Ieškinyje nurodytos būtinos vaiko išlaikymo išlaidos yra protingo dydžio. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog tuo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-07 sprendimą panaikinti ir priimti sprendimą, kuriuo priteistą iš jo išlaikymą nepilnamečiui D. B., g. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 130 Lt, o priteistą išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus sumą sumažinti 4680 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas patikslino, kad pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, daugiau uždirba, todėl prašo išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Lt kiekvieną mėnesį bei atitinkamai sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą.

Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, jog teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė viena išlaiko sūnų, nes ji atsisakė atsakovo paramos, o nurodydama savo asmeninę sąskaitą, skirtą pervesti pinigus vaiko išlaikymui, galėjo siekti asmeninės naudos. Ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą ir ne viena išlaiko vaikus. Teismas neteisingai nustatė ieškovės turtinę padėtį, nes pažyma apie jos darbo užmokestį netiksli, nes yra tik už tris mėnesius. Ieškovė, nurodydama, kad sūnaus išlaikymui išleidžia apie 600 Lt, nors pati gauna tik 832,02 Lt, suklaidino teismą, nes pateikė arba neteisingas žinias apie savo pajamas bei turtą, arba klaidingai nurodė sūnaus išlaikymui skiriamą pinigų sumą. Ieškovė nepateikė pažymų apie savo turimą turtą. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes dienpinigius gaudavo ne nuolat ir nedidelius. Konstatuodamas, kad atsakovo pajamos yra didesnės, nei buvo pagrįstos dokumentais, teismas neatsižvelgė į tai, kad pažymose nurodyti mokami mokesčiai valstybei yra didesni. Teismas nesilaikė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, nes priteisto išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. U. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nesidomėjo savo nepilnamečio vaiko poreikiais ir ieškovės galimybėmis juos patenkinti, neteikė išlaikymo. Atsakovas pripažino, kad gauna dienpinigius, tačiau apie jų išmokėjimą bei dydį įrodymų nepateikė. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus. Kadangi jos darbo užmokestis priklauso nuo išdirbto laiko, darbo naktį ir poilsio bei švenčių dienomis, todėl stengiasi ir dirbti minėtu laiku, o atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, nerodo noro gauti didesnes pajamas. Išlaikymo vaikui dydis nustatomas atsižvelgiant į jo poreikius ir turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas nesąžiningai nurodė savo turtinę padėtį, nes gyvena Vilniuje, nuomoja butą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2007-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus mažinamas nuo 10 800 Lt iki 7200 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimo dydį už trejus metus, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, nesilaikydamas CPK 185 straipsnio reikalavimų įvertino byloje esančius įrodymus apie buvusią šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius tuo metu, todėl šioje dalyje priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Likusioje dalyje teismo sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo priteisimo nepilnamečiui sūnui teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. yra nepilnamečio D. B., g. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 5). Šalių santuoka nutraukta 1999-12-14, ir tuo metu išlaikymas nepilnamečiam sūnui nebuvo priteistas (b. l. 3–4, 6, 35–36). Po santuokos nutraukimo D. B. gyvena su motina V. U. D. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nuo 1999-12-14 atsakovas lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti neteikė. Ieškovė nurodo, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 600 Lt, kurių pusę, t. y. 300 Lt, turi skirti atsakovas.

Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 8 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 9 p.). Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas, lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį ir ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą; ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą. Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvelgia­ma į ki­tus pa­gal įsta­ty­mą iš­lai­ko­mus as­me­nis (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 10 p.). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, at­kreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dy­dis (CK 3.192 straips­nio 3 da­lis) (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui D. B. įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovas neginčija išlaikymo vaikui įsiskolinimo už trejus metus fakto, tačiau prašo mažinti priteisto įsiskolinimo dydį. Įstatymas draudžia tėvui ar motinai atsisakyti nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams, toks teisių ir pareigų atsisakymas negali sukelti teisinių pasekmių (CK 3.159 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija vertina nereikšmingais apeliacinio skundo argumentus apie ieškovės atsakymą nuo atsakovo paramos jų nepilnamečiui sūnui bei siekimo išlaikymo lėšų sąskaita gauti naudos.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus dydį, nevisiškai teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepilnai laikėsi priteisiamo išlaikymo vaikui proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo. Todėl sprendimo dalis dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus dydžio nustatymo keistina ir išlaikymo įsiskolinimo dydis sumažintinas iki 7200 Lt (po 200 kas mėnesį).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nuo 1993-09-07 ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1030 Lt darbo užmokestį (b. l. 10); 2000-04-20 ji nusipirko trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), 68400 Lt rinkos vertės (b. l. 22–23); 2002-05-25 sudarė naują santuoką ir apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dydis yra 900 Lt. Nuo 2002-11-07 ieškovė išlaiko ir mažametį sūnų U. U. (b. l. 57). Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovui neteikiant išlaikymo, ieškovė ilgą laiką po santuokos nutraukimo nesikreipė į teismą jo priteisimo. Duodama teismui paaiškinimus apie vaiko išlaikymui išleidžiamą pinigų sumą, buvo nenuosekli – ieškinyje nurodžiusi, kad vaiko poreikiams išleidžia 600 Lt, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme aiškino, tai kad vaikui išlaikyti išleidžia nuo 300 iki 500 Lt, tai kad skiria 400 Lt (b. l. 70).

Atsakovas D. B. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 28); turi 1983 m. laidos automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 25). Jo vardu buvo registruota individuali įmonė, tačiau iš byloje pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2002-2005 metus matyti, kad ji veiklos nevykdė ir pajamų negavo (b. l. 39–46), o skola VSDF biudžetui 2007-03-29 dienai sudaro 7412, 37 Lt (b. l. 85). Įmonė nuo 2007-04-17 likviduojama savininko sprendimu. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu paaiškino, kad už buto Vilniaus mieste nuomą sumoka apie 500 Lt, jo draugės, su kuria gyvena nuomojamame bute, mėnesio pajamos yra apie 800–900 Lt. Atsakovas dirbo vairuotoju, jo pajamos pagal pažymas iki bylos iškėlimo teisme dienos 2004 m. buvo 2767,16 Lt, 2005 m. – 4098, 70 Lt, 2006 m. – 4986, 25 Lt, t. y. apie 330 Lt per mėnesį (b. l. 11, 12, 14, 33, 34, 83–84). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad su darbo pavedimais vykdamas į užsienį gaudavo dienpinigius. Duomenų apie tai, kokio dydžio ir kaip dažnai būdavo mokami dienpinigiai, atsakovas nepateikė, nors tam turėjo galimybes, kas patvirtina teismo išvadą, kad faktinės atsakovo pajamos buvo didesnės negu nurodyta į bylą pateiktose pažymose (b. l. 70, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas). 2003 metais nepilnamečio D. B. buvo jaunesnio amžiaus, todėl jo poreikiai buvo mažesni nei bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko poreikiai ir išlaidos jam išlaikyti nuolat didėja augant vaikui. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir pati ieškovė. Ieškovė nepateikė duomenų apie trejų metų laikotarpiu patirtas realias išlaidas vaikui išlaikyti. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas ir apeliacinės instancijos teisme pats atsakovas nurodė, kad gali skirti apie 200 Lt dydžio išlaikymą sūnui kas mėnesį (b. l. 70), kad pradėjo dirbti kitoje darbovietėje ir gauna didesnį darbo užmokestį. Įvertinusi byloje esančius įrodymus apie iki bylos iškėlimo teisme dienos buvusią abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis iki bylos iškėlimo teisme dienos buvo geresnė nei atsakovo V. B., nepilnamečio D. B. poreikiai buvo mažesni, todėl, nustatant išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus dydį, jis nustatytinas 200 Lt per mėnesį, atitinkamai įsiskolinimo suma už trejus metus mažintina iki 7200 Lt.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus apie bylos nagrinėjimo metu buvusią abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas D. B. yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai įvertintos šalių turtinės padėties atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip jau minėta, ieškovė 2000-04-20 įgijo trijų kambarių 68 400 Lt vidutinės rinkos vertės butą (b. l. 22–23), gauna nuolatines apie 1300 Lt pajamas pagal darbo sutartį, dirbdama brangiau apmokamu laiku deda pastangas, kad gautų kuo didesnes pajamas. Nuo 2002-11-07 ieškovė turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus (b. l. 57). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuo 2007-04-24 įsidarbino (duomenys neskelbtini), jam, atskaičius privalomus mokėjimus, mokamas 900 Lt darbo užmokestis (apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas). Tiek ieškovės sutuoktinio, tiek atsakovo draugės gaunamos pajamos yra panašaus dydžio. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kartu su sugyventine už 500 Lt nuomoja butą, tačiau turi automobilį ir kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, iki bylos iškėlimo teisme dirbo (duomenys neskelbtini), jo profesija šiandieninėje darbo rinkoje yra paklausi, be to, yra tokio amžiaus, kai gali kelti kvalifikaciją ir gauti geriau apmokamą darbą. Byloje nėra duomenų apie tokią atsakovo sveikatos būklę, kuri jam trukdytų dirbti. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš poreikių. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra protingos, pagrįstos ir racionalios. Nepilnametis D. B. yra vienuolikos metų jaunuolis. Ieškovė paaiškino kiekvieną dieną sūnui skirianti 3 Lt pietums, pusryčius ir vakarienę valgo namuose, viso maistui reikia 300 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. B. Panevėžio moksleivių namuose lanko turizmo būrelį, mėnesio mokestis – 8 Lt (b. l. 56), iš viso užklasinei veiklai skirianti 30 Lt, nuo 2004-07-01 iki 2015-06-30 pagal mišriojo gyvybės draudimo liudijimą (polisą) Nr. 2100853912 ieškovė moka 78 Lt mėnesines draudimo įmokas už apdraustąjį D. B. (b. l. 58), dėl regėjimo sutrikimo D. B. privalo nešioti akinius, dėl ko taip pat yra papildomų išlaidų (b. l. 59–62). Taip pat ieškovė nurodė rūbams bei avalynei skirianti 100 Lt, vaikas yra mokyklinio amžiaus, todėl būtinos išlaidos ugdymo priemonėms, medikamentams. Jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė klaidingai nurodė sūnaus išlaikymo išlaidas. Atsakovė gyvena kitoje santuokoje, veda bendrą ūkį, todėl yra pagrindas išvadai, kad vaiko iš pirmos santuokos išlaikymui skiriamos ne vienos atsakovės, o bendros U. šeimos pajamos, kadangi tikrasis vaiko tėvas, bylos atsakovas, savo vaikui išlaikymo neteikė iš viso.

Kadangi išlaikymas vaikui periodinėmis išlaidomis priteistas po 300 Lt kas mėnesį, tai atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 108 Lt žyminio mokesčio, nes ieškovė nuo jo mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. - 300×12 ×3%; CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus darbo užmokesčio dydžius (CPK 98 str. 2 d.). Kadangi paliekamas galioti teismo sprendimas, iš esmės priimtas ieškovės naudai, tai ieškovei iš atsakovo priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, taip pat nekeičiama teismo sprendimo dalis dėl šių išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme (b. l. 101, 103, 104, CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Atsakovas apeliacinius skundu ginčija priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalį – 170 Lt (b. l. 80–81). Todėl atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 61,20 Lt (170×12 ×3%; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 3 p.), o teismo nurodymu sumokėjo 344,80 Lt (b. l. 86, 88, 91). Todėl CPK 87 str. 1 d. pagrindu, žyminio mokesčio permoka atsakovui grąžintina iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), už trejus metus sumažinti nuo 10 800 Lt iki 7200 (septynių tūkstančių dviejų šimtų) Lt.

Iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą žyminį mokestį į valstybės pajamas sumažinti iki 108 (vieno šimto aštuonių) Lt.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje: ieškovei V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), – 500 (penkis šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą – 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Gražinti atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš valstybės biudžeto be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio permoką už apeliacinį skundą 283 (du šimtus aštuoniasdešimt tris) Lt 60 ct (sumokėta gavėjui Panevėžio AVMI 2007-04-11 mokėjimo kvitu – 100 Lt, 2007-04-19 mokėjimo kvitas 244,80 Lt).

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė